Archyvų paslaptys

Šie metai paskelbti Archyvų metais, tad kartu kviečiame neakivaizdžiai pakeliauti po mūsų krašto archyvus. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamo projekto „Tauragės archyvų paslaptys“ publikacijos skirtos Tauragės karšto muziejaus „Santaka“ muziejaus archyvuose sukauptiems krašto istoriją menantiems išskirtiniams eksponatams – spaudiniams, archeologiniams radiniams, dėmesio negali netraukti unikalūs krašto etnografijos, gamtos eksponatai. Projekto publikacijose susipažinsite su Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonduose sukaupta medžiaga apie Pagramančio, Žygaičių, Batakių, Skaudvilės  ir kitų vietovių vietovardžiais, kaimo mokyklų istorijomis, savo kraštą garsinančiais tautodailininkais, literatais. Publikacijose atsispindės krašto bažnyčių istorijos fragmentai. Pirmoji publikacija skirta Holokausto aukoms atminti ir pagerbti. Projekto finansavimui iš  Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skirta 2800 tūkst. eurų.

„...Kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta... “ Tai eilutės iš  žmogaus, gyvai mačiusio tragiškus tų dienų įvykius, prisiminimų. Jie saugomi B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Sausio 27-ąją visas pasaulis minės Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną ir prisimins šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. 

Kraštotyros medžiagą surinko bibliotekininkai

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje saugomi bibliotekininkių parengti kraštotyros darbai, kuriuose prisimenami Tauragės krašto žydai ir sukrečiantys jų likimai.

„Skaudūs prisiminimai“ – tai Stasio Remeikio, Melagiškės kaimo gyventojo, prisiminimai apie žydų genocidą, užrašyti D. Liekienės 1996 m.

Yra bibliotekos archyvuose ir vaizdo įrašas, pavadintas „Žydų tautos pėdsakai Batakiuose“. Jame – batakiškių Pranciškos Barauskienės ir Stasės Vilienės atsiminimai apie žydus, rugsėjo 23 d. Batakiuose vykusio renginio, skirto Holokausto aukoms atminti, bei paminklo žydų genocido aukoms atminti atidengimui skirtas vaizdo įrašas. Jį 2015 m. parengė Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Batakių kaimo filialo bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė ir mokytoja Renata Bernotienė.

Skaudūs prisiminimai

Štai ką prisimena Melagiškės kaimo gyventojas Stasys Remeikis. Jo prisiminimus 1996 m. sausio 10 d. užrašė Eidintų k. bibliotekininkė Dana Liekienė. 

„Kai dabar kada užklystu į Gerviečių kaimą, visada prieš akis iškyla anų dienų prisiminimai... Tuoj už Juozo Stonio sodybos yra nedidelis beržynėlis. Tai lyg nebylus paminklas kažkada trumpam, prieš sušaudymą čia gyvenusiems žydams. Tada čia nebuvo beržynėlio. Jo vietoje stovėjo dar prie rusų pastatyti 8 sandėliai, po 50 metrų ilgio. Kai 1941 metais kilo karas ir rusai pasitraukė, vietiniai žmonės iš jų ištempė tas medžiagas ir jie pasiliko tušti. Tad atėję vokiečiai į juos suvežė žydus, tiksliau, moteris, vaikus ir senelius. O vyrų neatvežė, jie iš karto, prieš suimant, buvo atskiriami nuo šeimų ir vežami į Gryblaukio girią, kur buvo sviedinių išraustos duobės. Čia juos ir sušaudė. Žydai buvo suvežti iš Šilalės, Jurbarko, Varlaukio, Lomių, Skaudvilės, Kvėdarnos, Eržvilko. Barakuose pabuvojo apytikriai 1800 žmonių. Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų. Visiems barakams vadovavo Antanas Zybartas. Saugojo barakus Skaudvilės policija. Iš vietinių gyventojų prisidėjo. Neilgai juos čia laikė, kokius du, tris mėnesius. Tikriausiai tiek, kiek reikėjo laiko, kad suvežtų visus. Kai visus surinko, iškilo klausimas, kaip jais atsikratyti. Iš pradžių buvo nuspręsta barakus su jo gyventojais susprogdinti. Buvo netgi gyventojai įspėti, kad išsiimtų langus, nes sprogimo metu gali išdužti. Bet vėliau persigando, nes tokiu būdu būtų sunaikinti ne tik žydai, bet ir jų turtas. Todėl, gobšumo vedami, vis dėl to nusprendė sušaudyti. Bet apie tai žydai nežinojo, jiems buvo pasakyta, kad veš į Adakavą darbams. Daiktus tegul supakuoja ir palieka, atveš vėliau, o pirma nuveš žmones. Todėl pirmos mašinos su žmonėmis išvažiavo gan ramiai. Deja, jos pasuko ne Adakavo link, bet Gryblaukio miško kryptimi, kur jų laukė iškastos didžiulės duobės. Ir kada toje pusėje pasigirdo automatų kalenimas, likusiems barakuose pasidarė aišku, kokiems darbams jie bus vežami. Todėl paskutinės mašinos su žydais jau išvažiavo su ašaromis, dejonėmis, klyksmais. Viena mergina, pavarde Barukikė, netgi mėgino pabėgti, bet nubėgusi 50 metrų buvo apsauginio nušauta. O jos seseriai pasisekė pasislėpti, dar prieš atvežant į barakus. Jai padėjo pasislėpti ir paslėpė Vincas Kasparavičius, Kazbarinių kaime, Lomių apylinkėje. Ir per visą karą ji išsislapstė, o pasibaigus jam, išvažiavo į savo gimtinę. Daugiau apie ją nieko nežinome. O egzekuciją Gryblaukio miške atliko tie patys žmonės, kurie saugojo barakus, už tai jiems ir žydų turtas atiteko. Kaip stebėtojai, kad viskas būtų atlikta gerai, dalyvavo ir vokiečiai. Apsidrausdami nuo kaltinimų, viską užfiksavo kino juostoje. Ko gero, ir po šiai dienai filmas saugomas kur nors Vokietijos archyvuose. Lyg įrodymas, kieno rankomis buvo naikinama žydų tauta.

