Sužinoję apie naujai statomą objektą, šiais laikais žmonės rūpinasi, kad jis negadintų aplinkos vaizdo. Pastatas turi būti gražus ir įdomus. Tačiau tokį požiūrį, pasirodo, žmonės turėjo toli gražu ne visais laikais. Pernelyg puošnu, paprasti ūkininkai gėdysis įžengti į vidų – taip tarpukariu skambėjo argumentai, kodėl nereikėtų statyti Tauragės banko rūmų, šiuo metu laikomų vienu žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, kuris iki šių dienų išliko mažame Lietuvos mieste.
Išsigando grožio
Antradienį „Holivudo“ kavinėje, įsikūrusioje Prezidento gatvėje, susirinkę kultūrininkai apžvelgė Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginio filmą „Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą“, kuris šią savaitę rodomas Tauragės kultūros centre. Diskusijoje dalyvavusi Renata Jančiauskienė pacitavo vieną dokumentą, rastą tyrinėjant tarpukarį Tauragėje.
Šis dokumentas atskleidžia kai kurių tauragiškių nuogąstavimus, kad gražūs pastatai nederės prie bendro Tauragės vaizdo.
– Kai rašiau savo baigiamąjį darbą, turėjau paliesti Tauragės kultūrinį, socialinį kontekstą, kartu – ir tarpukarį. Taigi, suradau labai smagią citatą, parašytą 1934 metais, kai Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje buvo pradėti statyti tuomečiais standartais prabangūs banko rūmai. Šiuo metu pastatas yra pusiau tuščias, – dėstė diskusijos dalyvė.
Pasirodo, kad tuo metu Tauragės gyventojai kritikavo puošnų Tauragės banko rūmų architektūrinį pasirinkimą. Vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius Novickis sakė, kad žmonės bijos į rūmus įžengti. Jo citata skamba taip: „Rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios brangios ir puošnios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus“.
– Kaskart, kai praeinu pro banko rūmus, prisimenu šią citatą. Pagalvoju, ar išties Tauragė galvojo, kad tas pastatas per puošnus, o gal reikėtų to puošnumo, gal tas pastatas ir toliau turėtų kelti dvasią. Be to, šie rūmai stebuklingai išliko iki šių laikų, – kalbėjo R. Jančiauskienė.
Nuotraukų liko mažai
Ji kalbėjo, kad neretai prisimenant istoriją apgailestaujama, kiek daug pastatų, stovėjusių praeityje, Tauragėje neliko.
– Kai mes kalbame apie Tauragę ir šio miesto tarpukarį, tai dažniausiai paliečiame paveldo praradimo temą. Galime ant rankų pirštų suskaičiuoti, kokie objektai išliko. Nors kai kurie pastatai iki šių dienų stovi, tačiau jie buvo ne kartą remontuoti, ne visuomet galima ir atpažinti tą pastatą, dėl to mums tas tarpukaris labai siejasi su praradimu. Daug erdvių mieste tapo tuščios arba apstatytos sovietiniais statiniais, – dėstė R. Jančiauskienė.
Anot šioje diskusijoje dalyvavusio istoriko Dariaus Kiniulio, nors dažnai kalbama apie praradimus, tačiau verta prisiminti ir tai, kas Tauragėje liko iš tarpukario laikų. Jis užsiminė ne tik apie banko rūmus, bet ir apie Kultūros rūmų pastatą, Tauragės ligoninę, kurios pastatas išdygo dar 1932 m., o vėliau buvo ne kartą pertvarkomas, pristatomi nauji korpusai.
– Viduje jau praktiškai neliko autentikos, bet išorėje dar nemažai galima jos pamatyti, – dėstė D. Kiniulis.
Tiesa, istorikas apgailestavo, kad nuotraukų iš tarpukario Tauragės išlikę labai mažai. Anot jo, kuo mažesnis miestas, tuo mažiau ir nuotraukų. Didžiausiu fotografijų archyvu galėtų pasigirti tik tarpukario laikų Kaunas.
Pasak D. Kiniulio, nemažai nuotraukų užfiksavo į Lietuvą įsiveržę ir šalį okupavę naciai per Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau šiose fotografijose kai kurie pastatai jau gerokai apgriuvę, todėl labai sunku susidaryti bendrą vaizdą, kaip tarpukariu išties atrodė Tauragė.
– Kaip įsivaizduoti tarpukario miestus? Filmuotos medžiagos ir fotografijų likę sąlyginai nedaug. <...> Tauragėje, nors ir yra tų nuotraukų, bet pastebiu, kad tarpukario Tauragės erdves galime atpažinti labiau iš vokiečių darytų nuotraukų, kai naciai puolė ir fotografavo kiekvieną kampą. Tuomet jau galima pamatyti sugriautus namus bei susieti su tuo, kas toje vietoje galėjo būti pastatyta tarpukariu. Iš tarpukario laikotarpio nuotraukų nėra pakankamai. Galbūt jos sudegė arba buvo išmestos. O gal iki šiol žmonės laiko fotografijas asmeniniuose albumuose. Iš vokiečių karių artimųjų nuotraukų galima įsigyti aukcionuose, – pasakojo istorikas.
Pasak D. Kiniulio, tarpukariu žmonės dažniau fotografavo save, o ne pastatus arba aplinką.
Tarpukaris – arčiau nei galime įsivaizduoti
Tauragės kultūros rūmuose šią savaitę buvo galima išvysti filmą, kuriame užfiksuoti tarpukario Lietuvos vaizdai, užfiksuotas ir Prezidentas A. Smetona. Dokumentikos kūrėjas Aleksas Gėlaitis, surinkęs tarpukario Lietuvoje užfiksuotus vaizdus ir parodęs juos filme „Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą“, kalbėjo, kad vieną filmo dalį sudaro nespalvoti kadrai, o kitą – spalvotos akimirkos.
Pasak istoriko D. Kiniulio, žiūrovai pasąmoningai nespalvotus vaizdus suvokia kaip akimirkas, kurios įvyko labai seniai, o štai spalvotus kadrus vertina kaip nutikusius visiškai neseniai.
– Nespalvota dalis buvo nuobodesnė, be įgarsinimo, akivaizdu, kad nufilmuotas šiek tiek ankstesnis laikotarpis, o štai vėlesnis laikotarpis, kai Lietuva pasiekė tarpukario išsivystymo lygį, <...> jau yra spalvotas. <...> Mažai kas turėjo kameras, todėl tai, kad galima matyti spalvotai, tuo metu buvo nerealu. Kai matome filmuotą medžiagą nespalvotą, mes ją labai pasendiname, nors išties tai nėra tokie jau ir seni laikai. Tiesiog spalvų nebuvimas sukuria įspūdį, jog daugiau metų praėjo. Tačiau kai matai spalvas, gali suvokti, jog tarpukaris nebuvo taip jau ir seniai. Tai tik 70–80 metų. Praktiškai vieno žmogaus gyvenimo trukmė, – sakė D. Kiniulis.
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr