Sausio 23-iąją sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. O Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šia proga parengė parodą.
Talentinga pasakotoja
„Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos I. Simonaitytės kūrybinis palikimas mums atskleidžia išsamų šio regiono paveikslą, kurio unikalumą užfiksavo ir įamžino talentingoji pasakotoja. I. Simonaitytės metai mums visiems yra išskirtinė galimybė atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Savo kūriniuose autorė vaizdavo išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsino Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, I. Simonaitytės kūriniams būdingas ryškus etninis koloritas, lietuvių tautinės savigarbos, priešinimosi germanizacijai kėlimas, dorovinės problemos, gilinimasis į žmogaus asmenybės dvasinę vertę.
Vienas žymiausių rašytojos kūrinių – 1935 m. išleistas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Jis buvo aukštai įvertintas skaitytojų, literatūros tyrinėtojų ir kritikų, už jį I. Simonaitytė apdovanota Nepriklausomos Lietuvos valstybinės literatūros premija ir tapo pirmąja šios premijos laureate.
„O kai rašau – tai man labiausiai rūpi, kad tas žmogus išeitų gyvas. Kad suprantamas jo elgesys. O kaip rašyt? Čia jau renkies, kas geriausiai tinka, kas derinasi. Na, kompozicija, ten, personažai, vidinis monologas – aš nežinau šitų dalykų, aš jų nesuprantu. Ir nežiūriu. Rašau savo nuovoka“, – tokie pačios rašytojos pamąstymai pateikti Onos Pajedaitės knygoje „Ji buvo Simonaitytė“.
Išskirtinio likimo asmenybė
Mažosios Lietuvos krašto rašytoja I. Simonaitytė gimė Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje.
Būsimoji rašytoja I. Simonaitytė būdama penkerių susirgo kaulų tuberkulioze, tapo raiša. Gydėsi luošų vaikų prieglaudoje Angerburge. Grįžusi iš ten gyveno pas tetą Marę Dūdjonienę, nes motina ištekėjo ir augino kitą dukrą. Ieva ganė žąsis, prižiūrėjo svetimus vaikus. Vėliau išmoko siūti ir garsėjo kaip gera siuvėja. Anot rašytojos gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojo D. Kauno, I. Simonaitytė – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: „Aš esu Etmės Evė“. Jai teko labai daug laiko praleisti ligoninėse, kęsti didelius skausmus, gerti tabletes saujomis. Ramentai, lazda, gultas skaudamai kojai ir stuburui ištiesti... Lengva rašomoji mašinėlė, balti popieriaus lapai...
Autobiografijoje I. Simonaitytė pasakojo apie rašymo pradžią, apie baltą lapą ant stalo, padovanotą kamštinį plunksnakotį: „Ir norint pailsėti, pasidžiaugti, pradėdavo veikti kamštinis plunksnakotis... Ir išsimargindavo popierius gyvybe. Juk aš ne vienąsyk esu sakiusi, kad rašydama ir verkdavau, ir džiaugdavausi…“
I. Simonaitytė – bemokslė, skaityti išmoko iš laikraščių... Nežinia iš kurios kartos protėvių paveldėjo nenugalimą potraukį rašyti ir unikalų talentą vaizduoti epinę šeimos bei genties istoriją ir žmonių charakterius. Tai citata iš D. Kauno teksto „Metų“ žurnale „Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“, skirto rašytojos 120-mečiui. Iš jų matyti, kad rašytoja buvo neišpasakytai stipri, užsispyrusi, ištverminga. Ji nesvyravo, visada tikėjo talento galia ir pripažinimu.
I. Simonaitytė vertėsi siuvėjos amatu, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos spaudoje. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, baigė mašinraščio ir stenografijos kursus. Gyveno Klaipėdoje, Kaune, nuo 1963-ųjų apsigyveno Vilniuje, Antakalnio gatvėje, o vasarodavo Priekulėje. Prie savo namelio augino rožes. Fotomenininkė O. Pajedaitė prisimena, kad rašytoja labai mėgo rožes, jomis didžiavosi, turėjo apie keturiasdešimt kelmų.
Bibliotekoje – paroda
Nuo 1936-ųjų I. Simonaitytė atsidėjo vien kūrybai. 1936 m. išėjo „Pavasarių audroj“, „Vilius Karalius“ (1939, 1956), „Be tėvo“ (1941), „Apysakos“ (1948), „Pikčiurnienė“ (1953), „... o buvo taip“ (1960), „Ne ta pastogė“ (1962), „Nebaigta knyga“ (1965), „Gretimos istorijėlės“ (1968). „Iš kur tos knygos atsirado? Gal iš noro pasigrumti su likimu, gal iš noro apginti save... Jo jo, daug kentėjau vaikystėje – tada ir gimė skausmingos giesmės. Pirmoji mano rimta knyga – „Šimonys“. Dar kai dirbau Klaipėdos seimelyje, būdavo, išsitraukiu slaptom iš stalčiaus ir rašau rašau... Šiemet išėjo jau aštuntas leidimas. Nežinau, už ką ją žmonės taip mėgsta. O mieliausia man jauniausia knyga – „Paskutinė Kūnelio kelionė“, – rašė I. Simonaitytė.
Rašytojos kūryba buvo verčiama į latvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, kinų, baltarusių, rumunų, kazachų, ispanų, prancūzų, čekų kalbas.
B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka kviečia apžiūrėti parodą, skirtą I. Simonaitytės metams paminėti. Ji paruošta Abonemento skyriuje. Joje – rašytojos knygos, nuotraukos, laiškai, straipsniai apie jos kūrybą.
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd
Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr