Baisi dalia teko mūsų tautiečiams po 1940 metų. Tūkstančiai buvo išvežami į tolimąjį šaltąjį Sibirą – į svetimą, nežinomą aplinką. Kaip žinia, ten visai kitas klimatas, visai kita augmenija, visai kiti papročiai ir visai kitoks laukė gyvenimo būdas. Gyvenimas – dėl išgyvenimo. Igarka, Vorkuta, Magadanas, Norilskas, Krasnojarskas, Irkutskas, Džezkazganas... Tai ne žymūs pramonės rajonai, tai Lietuvos sūnų ir dukterų osvencimai ir štuthofai. Ir visgi, nepaisant visų negandų, daugeliui lietuvių pavyko išgyventi, sugrįžti į Lietuvą. Šiandien apie juos rašo istorijos vadovėliai, apie jų gyvenimus kuriami filmai. Kas jie? Tai žmonės, kurie sovietų prievarta buvo išvežti ir priversti gyventi tremtyje.
Pasak Albinos Skirienės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo sekretorės, šiandien Tauragės rajone buvusių tremtinių belikę apie 650. Šis skaičius netikslus, nes kasdien jų gretos retėja, ypač mažai informacijos gaunama apie tremtinius, gyvenančius rajone. Aktyvesni senjorai noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, dažnai užsuka ir į Tremties ir rezistencijos muziejų. Pastebėjau, kad daugelis jų dažniausiai ilgiau užsibūna tremtinių nuotraukų ekspozicijos kambaryje – mažu pamatys save, pažįstamą veidą ar pažįstamą vietovę... O pamatę, kas su nostalgija, kas skausminga širdgėla, dalijasi savo prisiminimais. Taip ir Adolfina Martutaitienė, pamačiusi nuotraukas su Zimos vaizdais, mielai sutiko pasidalinti jaunystės atsiminimais.
Viduryje – Adolfina. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Adolfina Valinčiūtė-Martutaitienė gimė 1942 m. liepos 24 d. Tauragės rajone, Aneliškės k. Šeimoje augo 4 vaikai: be Adolfinos, dar buvo sesė ir 2 broliai. Tėvai buvos stambūs ūkininkai, turėjo per 50 ha žemės, pastatai buvo plytiniai, graži sodyba stovėjo ant Šešuvies kranto. Tėvas augino eržilus, arklius, kurie buvo žinomi aplink visą Tauragę. Ūkiui prižiūrėti buvo samdomi bernai. Santykiai tarp samdinių ir šeimininkų buvo draugiški – tai rodo faktas, kad vienas iš bernų Stonys Bronislovas buvo Adolfinos krikšto tėvas. Adolfina iš tikrųjų gimė gegužę, bet, kaip tada buvo madinga, krikštynoms reikėjo iškelti balių, o jam reikėjo pasiruošti. Bet mergaitei susirgus krikštynas teko nukelti. Tėvas Antanas Valinčius visoje Aneliškėje buvo žinomas kaip labai vaišingas žmogus, didelis Lietuvos patriotas. Mama Onutė Urbutytė buvo gerbiama už savo darbštumą. Kartu su bernais dirbdavo laukuose – net pagimdžiusi vaiką, paguldžiusi jį į pradalgę, moteris toliau dirbdavo kartu. Kepdavo skanią duoną. Pokario metu tėveliai dosniai rėmė dažnai pas juos užklysdavusius partizanus.
Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Atrodo, kiekviena valdžia, kiekviena valstybė džiaugiasi ir didžiuojasi turėdama darbščius, pasiturinčius ūkininkus, protingus, išsilavinusius valstybės tarnautojus, deja, sovietinei valdžiai tokie žmonės buvo „prakeikti kapitalistai“, „liaudies priešai“, „tėvynės išdavikai“… Ir su tokiais reikia susidoroti – nuteisiant, ištremiant, įkalinant...
Ištremti buvo ir Valinčiai. Mamą su mergaitėmis ir 1 sūnumi išvežė 1948 m. gegužės 22 d. Išvežė iš Tauragės geležinkelio stoties į Irkutsko sritį, į Zimą, Adolfinai tada buvo 6 metukai. Kareiviai būtų leidę mažąją Adolfiną palikti giminaičiams, bet pati Adolfina verkė apsikabinusi mamos kojas, kad tik mama jos nepaliktų. Adolfina atsimena, kad vagone žmonių buvo labai daug. Gamtinius reikalus atlikdavo kibire. Sustojus traukiniui visi bėgdavo atsigerti vandens. Kelionė truko ilgai, kiek pamena, nepilną mėnesį. Maisto šeima kažkiek buvo įsidėjusi, paskui gaudavo siuntinius iš giminių.
Prie barako. Lietuvių palydėtuvės į Lietuvą. Viršutinėje eilėj antra iš dešinės stovi Adolfinos sesuo. Zima, Irkutsko sritis. Asmeninio albumo nuotrauka
Atvežus į vietą visus apgyvendino barakuose. Barake šeima turėjo 1 kambariuką, kadangi vietos buvo labai nedaug, miegoti eidavo į tvartuką. Turėjo patalus, tad spaudžiant 40–45 laipsnių šalčiui susisukdavo į juos, kad nesušaltų. Gyveno skurdžiai, bet nebadavo. Gaudavo siuntinių, bulvių užsiaugindavo, prisirinkdavo uogų, grybų. Tėvas prie šeimos prisijungė po metų, nes kartu neišvežė, buvo kalėjime (paskui per kalėjimus taip ir atvežė iki Zimos), o kitas brolis per trėmimą pabėgo, jis ir liko Lietuvoje. Po kiek laiko pas Valinčius į Sibirą, į Zimą, savo noru atvyko ir buvęs samdinys, Adolfinos krikšto tėvas Bronislovas Stonys.
