Istorijos tyrinėtojo Jono Nairanausko knygose – tragiškai susiklostę Tauragės krašto žmonių likimai. Vienoje knygų jis papasakojo apie sovietinių jėgos struktūrų pradėtą bylą prieš Antaną Dragūną – buvusį Žygaičių valsčiaus viršaitį. Kaip pasakojo J. Nairanauskas, sovietų įkalinto kraštiečio artimieji ilgą laiką nežinojo, kur jis dingo. Lietuvos ypatingajame archyve surinkti dokumentai galiausiai atskleidė paslaptį.
Nagrinėja Žygaičių krašto žmonių likimą
J. Nairanauskas pasakojo istorija plačiau pradėjęs domėtis tuomet, kai suprato, jog žmonės yra įsitikinę, esą Žygaičių krašte neįvyko nieko svarbaus.
– Tuo metu pajutau entuziazmą žūtbūt įrodyti, kad yra visiškai kitaip – čia gyveno žmonės, kurie kovojo ir kentėjo, – sakė jis.
Istorijos tyrinėtojas išleido ne vieną istorijos knygą apie Tauragės regioną, tarp jų – „Žygaičių kraštasׅ“, „Žygaičių valsčiaus Lietuvos laisvės armija“. Jis nemažai dėmesio skiria būtent Žygaičių kaimo žmonėms.
– Siekiu, kad šios asmenybės nebūtų pamirštos. Manau, kad svarbu kalbėti apie tai, ką Žygaičių krašte gyvenę žmonės patyrė per svarbius Lietuvai įvykius, – sakė pašnekovas.
Pažinojo šeimą
J. Nairanauskas teigia pradėjęs ieškoti medžiagos Lietuvos ypatingajame archyve. Istorijos paslapčių tyrinėjimas daugeliui asocijuojasi su ilgas dienas besitęsiančiu naršymu dokumentuose, tačiau išties viskas vyksta kiek kitaip. Archyvo dokumentai prieš juos atveriant visuomenei yra patikrinami istorikų, kurie sužymi, apie ką juose kalbama. J. Nairanauskas kalbėjo, kad tuomet siunčia užklausą su prašymu parodyti visus dokumentus, kuriuose paminėta kokia nors pavardė, vieta ar panašiai ir tada gauna pažymą, kokiuose dokumentuose reikia ieškoti informacijos. Ir tik tuomet, užsisakius dokumentus, jie pasiekia istorijos tyrinėtoją. Taip buvo ir tyrinėjant A. Dragūno likimą.
– Pažinojau jo šeimą. Vienas nuo kito netoli gyvename, esame iš to paties Žygaičių kaimo. Artimieji vis užsimindavo, kad žmogus yra dingęs. Niekas nežinojo, kur būtent jis prapuolė. Jie sužinojo, kad domiuosi istorija, nagrinėju archyvus. Taigi kreipėsi prašydami pagalbos. Ėmiausi darbo ir radau dokumentų, kurie pasakoja apie Antano Dragūno likimą, – kalbėjo pašnekovas.
Taip gimė knyga „Žygaičių valsčiaus burmistras“.
Prieš lietuvius taikytos okupantų represijos – itin skausmingos, sugriovusios likimus. Tai liudijantys dokumentai J. Nairanauskui kartais taip pat sukelia įvairių emocijų.
– Užgaunamos jautriausios stygos, tad labai natūralu, jog tampa ir pikta, ir liūdna, ir graudu, – neslėpė jis.
Okupantų kaita
Istorijos tyrinėtojas knygose nemažai dėmesio skiria jėgos struktūrų veiksmams. Būtent jos susidorojo ir su A. Dragūnu.
– Prisiminkime, kad Lietuva išgyveno ne vieną okupaciją. Patyrėme tiek sovietų, tiek vokiečių agresiją. Vyko okupantų kaita. Sovietų valdžia Baudžiamajame kodekse buvo numačiusi, kaip aš jį vadinu, prakeiktąjį 58-ąjį straipsnį už tariamą tėvynės išdavimą. Sovietai paskelbė, kad neva Lietuva pati pasiprašė prisijungimo į SSRS, todėl taikė šią Baudžiamojo kodekso nuostatą žmonėms, kuriuos sovietai kaltino dėl santykių su vokiečių okupantu, – kalbėjo J. Nairanauskas.
Jo knygoje „Žygaičių valsčiaus burmistras“ pabrėžiama, kad tiek Vokietija, tiek Sovietų sąjunga prieš okupuotą Lietuvą pasitelkė terorą ir naikino krašto žmones, alino jo ūkį, slopino kultūrą ir religiją. Tiek rusų, tiek vokiečių okupantams, anot istorijos tyrinėtojo, žmonių likimas nerūpėjo, tačiau buvo siekiama nubausti nepaklusnius gyventojus, kuriuos norėta pavergti kaip nemokamą darbo jėgą.
Tragiškas A. Dragūno likimas
J. Nairanauskas pasakojo, kad A. Dragūnas buvo Žygaičių valsčiaus viršaitis, šias pareigas ėjęs 1942–1944 metais. Kadangi rusų kalboje nėra lietuviško žodžio „viršaitis“ atitikmens, todėl J. Nairanauskas knygoje vartoja žodį „burmistras“.
Žygaičių valsčiaus administravimo centru XX a. pradžioje paskelbtas Sartininkų miestelis, o vėliau – Žygaičiai.
J. Nairanauskas aptiko dokumentus, kuriuose matyti, jog prieš A. Dragūną Tauragės apskrities NKVD skyrius 1945 m. pradėjo baudžiamąją bylą. Žygaičių valsčiaus viršaitis buvo sulaikytas 1945 m. sausio 10-ąją.
Prieš tai, sausio 8-ąją, buvo surašytas tardymo protokolas, kuriame – liudytojo Juozo Stonio parodymai. Juose vyriškis teigė, kad A. Dragūnas perspėjo, jog „bus labai blogai, jeigu ateis komunistai, jie lietuvius pjaus ir kars“. Tai buvo prilyginta antisovietinei veiklai. Be to, A. Dragūnas kaltintas tuo, jog tariamai ragino vietos gyventojus maistu, daiktais paremti vokiečių armiją, kad ši neįleistų rusų kariuomenės. Tardomas NKDV A. Dragūnas kalbėjo, jog po vokiečių atsitraukimo buvo planuojama organizuoti kovą prieš sovietų valdžią už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. A. Dragūnas prisipažino išdalijęs lapelius, kuriuose lietuviai raginti įstoti į Lietuvos išlaisvinimo armiją.
„1944 metų rugpjūčio mėnesį, kai prie Lietuvos pradėjo artėti Raudonoji armija, iš apskrities aš pradėjau gauti afišas, kurias aš turėjau savo Žygaičių valsčiuje dalinti kaimų seniūnams išklijavimui gatvėse ir ant namų sienų, t.y. paskelbti visiems gyventojams, kad Raudonoji armija artėja prie Lietuvos ir reikia padėdinėti vokiečiams, kad pastarieji Raudonosios armijos neįleistų. Tuose lapeliuose buvo parašyta, kad mūsų tėvynė yra pavojuje, todėl visiems lietuviams savo noru reikia įstoti į armiją už Lietuvos išlaisvinimą“, – tokie A. Dragūno žodžiai surašyti tardymo protokole.
Be to, NKDV kaltinamojoje išvardoje yra nurodyta, kad esą A. Dragūnas aktyviai vykdė vokiečių valdžios nurodymus, vietos gyventojus vertė kasti apkasus, remontuoti kelius vokiečių kariuomenei.
Karo tribunolas 1945 metų birželio 21-ąją A. Dragūną nuteisė 10 metų laisvės atėmimo, iš kurių 5 metus skirta kalėti lageryje. Dokumentuose pavyko aptikti informaciją, kas su vyriškiu nutiko po to. Pasirodo, kad jis buvo išvežtas į lagerį Rusijoje, Permės srityje, ir 1949 metų kovą mirė.
Kaip teigia istorikas Tomas Vaisėta, nors Sovietų sąjunga skelbėsi esanti išvaduotoja, tačiau išties ji, antrąkart okupavusi Lietuvą, ir toliau tęsė visuomenės sovietizaciją. Ją lydėjo teroras – imtasi kruvinų represijų ir dar masiškesnių trėmimų. Tuo metu Lietuvą iš Maskvos ėmė valdyti Komunistų partija ir jos jėgos struktūros.Okupacijos laikotarpis skirstomas į keturis tarpsnius.
„Pirmuoju (1944–1953) Sovietų sąjungą valdė Stalinas, todėl jis vadinamas stalininiu. Jis pasižymėjo aršiausia Lietuvos sovietizacija: valstiečiai per prievartą suvaryti į kolūkius, visiškai panaikinta privati nuosavybė, o ekonomika centralizuota, menininkai privalėjo kurti pagal ideologines dogmas, tikintieji nebegalėjo laisvai išpažinti savo tikėjimo ir kt.“, – teigia T. Vaisėta.
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr