Tauragės krašto šviesuoliai: Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas Norkus  
Įkelta:
2021-05-20
k

1918 karo lauko ligoninė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondo nuotraukos, dovanotos kraštotyrininkės Almos Mizgirienės

 

,
k

Norkus Mečislovas

,
k

 1913 m. Tartu medicinos universitetas

 

,
k

Alytuje 1930 m.

 

,
k

M. Norkus antras iš dešinės

,
k

Tikėtina, kad fotografuota Kaune

 

,
k

Norkus Mečislovas stovi viduryje

 

„Tauragės žinių“ inform.
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Viena B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos krypčių – žadinti kraštiečių istorinę atmintį, prikelti iš užmaršties mūsų šviesuolių atminimą. Šiemet metų balandžio 27-ąją sukako 130 metų, kai 1891 m. Gaurės valsčiaus Legerstynės kaime (Tauragės r.) gimė Lietuvos kariuomenės gydytojas Mečislovas (Mečius) Norkus (1891–1966). Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo vyr. gydytoju Tauragės ligoninėje. 

Baigęs Gaurės pradinę mokyklą, M. Norkus įstojo į Šiaulių vyrų gimnaziją. Toliau studijuoti pasirinko mediciną. 1916 m. baigęs  Tartu (Estija) universiteto medicinos fakultetą, Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju carinės Rusijos armijoje, dalyvavo kautynėse su vokiečiais.

1921 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir dirbo karo gydytoju Alytuje, Ukmergėje, Kaune. Dirbdamas Kauno karo ligoninėje užsitarnavo pulkininko leitenanto laipsnį. 

1931–1938 m. M. Norkus buvo vienas Lietuvos sveikatos draugijos steigėjų, jos sekretorius. Iš kariuomenės atleistas 1940 m. Vokiečių okupacinė valdžia 1944 m. jam siūlė užimti sveikatos ministro pareigas, tačiau M. Norkus šių pareigų atsisakė ir persikėlė dirbti į Tauragės ligoninę, ėjo vyr. gydytojo pareigas.

Senųjų tauragiškių atsiminimuose jis išliko kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, labai pareigingas, plačios erudicijos, sumanus ir veiklus vadovas. Sunkiais pokario metais ligoninei trūko lėšų, kuro, maisto, nutrūkdavo elektros tiekimas. Su ligoninės personalu, nesiskirdamas iš kitų, jis kaupė malkų atsargas, organizavo maisto rinkimą. Atkreipęs dėmesį į medikų stygių, įkūrė medicinos seserų kursus, trukusius 1,5 metų.

Nors ir daug buvo sunkumų, bet jau 1945 m. Tauragės ligoninėje kūrėsi meno saviveiklos kolektyvas. Tauragės ligoninės vadovas M. Norkus palaikė Medicinos darbuotojų chorą. Gydytojas savo dienoraštyje rašė: „Nors darbuotojų buvo nedaug, tačiau atsirado vienas kitas, kuris turėjo gražų balsą, ir neretai kuriame nors ligoninės kampe ar virtuvėje, skutant bulves, ar skyrių virtuvėlėje, pasigirsdavo graži lietuviška daina. Dainuoti paskatindavo ir gydytojas Antanas Didžiulis, pradėdamas nuo savo mėgstamos dainos „Karvelėli, mėlynasai“, tuo padrąsindamas ir kitus.“ 

Šventiniai minėjimai ligoninėje iš pradžių apsiribodavo, kaip rašė kraštotyrininkė Alma Mizgirienė, vien „sausais“ pranešimais, bet maždaug nuo 1947-ųjų po oficialių dalių būdavo organizuojama ir meninė renginių dalis, kur pasirodydavo choras, šokdavo tautinius šokius, grodavo kanklėmis, skambėdavo solinės lietuvių liaudies dainos. 

Pokario metais (1950–1956) Tauragėje gyvenusios ir dirbusios legendinės Lietuvos žvalgės, tremtinės Marcelės Kubiliūtės Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) operatyvinės įskaitos byloje rašoma, kad Tauragės KGB skyriaus viršininkas Dargis norėjo užverbuoti Marcelę Kubiliūtę, kad ji sektų kunigą Joną Beinorį ir buvusį Lietuvos kariuomenės pulkininką gydytoją M. Norkų, kurio namuose tuomet ji gyveno, bet tai nebuvo sankcionuota.

1960 m. gydytoją M. Norkų ištiko infarktas. Iš vadovo pareigų tada jis pasitraukė, dirbo Infekcinio skyriaus vedėju. 

Ligoninės personalo bei tauragiškių mylimas ir gerbiamas gydytojas gyveno gražiame namelyje Prezidento g. 18, kur ir mirė 1966 m. sausio 22 d. Palaidotas Tauragėje. 

Iškilaus gydytojo laidotuvėse dalyvavo medikai iš Kauno ir Klaipėdos, šimtai tauragiškių.

M. Norkus apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1931 m.) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1938 m.) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

 

Parengta pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondo medžiagą

spaudos

 

k

1918 karo lauko ligoninė. Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fondo nuotraukos, dovanotos kraštotyrininkės Almos Mizgirienės

 

,
k

Norkus Mečislovas

,
k

 1913 m. Tartu medicinos universitetas

 

,
k

Alytuje 1930 m.

 

,
k

M. Norkus antras iš dešinės

,
k

Tikėtina, kad fotografuota Kaune

 

,
k

Norkus Mečislovas stovi viduryje

 

kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Kapinių istoriją primena knyga: populiariausias simbolis – ąžuolo šakelė
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Lietuvos pašto 105-ąją sukaktį pasitinkant
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – žymiausias kultūros paminklas Adakave
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Muziejaus eksponatai pasakoja
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Tauragės mokytojų seminarijai – 100 metų
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčiai – 120 metų
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Senos žaizdos negyja: prisimenant tuos, kurie už mūsų laisvę sumokėjo gyvybe
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Partizanų žūties 75-mečio paminėjimas: Gaurėje pašventintas kryžius
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Sąjūdžio atmintis saugoma eksponatuose
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčios istorijos pėdsakais
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Knygnešių armijos eilinis: kunigas Kazimieras Šleivys
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Vida Kazakevičienė: „Nepaprastas jausmas būti Lietuvos istorinių lūžių dalimi“
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
nuotrauka
Sąjūdis Skaudvilėje: įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Legendinę Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę prisimenant
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Algirdas Remeikis: nuo tremties iki Sąjūdžio
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Lankininkų dvaras mini sukilimo metines
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Buvusių Lomių dvarininkų pasididžiavimas – parkas
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Tautodailininką Antaną Bagdoną prisimenant
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Sartininkų parapijos istorija: ištakos veda į jau išnykusį Margiškių kaimą
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įamžintas dviejų Tauragės sinagogų atminimas
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Minint didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą metines
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Tauragėje kunigavęs dvasininkas – slaptų mokyklų steigėjas
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Ką byloja Leono Laurinsko-Liūto laiškai?
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Iš CŽV archyvų: Tauragė – branduolinio konflikto taikinys
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.