Zimos vidurinė mokykla. Adolfina sėdi 2 suole, šalia mokytojos. Apie 1952, 1953 m. Asmeninio albumo nuotrauka
Adolfina nuo 12 metų pradėjo dirbti lentpjūvėje, į vagonus kraudavo lentas. Dirbo 3 pamainomis. Dėl darbo mergina perėjo į vakarinę mokyklą. Kai pamaina būdavo per pamokas, į mokyklą nenueidavo. Mama taip pat dirbo lentpjūvėje. Tėvas dirbo ir dieną, ir naktį: naktį sargu, dieną – gamykloje šaltkalviu. Atlygis priklausė nuo pakrautų vagonų. Kai rusai švęsdavo savo šventes, lietuviai stengdavosi papildomai dirbti. Kai tėvas sargaudavo, jis užsiimdavo vagonus ir šeima – mama, 2 dukros, 1 sūnus ir tėvas – per 2 dienas pakraudavo 10 vagonų lentų.
Adolfina Sibire baigė vidurinę mokyklą. Mokyklą lankė lietuvių tremtinių vaikai, kaip mena Adolfina, mokytoja buvo rusė Ana Ragozina. Paklausta apie lietuviškas šventes, mano pašnekovė teigė, kad lietuviai jas švęsdavo, buvo švenčiamos ir religinės šventės. Puikiai pamena, kaip vyko pirmoji komunija, buvo atvykęs kunigas net iš pačios iš Lietuvos. Zimoje mišios vykdavo miestelio kultūros namuose. Santykiai su rusais buvo geri. Ji mažai su jais bendravo, į šokius nevaikščiojo, nes labai mėgo skaityti. Knygų gaudavo iš vietinės bibliotekos, dėl to skaitė tik rusiškas knygas.
Į Lietuvą, į Tauragę, pirmasis sugrįžo tėvas, tai buvo 1958 m. Daržų gatvėje nusipirko namelį. Adolfina su mama grįžo vėliau, 1960 m., nes ji norėjo baigti vidurinę mokyklą. Kai grįžo į Lietuvą, jai buvo 18 m. Vėliau įstojo į Kaliningrado prekybos technikumą, nes mokslai geriau sekėsi rusų kalba. Sesuo grįžo dar vėliau, nes Zimoje jau buvo sukūrusi šeimą (su lietuviu). Deja, kai grįžo, jos niekas neregistravo, todėl ji turėjo registruotis Kaliningrado srityje ir ten apsigyveno.
Adolfinos vyras Antanas Martutaitis, gimęs 1938 m., išvežtas nebuvo, bet šeima į tremiamųjų sąrašą buvo įtraukta. 1949 m. pavasarį Martutaičių sodybą Skaudvilės valsčiaus Varnaičų kaime apsupo „liaudies gynėjai“. Kadangi šeima buvo įspėta apie galimą ištrėmimą, tad tam jau buvo pasiruošusi. Pastebėję pavojų visa šeima – tėvai, Antanas ir sesuo per slaptą išėjimą išėjo iš namų ir, pasinaudoję tamsa, pasislėpė Šaltuonos upės pakrantėse. Vėliau slapstėsi pas kaimynus, giminaičius. Į priverstinai paliktus namus galėjo sugrįžti tik po Stalino mirties 1953 m.
Tai buvo dar viena istorija apie tremtį. Jų išties daug, ir visos jos unikalios. Unikalios gyvenimiška patirtimi, susiklosčiusiais likimais. Kažkam likimas buvo dosnesnis, kažkam, deja… Tūkstančių gyvybė, meilė, sveikata ir laimė pranyko Sibiro platybėse. O gyvieji, kol gali, tol kalba, nes jie – gyvi liudininkai šio, manau, paties sudėtingiausio Lietuvos istorijos laikotarpio. Išklausykim, priimkim ir gerbkim savo tautos istoriją. „Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius.
Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti sveikatos apsaugos darbuotojus už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikat
Gegužės 8 d., Kauno Nacionaliniame dramos teatre įvyko iškilminga Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonija. Renginys subūrė šalies medicinos bendruomenę pagerbti ilgamečius profesionalus, kurių atsidavimas ir darbštumas palieka neišdildomą pėdsaką Lietuvos sveikato
Gegužės 7d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko Tauragės ir Marijampolės regionų atvejo vadybininkų renginys „Atvejo vadybos metodo organizavimo metinių rezultatų apžvalga. Pirmųjų metų patirtys“, sutelkęs gausų dalyvių būrį iš įvairių šalies savivaldybių. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimis, iššūkiais
Jau 38-ąjį kartą visoje Lietuvoje rengiama „Maisto banko“ akcija parduotuvėse prasideda šį penktadienį nuo 15 val. ir tęsis šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Šiemet ji vyks 438 prekybos vietose, 78 miestuose ir miesteliuose, o paramą rinks ne tik iniciatyvos organizatorius „Maisto bankas“, bet i
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė