Legendinis partizanas, kuriam esame skolingi už laisvę
Įkelta:
2021-11-10
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Aprašymas

Iš Vakarų grįžę partizanai desantininkai. Jie 1950 m. spalio 3 d. parašiutais nusileido Tauragės r. Žygaičių sen. Tyrelių miške. Fotografuota Kazlų Rūdos miškuose, 1950 m. spalis. Stovi iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas ir Benediktas Trumpys-Rytis. Fotografija saugoma LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

 

,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Aprašymas

Renginio akimirka

,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
Aprašymas

Renginio akimirkos

 

 

,
Nuotrauka
a
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos muziejaus nuotrauka
Aprašymas

Juozas Lukša-Daumantas

,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos muziejaus nuotrauka
Aprašymas

Juozas ir Nijolė 

 

 

,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos
,
Nuotrauka
k
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos

Rugpjūčio 10 dieną sukako 100 metų nuo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, o rugsėjo 4 d. – 70 metų nuo jo žūties. J. Lukša – Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui. Tai išskirtinė asmenybė, tapusi dėl tėvynės laisvės pasiaukojančio žmogaus simboliu. Todėl 2021 metai buvo paskelbti šio laisvės kovotojo metais. Šio laisvės kovotojų vado gyvenimas tapo legenda jam dar gyvam esant. Lapkričio 4-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje surengtas Juozo Lukšos-Daumanto 100-ųjų gimimo paminėjimas ,,Žmogus, du kartus pralaužęs geležinę uždangą“.

Pavyko nustatyti desanto vietą

Kaip pasakoja Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis, šis renginys organizuotas ne tik dėl to, kad Seimas 2021-uosius yra paskelbęs Juozo Lukšos-Daumanto metais. 

– Šio Lietuvos partizano, desantininko kovos istorija susijusi su Tauragės apylinkėmis. Nusprendėme ją papasakoti, siekdami didinti tauragiškių susidomėjimą Laisvės kovomis ir jų herojais. O Juozas Lukša-Daumantas – visame pasaulyje žinomas kaip žmogus, pralaužęs geležinę uždangą, besąlygiškai mylėjęs Tėvynę, dėl jos paaukojęs asmeninį gyvenimą – meilę ir gyvybę, būdamas vos trisdešimties. Tai žymiausias partizanas Lietuvoje, istorinė pasipriešinimo okupacijai legenda, – pasakoja jis. 

Įdomu, kad J. Lukšos desantas buvo numestas Tauragės apylinkėse, Tyrelio miške. R. Matemaitis, padedamas Žygaičių partizaninės istorijos tyrinėtojo, miškininko Jono Nairanausko, neseniai entuziastingai ieškojo šios vietos. Jiems pavyko miško kvartalo tikslumu nustatyti galimą desanto vietą, tad šis žemėlapis irgi pristatytas renginio dalyviams. Lankytojai išgirdo tik vietiniams žygaitiškiams žinomas istorijas apie iš parašiuto medžiagos siūtas sukneles, vaikus, pavaišintus tuomet stebuklu atrodžiusia kramtomąja guma. 

Tremties ir rezistencijos muziejuje svečiavosi ir Karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ vadovas dr. Ramūnas Skvireckas, kuris atvežė ir pristatė visoje Lietuvoje garsią parodą „Daumanto būrys“. Rekonstruktoriams pavyko atkurti daugelį autentiškų asmeninių Juozo Lukšos-Daumanto, Benedikto Trumpio-Ryčio ir Klemenso Širvio-Sakalo daiktų, desanto uniformas ir ekipuotę, desanto krovinį, ginkluotę. Dalį šių artefaktų Tremties ir rezistencijos muziejuje ketvirtadienį galėjų išvysti renginio lankytojai. 

Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos

Tauragiškiams mažai žinoma istorija

Istorija apie J. Lukšos-Daumanto desantą Žygaičiuose, nors be galo įdomi, tauragiškiams mažai žinoma. Pasak R. Matemaičio, muziejus sieks ateityje dar ne kartą ją papasakoti, pristatyti, o desanto išmetimo vieta galėtų tapti patrauklia kultūrinio turizmo vieta, galbūt ten ateityje galėtų atsirasti atminimo ženklas. 

– Rezistencijos istorijos tyrinėjimai – labai svarbi Tremties ir rezistencijos muziejaus veiklos dalis, muziejininkai su užsidegimu gilinasi į šio laikotarpio paslaptis. Tačiau ne mažiau svarbia misija laikome pasakoti partizanų istorijas tauragiškiams ir miesto svečiams, ypač jaunajai kartai, pabrėžiant Laisvės kovų reikšmę Lietuvos istorijai ir dabarčiai. Didindami susidomėjimą herojų istorijomis tikime, jog tai geriausia priemonė šiais neramiais laikais pilietiškumui ugdyti, piliečių atsparumui dezinformacijai užtikrinti, – įsitikinęs jis.

Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos

J. Lukšos-Daumanto reikšmę Lietuvos laisvei sunku pervertinti. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė po renginio savo feisbuko paskyroje parašė: „Laisvės kovų herojaus veidas – koks jis? Man prieš akis pirmiausia iškyla Juozas Lukša-Daumantas. Neabejodamas atidavęs Tėvynei viską – jaunystę, neeilinius gebėjimus, paaukojęs meilę. Su mylima žmona, vos vedęs, turėjo išsiskirti po savaitės. Tik jo dėka Vakarų pasaulis sužinojo apie sovietų okupacinius žiaurumus. Kartu su Karo istorijos rekonstruktorių klubu „Partizanas“ Tremties ir rezistencijos muziejuje pasakojome nepamirštamą istoriją, kurios gijos veda ir į Tauragės apylinkes, Tyrelio girią. Čia buvo nusileidęs J. Lukšos-Daumanto-Skrajūno desantas. Pasakojome ne tik todėl, kad šie metai, minintys jo gimimo 100-metį, Seimo paskelbti J.Lukšos-Daumanto metais, bet ir todėl, kad tų, kuriems esame skolingi už Laisvę, istorijos negali nugrimzti į užmarštį. Manau, kad ją tauragiškiams pasakosime dar ne vieną kartą“. 

Juozo Lukšos kelias

Juozas gimė ūkininkų šeimoje, kuri turėjo 33 ha dirbamos žemės. Kaip radijo laidoje neseniai pasakojo istorikė Aistė Petrauskienė, J. Lukša atėjo iš pilietiškos, tautiškos ir labai mylinčios šeimos. Tėvai laimino Juozo ir kitų trijų sūnų pasirinkimą įsilieti į pasipriešinimą ir paaukojo savo vaikus Tėvynei: trys žuvo, vienas atsidūrė lageryje.

Juozas buvo jaunas, norėjo gyventi, mylėti ir studijuoti. Atvyko iš kaimo į Kauną, kur buvo pasirinkęs architektūros studijas. Kaip ir tūkstančiams žmonių, gyvenimas sugriuvo neturint kito pasirinkimo. J. Lukša į kovą įsiliejo dar pirmosios sovietinės okupacijos metais, vėliau pogrindyje veikė ir vokiečių okupacijos metu.

Nuotrauka
k
Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos muziejaus nuotrauka

Pasinaudojęs suklastotais dokumentais, antrosios sovietinės okupacijos metu, studijavo Vilniaus dailės akademijoje, bet kai suprato, jog yra sekamas, pasitraukė į mišką.

Būdamas gimnazistu priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui1941 m. buvo kalinamas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus.

Vokietijai okupavus Lietuvą dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas.

19451946 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos „Geležinio Vilko“ rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ organizatorius ir redaktorius. Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.

