Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje.
Baigęs Gaurės pradinę mokyklą, M. Norkus įstojo į Šiaulių vyrų gimnaziją. Toliau studijuoti pasirinko mediciną. 1916 m. baigęs Tartu (Estija) universiteto medicinos fakultetą, Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju carinės Rusijos armijoje, dalyvavo kautynėse su vokiečiais.
1921 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir dirbo karo gydytoju Alytuje, Ukmergėje, Kaune. Dirbdamas Kauno karo ligoninėje užsitarnavo pulkininko leitenanto laipsnį.
1931–1938 m. M. Norkus buvo vienas Lietuvos sveikatos draugijos steigėjų, jos sekretorius. Iš kariuomenės atleistas 1940 m. Vokiečių okupacinė valdžia 1944 m. jam siūlė užimti sveikatos ministro pareigas, tačiau M. Norkus šių pareigų atsisakė ir persikėlė dirbti į Tauragės ligoninę, ėjo vyr. gydytojo pareigas.
Senųjų tauragiškių atsiminimuose jis išliko kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, labai pareigingas, plačios erudicijos, sumanus ir veiklus vadovas. Sunkiais pokario metais ligoninei trūko lėšų, kuro, maisto, nutrūkdavo elektros tiekimas. Su ligoninės personalu, nesiskirdamas iš kitų, jis kaupė malkų atsargas, organizavo maisto rinkimą. Atkreipęs dėmesį į medikų stygių, įkūrė medicinos seserų kursus, trukusius 1,5 metų.
Nors ir daug buvo sunkumų, bet jau 1945 m. Tauragės ligoninėje kūrėsi meno saviveiklos kolektyvas. Tauragės ligoninės vadovas M. Norkus palaikė Medicinos darbuotojų chorą. Gydytojas savo dienoraštyje rašė: „Nors darbuotojų buvo nedaug, tačiau atsirado vienas kitas, kuris turėjo gražų balsą, ir neretai kuriame nors ligoninės kampe ar virtuvėje, skutant bulves, ar skyrių virtuvėlėje, pasigirsdavo graži lietuviška daina. Dainuoti paskatindavo ir gydytojas Antanas Didžiulis, pradėdamas nuo savo mėgstamos dainos „Karvelėli, mėlynasai“, tuo padrąsindamas ir kitus.“
Šventiniai minėjimai ligoninėje iš pradžių apsiribodavo, kaip rašė kraštotyrininkė Alma Mizgirienė, vien „sausais“ pranešimais, bet maždaug nuo 1947-ųjų po oficialių dalių būdavo organizuojama ir meninė renginių dalis, kur pasirodydavo choras, šokdavo tautinius šokius, grodavo kanklėmis, skambėdavo solinės lietuvių liaudies dainos.
Pokario metais (1950–1956) Tauragėje gyvenusios ir dirbusios legendinės Lietuvos žvalgės, tremtinės Marcelės Kubiliūtės Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) operatyvinės įskaitos byloje rašoma, kad Tauragės KGB skyriaus viršininkas Dargis norėjo užverbuoti Marcelę Kubiliūtę, kad ji sektų kunigą Joną Beinorį ir buvusį Lietuvos kariuomenės pulkininką gydytoją M. Norkų, kurio namuose tuomet ji gyveno, bet tai nebuvo sankcionuota.
1960 m. gydytoją M. Norkų ištiko infarktas. Iš vadovo pareigų tada jis pasitraukė, dirbo Infekcinio skyriaus vedėju.
Ligoninės personalo bei tauragiškių mylimas ir gerbiamas gydytojas gyveno gražiame namelyje Prezidento g. 18, kur ir mirė 1966 m. sausio 22 d. Palaidotas Tauragėje.
Iškilaus gydytojo laidotuvėse dalyvavo medikai iš Kauno ir Klaipėdos, šimtai tauragiškių.
M. Norkus apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1931 m.) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1938 m.) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).
Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondo medžiagą
