Ar žinote, kieno iniciatyva buvusi Rambyno gatvė Tauragėje pavadinta Tremtinių keliu? Tai Nikodemo Krapavicko, kuris pats buvo tremtinys ir labai daug dėmesio skyrė krašto istorijai – tyrinėjo, rinko, kaupė, sistemino dokumentinę ir ikonografinę medžiagą apie tremtinius. Spalio 30-ąją sukako 110 metų, kai 1911 m. Kunigiškių kaime gimė pedagogas, tremtinys ir politinis kalinys, aktyvus Tauragės rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Nikodemas Krapavickas. B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje surengta prisiminimų popietė-paroda, skirta 110-osioms Nikodemo Krapavicko gimimo metinėms paminėti.
Prisiminimais pasidalijo dukra
Renginį vedė Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė Aušra Norvilienė. Popietės metu prisiminimais apie Nikodemą Krapavicką dalijosi jo dukra – VGTU prof. dr. Danutė Krapavickaitė, buvusi Tremties ir rezistencijos muziejaus darbuotoja Zita Knatauskienė, pedagogas ir kultūrininkas Eugenijus Šaltis, buvusi Lomių mokyklos mokytoja kraštotyrininkė Elena Bazinienė, Tauragės tremties ir rezistencijos muziejaus vadovas Raimondas Matemaitis.
Renginį muzikos garsais papuošė Laura Marie Laurinskaitė-Brown (mokyt. Jurgita Stažienė), kuri atliko Aleksandro Kačanausko kūrinį „Siuntė mane motinėlė“ (akompanavo Jolanta Valskienė), Perla Sakalauskaitė, atlikusi Justės Arlauskaitės-Jazzu repertuaro dainą „Rudens naktis sustojo“ (mokyt. Alina Dambrauskienė).
Po susitikimo renginio svečiai apžiūrėjo parodą, kurioje eksponuojami spaudiniai, dokumentai ir nuotraukos iš Tremties ir rezistencijos muziejaus bei B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos fondų.
Norėjo būti agronomas
Daugiavaikėje šeimoje augęs Nikodemas skaityti mokėsi namuose, vėliau lankė Gaurės parapijos katalikų pradinę mokyklą. 1931 m. įstojo į Tauragės mokytojų seminariją, kurią baigė 1935 m.. 1936 m. atliko karinę prievolę 2-ame pėstininkų pulke Kaune – Šančiuose. Pusę metų buvo pėstininkų pulke jaunuoju kareiviu. Vėliau stojo į Karo mokyklą kariūnu aspirantu. Ją baigė atsargos leitenanto laipsniu.
Po tarnybos armijoje mokytojavo Pagramantyje. 1940 m. dalyvavo Respublikos mokytojų suvažiavime.
Studijuodamas Mokytojų seminarijoje buvo šaulys ir jūrų skautas.
Vasaromis lankė parengiamuosius kursus Dotnuvoje – ruošėsi stoti į žemės ūkio Akademiją, nes norėjo būti agronomu.
Tremtis
1941 m. birželio 13 d. važiuodamas į darbą Pagramančio pradinėje mokykloje buvo suimtas ir išvežtas į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte. Po 10 metų kalinimas pakeistas į tremtį neribotam laikui Dolgo Mosto rajone. Po Stalino mirties, 1956 m., iš tremties paleistas. Reabilituotas 1957 m.
Grįžęs į Lietuvą, N. Krapavickas dirbo fizinio lavinimo bei darbų mokytoju Šilutės ir Tauragės rajonų mokyklose.
Dalyvavo Sąjūdžio veikloje
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, N. Krapavickas buvo išrinktas pirmuoju Politinių kalinių ir tremtinių rajono tarybos pirmininku, dalyvavo sąjungos suvažiavimuose, aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio ir Šaulių organizacijos veiklą. Surinko medžiagą apie Tauragės krašto mokytojus tremtinius.
1989 m. skaudiems tautos istorijos įvykiams įamžinti Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje buvo atidengtas paminklas stalinizmo aukoms atminti. Tai trijų medinių kryžių kompozicija. Du iš jų nulūžę – lyg likimai tų, kuriems paminklas ir skirtas. Paminklo iniciatoriai – Tauragės tremtinių klubas ir jo tarybos pirmininkas Nikodemas Krapavickas, o autoriai – tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Danielius Dužinskas, Remigijus Petrokas, Antanas Bagdonas.
Buvusią Rambyno gatvę pavadinti Tremtinių keliu – irgi N. Krapavicko mintis.
Tauragiškis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino I laipsnio medaliu.
N. Krapavickas mirė 1998 m. Tauragėje. Jis įamžintas tarp 100 labiausiai Tauragės kraštui nusipelniusių žmonių „Šimtmečio“ sienelėje.