Tada buvo kiti laikai...

Įkelta:

2021-09-16

Nuotraukų koliažas

Pirmoje nuotraukoje: iš kairės Olga Redeckienė, Helga Levickienė (Redeckytė) ir Rasa Levickaitė-Šerpytienė

R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos

Mažiausia centre – Helga, ją apkabinusi Marta Kelerienė

R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos

Marta ir Johanas Keleriai

Aušra

NORVILIENĖ

Savo močiutės pasakojimus, primenančius skaudžius lietuvių išgyvenimus, užrašė puikiai tauragiškiams pažįstama Rasa Levickaitė-Šerpytienė. Su Rasa dažnai tenka susitikti Šubertinėje. Vieno susitikimo metu ji užsiminė, jog čia, šitame NKVD kalėjime, kalėjo ir jos močiutė. Tad pristatau Rasos ir jos mamos Helgos užrašytus prisiminimus.

Laiminga pradžia

Tada buvo kiti laikai... Gal ne… Greičiau tokie patys. Žmonės mylėjo, kūrė, statė namus, gimdė vaikus. Turbūt taip pat norėjo atsigulti vakare, po dienos rutinos, į švarią lovą, prieš tai pavalgę ir pamaitinę savo vaikučius. Bent jau mano močiutė, mes ją vadindavome babute, to norėjo, tai darė, to siekė.

Olga Redeckienė, iš tėvų paveldėjusi Kelerytės pavardę, gimusi 1913 m. gruodžio 25 d. Jauna, nedidukė, mėlynų akių, visiškai smulkutė mergina ištekėjo už savo išrinktojo mylimo Rychardo Redecko. Tai buvo vokiečių karininkas. Jau gimus vaikams šeima išsikraustė gyventi į Berlyną. Rychardas juk karininkas. Ten Olga gyveno kaip karininko žmona – jokio nepritekliaus, balta lovos patalynė, maistas pristatomas į namus (tokia, matyt, buvo vokiečių armijos politika). Jauna moteris augino keturis vaikus – Rychardą, Gerchardą, Ingrid ir dar vieną mergaitę (vardo nepamena).

Į Lietuvą

Prasidėjo karas. Vokiečių karininkas toliau sąžiningai tarnavo tėvynei Vokietijai. O žmona Olga augino vaikus... iki kol Rychardas buvo sužeistas ir pateko į „padalinto“ Berlyno ligoninę vakarinėje pusėje. Redeckų namai buvo rytinėje pusėje. Šeima buvo išskirta. Jaunai moteriai neliko nieko kito, kaip bandyti grįžti į Lietuvą, pas tėvus, į Lylavėnų kaimą Tauragės rajone. Prasidėjo ilga, labai ilga kelionė namo. O šios kelionės kelias buvo nuklotas lavonais, sunaikintais miestais. Pakeliui Olga prarado abi dukras. Jos neatlaikė badavimo bei vargo. Abu sūnūs išgyveno. Lylavėnuose laukė tėvai Keleriai. Čia lyg viskas nusistovėjo, nurimo. Nors ir be vyro Rychardo, kuris dingo be žinios, Olga gyveno toliau. Neilgai…

R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos

Areštas

Beldimas į trobos duris 1949-ųjų birželio 23-osios naktį reiškė – areštas. Areštas už tai, kad buvai vokiečio žmona, kad padėjai partizanams...

Po suėmimo Olga atvežama į Tauragę, į Šubertinės areštinę. Nuo tos akimirkos žodžiai „nežinau“, „nepadėjau“, „nedariau“ nebegalioja. Kamera, menkas gultas, pusrūsio langelio grotos. Viskas, ką turi. Kažko dar trūksta? Tada tardymai. Kasdieniniai, alinantys. Labiausiai įsiminė monotoniški sudavimai su liniuote per nugarą. Vienas paskui kitą. Olga pamena, kaip sėdėjo ant taburetės, mažos, nudėvėtos. Tardymą vedė kažkoks leitenantas. Tardymas buvo ilgas ir skausmingas. Tada Olga neatlaikė ir nutvėrusi taburetę vožtelėjo rusui... Po to sukniubo. Sukniubo, nes nualpo. Olga laukėsi dar vieno vaikelio. Pakviestas medikas greitai nustatė, kad moteris laukiasi. Padėtis kiek pasikeitė. Olga ramiai leido laiką savo kameroje. Tuo laiku jau buvo šalta. Šalta taip, kad teko kelias naktis praleisti tupint… ant kameros draugės lavono. Tokia buvo realybė. Tik taip buvo įmanoma nenušalti kojų. Leisdama dienas kameroje Olga matė, kaip Šubertinės kieme, ties lauko tualetu, kelis kartus buvo užkasti žmonės. Nereikalingi įkalčiai, kurie, matyt, nieko nepasakė. Nėščią Olgą buvo nutarta išvežti į Macikų kalėjimą Šilutės rajone. Ten ir gimė dukrytė Helga. Tai įvyko 1950-ųjų kovo 10-ąją. Gimdymas, priežiūra kalėjime buvo visai pakenčiami. Prižiūrėtojos elgėsi pagarbiai.

Tremtis

Pagaliau galutinis nuosprendis – kalta, ištremti į kalėjimą prie Maskvos. Laikina stotelė. Olgai pasisekė, ji su kūdikiu. Jai leista mergaitę turėti iki tol, kol ją maitins. Taip ir leido savo dienas, šildydamos, guosdamos viena kitą. 1952 metų pradžioje Olga gavo teisę pasirinkti: arba vaiką turi pasiimti giminaičiai, arba bus perduotas į vaikų namus. Olgos tėtis, kažkada tarnavęs caro Nikolajaus II asmens sargybiniu (savo dukrą pavadino būtent caro dukros Olgos vardu, nes labai patikusi) ryžtasi vykti į Maskvą ir parvežti anūkėlę į namus. Helga apsigyveno pas du nepažįstamus žilstelėjusius žmones. Vėliau jie jai tapo visu jos gyvenimu. Tai buvo jos tikri seneliai Marta ir Johanas Keleriai. O Olga iš Maskvos ištremiama į Komijos ATSR.

Savo mamą Helga (giminaičių meiliai vadinama Elike) pamatė tik 1958 metais. Eliki, įbėgusi į namus pamatė seną, žilą, sulysusią moterį. Tai buvo jos mama, Olga Redeckienė (Kelerytė). Moteris, kuri praėjo pragarą, panieką, patyčias. Moteris, kuri pagimdė septynis vaikus, iš kurių du neišgyveno.

Nuotraukų koliažas

Pirmoje nuotraukoje: iš kairės Olga Redeckienė, Helga Levickienė (Redeckytė) ir Rasa Levickaitė-Šerpytienė

R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos

Mažiausia centre – Helga, ją apkabinusi Marta Kelerienė

R. Levickaitės-Šerpytienės albumo nuotraukos

Marta ir Johanas Keleriai

Edmundo Mažrimo rinkta informacija apie dvarus nugulė knygoje

Įkelta:

2023-12-06

Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.

Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka

Kapinių istoriją primena knyga: populiariausias simbolis – ąžuolo šakelė

Įkelta:

2023-11-23

Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko.

Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos pašto 105-ąją sukaktį pasitinkant

Įkelta:

2023-11-16

Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.

Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – žymiausias kultūros paminklas Adakave

Įkelta:

2023-11-08

Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka

Muziejaus eksponatai pasakoja

Įkelta:

2023-11-08

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Tauragės mokytojų seminarijai – 100 metų

Įkelta:

2023-11-01

Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčiai – 120 metų

Įkelta:

2023-10-25

Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.

Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka

Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“)

Senos žaizdos negyja: prisimenant tuos, kurie už mūsų laisvę sumokėjo gyvybe

Įkelta:

2023-10-18

Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.

Aušros Augustytės nuotrauka

Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės

Įkelta:

2023-10-05

Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką.

Antano Kiniulio nuotrauka

Partizanų žūties 75-mečio paminėjimas: Gaurėje pašventintas kryžius

Įkelta:

2023-09-21

Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius.

Benjamino Pociaus nuotrauka

Sąjūdžio atmintis saugoma eksponatuose

Įkelta:

2023-09-20

Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje.

„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka

Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčios istorijos pėdsakais

Įkelta:

2023-09-14

Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka

Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys

Įkelta:

2023-09-06

Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.

Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos

Vida Kazakevičienė: „Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi“

Įkelta:

2023-08-31

Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį.

Sąjūdis Skaudvilėje: įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių

Įkelta:

2023-08-09

Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas.

Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos

Legendinę Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę prisimenant

Įkelta:

2023-08-02

Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.

Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos

Algirdas Remeikis: nuo tremties iki Sąjūdžio

Įkelta:

2023-07-26

Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.

Aušros Augustytės nuotrauka

Lankininkų dvaras mini sukilimo metines

Įkelta:

2023-07-20

Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.

kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka

Buvusių Lomių dvarininkų pasididžiavimas – parkas

Įkelta:

2023-06-15

Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.

Tauragės krašto muziejaus nuotrauka

Tautodailininką Antaną Bagdoną prisimenant

Įkelta:

2023-06-08

„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.

Aušros Augustytės nuotrauka

Sartininkų parapijos istorija: ištakos veda į jau išnykusį Margiškių kaimą

Įkelta:

2023-06-01

Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Įamžintas dviejų Tauragės sinagogų atminimas

Įkelta:

2023-05-18

„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka

Minint didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą metines

Įkelta:

2023-05-17

Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.

global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka

Tauragėje kunigavęs dvasininkas – slaptų mokyklų steigėjas

Įkelta:

2023-05-04

Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.

Autorės nuotrauka

Ką byloja Leono Laurinsko-Liūto laiškai?

Įkelta:

2023-04-27

Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.

Archyvų paslaptys

Paieška