Kartu partizanauti išėjo ir J. Lukšos broliai – Jurgis, slapyvardžiu Piršlys (žuvo 1947 m.), Antanas, slapyvardžiu Arūnas (mirė sava mirtimi 2016 m.), ir Stasys, slapyvardžiu Juodvarnis (žuvo 1947 m.) Brolis Antanas Lukša buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į Sibirą. Už partizanų šelpimą ištremtas ir vyriausias brolis Vincas.

Nuotrauka
k
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotraukos

J. Lukšos partizaninė veikla

J. Lukša vis labiau pelnė vadovybės pasitikėjimą. Galiausiai jis gavo užduotį kirsti „geležinę uždangą“. 1947 m. gegužę kartu su Jurgiu Krikščiūnu keliavo į Gdanską perduoti dokumentų ir žinių Vakarams, bet nesulaukę didelio palaikymo grįžo į Lietuvą. Praėjus pusei metų, 1947 m. gruodį, buvo paruošta nauja siunta Vakarams, kurioje – partizanų dokumentai, nuotraukos, laiškas Popiežiui apie pažeidžiamas tikinčiųjų teises. J. Lukšą išlydėjo kartu su Kazimieru Pypliu. Jie Švedijoje kurį laiką veikė su Jonu Deksniu, vėliau kelioms žvalgyboms dirbusiu agentu ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) atstovu užsienyje.

„J. Lukšos gyvenimas – sudėtingas, suvaržytas, teko nuolat keisti gyvenamąsias vietas. Kelerius metus praleidęs Prancūzijoje, tai priėmė kaip skaudulį, nes čia užsibūta per ilgai, kovos draugai su ginklu kovojo, o jis negalėjo grįžti“, – pasakojo istorikė.

Vykdydamas užduotis Vakaruose J. Lukša sutiko gyvenimo meilę – išeivę Nijolę Bražėnaitę. Tai įspūdinga meilės istorija, kuri buvo vainikuota vestuvėmis. Tačiau šeimyninė laimė netruko ilgai. Po savaitės jaunavedžiai buvo išskirti amžiams. J. Lukša turėjo grįžti į Lietuvą. Skambūs jo žodžiai: Mano mylimoji, pirma žmona yra Lietuva. Tu, Nijole, esi antra“ buvo įgyvendinti.

Nuotrauka
k
Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos muziejaus nuotrauka

Sugrįžęs desantu į Lietuvą J. Lukša įsitraukė į A. Ramanausko-Vanago vadovaujamą Ginkluotų pajėgų štabo darbą. Užsiėmė partizaninės spaudos stiprinimu.

1950 m. J. Lukša paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. Tačiau artimo draugo Jono Kukausko-Gardenio iš Paryžiaus laikų išdavystė nutraukė kovotojo gyvenimą – 1951 m. rugsėjo 4 d. jis žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.

Kaip sako istorikė A. Petrauskienė, šio partizano gyvenimas – tarsi liudijimas apie vertybes, kurios neturi laiko, sienų ir yra aukščiau asmeninių interesų. Jis paliko atsiminimų knygą „Partizanai“, kuri buvo išleista Vakaruose, bet pats autorius jos nespėjo pamatyti. J. Lukša paliko daugybę atmintinų vietų, kur žengė jo pėdos. Jis nepaliko savo palikuonių, bet liko tie, kurie nori sekti jo pavyzdžiu.

Apie J. Lukšą yra sukurta keletas dokumentinių ir meninių filmų. 2004 m. pasirodė Jono Vaitkaus režisuota istorinė drama Vienui vieni, kovotojas taip pat minimas V. V. Landsbergio filme „Partizano žmona“, J. Ohmano „Nematomas frontas“.

Iš Vakarų grįžę partizanai desantininkai. Jie 1950 m. spalio 3 d. parašiutais nusileido Tauragės r. Žygaičių sen. Tyrelių miške. Fotografuota Kazlų Rūdos miškuose, 1950 m. spalis. Stovi iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas ir Benediktas Trumpys-Rytis. Fotografija saugoma LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

Nuotrauka
spaudos

 

 

Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.