Tie barakai buvo lyg žydų surinkimo į vieną vietą punktas. Visiems čia apgyvendintiems buvo pameluota, kad jų nesušaudys, bet veš į Adakavą darbams. Todėl jie laisvai vaikščiojo po apylinkes ir niekas net nebandė bėgti. Vietiniai žmonės duodavo jiems maisto, prašydavo prie darbų.

Tad tokie prisiminimai mane užplūsta, užklydus į Gerviečių kaimą. Atrodo jau tiek metų praėjo, turėjo užsimiršti. Deja, vos pažvelgiu į tuos berželius, vaizdai iškyla, lyg vakar matyti.“ 

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais pagerbti ir tauragiškiai

Žydus gelbėję tauragiškiai irgi sulaukė pagerbimo. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitės Žydų genocido atminimo dienos proga apdovanoti žydus gelbėję Tauragės rajono žmonės: Palionė Bajorinienė, Juozas Stūronas, Juozas Gaižauskas, Stasė Gaižauskienė, Juozas Jokūbas Gaižauskas, Petronėlė Juškienė, Leonas Juškys, Petronėlė Pocienė, Vincentas Pocius, Pranas Šimkus, Petronėlė Šimkienė, Danielius Šimkus.

Tel Avive yra pastatytas paminklas Tauragės žydams.

Minima nuo 2005 metų

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena pasaulyje minima nuo 2005 metų, kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smerkiančią diskriminaciją, prievartą religiniu ar etniniu pagrindu ir atmetančią Holokausto neigimą. Rezoliucija taip pat paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena – būtent šią dieną prieš 76 metus buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla.

6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragedija neužmiršta

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename (#WeRemember) ir prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes, išgyvenusius asmenis ir jų gelbėtojus. 

„Kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragediją. Kviečiame visus – valstybės vadovus, politikus, visą švietimo bendruomenę, visus Lietuvos žmones Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse prisiminti tuos žmones, kurie buvo nužudyti Holokausto ugnyje. Tai – bendra mūsų valstybės netektis“,  – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

Pasak F. Kukliansky, pasakyti #MesPrisimename ypač kviečiama jaunoji karta: „Kreipiamės į visą švietimo bendruomenę – pasinaudokite šios dienos suteikiama proga ir skirkite dėmesio jaunimo edukacijai apie Holokausto aukų atminimą, organizuokite virtualius susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenių nariais, menančiais šiuos baisius istorijos tarpsnius. Dar turime unikalią progą tiesiogiai pakalbėti su įvykių liudininkais – pasinaudokime ja“. 

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Lietuvos žydų bendruomenė kviečia prisiminti ne tik aukas, bet ir gelbėtojus. Pasak F. Kukliansky, kalbėdami apie Holokausto siaubą neturime pamiršti ir vilties žinios, kurią neša gelbėtojų istorijos: „Tarptautinės Holokausto aukų atminimo diena mums yra proga dar kartą padėkoti tiems drąsiems žmonėms, kurių daugelio jau nebėra gyvų, už drąsą ir žmogiškumą, parodytą pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. O visuomenė žydų gelbėtojus turi prisiminti ir vertinti kaip tolerancijos, atjautos, drąsos pavyzdį.“ 

Prireikė ne vieno dešimtmečio, kol žydus gelbėję žmonės galėjo viešai papasakoti savo istorijas, o jų darbai buvo pripažinti ir įvertinti – visame pasaulyje žydų gelbėtojams suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas, kurį suteikia „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas. Šiandien arti 900 Lietuvos piliečių yra apdovanoti garbingiausiu Pasaulio tautų teisuolių medaliu, tačiau gelbėtojų buvo daugiau. 

Kaip prisidėti prie akcijos?

Prisidėti prie akcijos #MesPrisimename/ #WeRemember galima keliais būdais. Galima aplankyti arčiausiai Jūsų esančias žydų žudynių vietas ir pagerbkite nužudytuosius padėdami simbolinį akmenuką arba parašyti #WeRemember/#MesPrisimename ant popieriaus lapo, nusifotografuoti su šiuo ženklu ir pasidalinki savo nuotrauka socialiniuose tinkluose. 

Jei esate socialiniuose tinkluose, galite prisijungti prie pasaulinės atminimo akcijos savo socialinių tinklų profilyje užsidėdami  rėmelį #WeRemember/#MesPrisimename. 

Parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka