Nuo kitų metų siūloma didinti mokesčius už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą – maksimalus metinis tarifas gali siekti beveik 3 100 Eur, arba 4 kartus daugiau nei dabar. Naujasis vyriausybės nutarimas sukėlė nemenką pasipiktinimo bangą – savo nevienareikšmišką nuomonę apie naujuosius kelių naudotojo mokesčio dydžius (vinjetes) sunkiasvorėms transporto priemonėms išreiškė Lietuvos vežėjų sąjunga, tauragiškių rinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus tokį vyriausybės sprendimą irgi vadina nesavalaikiu ir nesuprantamu.
Būtų beveik 4 kartus didesnis nei dabar
Pabranginus kelių mokesčio vinjetes maksimalus metinis tarifas būtų beveik 4 kartus didesnis nei dabar. Apie tai rašo „Verslo žinios“.
Susisiekimo ministerijos parengti pakeitimai numato, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausytų nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio. Pavyzdžiui, žemiausio emisijos standarto, daugiau nei 12 tonų sveriančios ir bent keturių ašių transporto priemonės savininkui tektų mokėti beveik 3 100 Eur metinį mokestį vietoje 753 Eur. Didžiausias mokestis autobusams siektų 2 400 Eur vietoje 550 Eur, nurodoma projekte, kuriuo norima keisti 2005-ųjų Vyriausybės nutarimą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo įgyvendinimo. Jame numatyti atskiri mėnesio, savaitės ir dienos mokesčių dydžiai. Jeigu Vyriausybė patvirtintų siūlomus tarifus, jie įsigaliotų nuo 2024 metų.
Tikimasi, kad patvirtinus naujus mokesčius į valstybės biudžetą papildomai būtų surenkama apie 30–40 mln. Eur kasmet, teigia projekto rengėjai.
Tarifai nekeisti nuo 2015 m.
Kaip rašo „Verslo žinios“, Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklu naudojasi beveik 2 mln. šalyje registruotų transporto priemonių (iš jų apie 64 000 veža krovinius tarptautiniais ir apie 5 000 – vidaus maršrutais), dar apie 500 000 Lietuvą kerta tranzitu. Intensyviausiai naudojamas Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, kuriuo per parą pravažiuoja maždaug 5 400 vilkikų, taip pat Vilnius–Kaunas–Klaipėda (3 400) bei Vilniaus pietinis aplinkkelis (2 500).
Lietuvos automobilių kelių tinkle yra apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1 700 km, už jų naudojimą per metus vidutiniškai surenkama apie 53 mln. Eur.
Projekto rengėjai skaičiuoja, kad Lietuvos kelių nusidėvėjimas dėl sunkiasvorio transporto kasmet vertinamas maždaug 55 mln. Eur.
Susisiekimo ministerija anksčiau taip pat teigė, kad norint didinti finansavimą KPPP svarstoma galimybė ateityje krovininį transportą apmokestinti už krašto kelių naudojimą.
Birželio 8-ąją priėmus KPPP finansavimo įstatymo pakeitimus Vyriausybei suteikta teisė į mokamų kelių sąrašą įtraukti ne tik magistralinius, bet ir krašto bei rajoninius kelius, tačiau šis sąrašas siūlomu nutarimo projektu nekeičiamas.
Šiuo metu magistralinių kelių naudotojo mokestis renkamas įsigyjant specialią vinjetę, ateityje ją turėtų pakeisti kelių rinkliavos informacinė sistema – vadinamasis e. tollingas.
Kelių mokesčiai Lietuvoje nebuvo peržiūrėti nuo 2015 metų, siūlymui nustatyti naujus maksimalius jų dydžius Vyriausybė pritarė gegužės pradžioje.
Anksčiau skelbta, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje planuojama įvesti visiškai naują e. tollingo kelių apmokestinimo sistemą, kuri mokesčius skaičiuos pagal nuvažiuojamą atstumą, o ne kelių naudojimosi laiką. Dabar jau kalbama, kad ši sistema galbūt bus įgyvendinta tik 2025-aisiais. Tokiu atveju pabrangintos vinjetės geriausiu atveju galiotų tik pusmetį — nuo 2024-ųjų sausio 1 d. iki liepos 1 d. Svarstymų, kad e.tollingo sistema itin sudėtinga ir įgyvendinti ją gali pavykti tik 2025-asiais, patvirtino girdėjęs ir Seimo narys Romualdas Vaitkus.
„Nesavalaikis ir nesuprantamas“
– Susisiekimo ministerijos suplanuotas ir LR Vyriausybėje patvirtintas ženklus kelių mokesčio tarifo didinimas ekonominio sunkmečio metu – nesavalaikis. Kelių mokesčio vinjetės kaina neatspindi realios autobusų ir krovininio transporto daromos žalos kelių infrastruktūrai. Vienai dienai nupirkta vinjete transporto priemonė gali nuvažiuoti 2 km, o gali ir 600 km, todėl tokia apmokėjimo už kelių naudojimą tvarka taikoma jau tik keliose Europos valstybėse – Nyderlanduose, Liuksemburge, Danijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, – įsitikinęs R. Vaitkus.
Pasak jo, šiuo metu visose šiose valstybėse vienos dienos vinjetės tarifas yra panašaus dydžio, keturių ir daugiau ašių N3 kategorijos sunkiajai transporto priemonei Nyderlanduose, Liuksemburge, Danijoje, Švedijoje ir Estijoje kainuoja 12 Eur, Latvijoje ir Lietuvoje – 11 Eur. Pagal Susisiekimo ministerijos siūlomą tvarką Lietuvoje, priklausomai nuo emisijos klasės, dienos tarifas tokiai transporto priemonei padidėtų iki 23–51 eur.
– Tokiu atveju mūsų valstybėje kelių naudojimo mokestis taptų daugiau nei keturis kartus brangesnis nei Nyderlanduose ar Danijoje! Atitinkamai drastiškai pakiltų ir savaitės, mėnesio bei metų tarifai. Apie kelių infrastruktūros, už kurios naudojimą sumoka jos naudotojas, būklės skirtumus Lietuvoje ir aukščiau paminėtose valstybėse šiame kontekste nepadoru ir kalbėti, – teigia Seimo narys.
Jam nesuprantamas ir sprendimas skubotai keisti tarifus nuo 2024 m. sausio 1 d., kurie galiotų tik pusmetį, kadangi ministerijos planuose yra nuo 2024 m. liepos 1 d. įvesti visiškai naują e. tollingo kelių apmokestinimo sistemą, kuri mokesčius skaičiuos pagal nuvažiuojamą atstumą, o ne naudojimosi keliais laiką. R. Vaitkus mano, kad tokia apmokėjimo tvarka yra daug labiau atliepianti realią sunkiojo transporto kelių infrastruktūrai daromą žalą ir taikoma daugumoje ES valstybių.
– Galiausiai, buksuojant ekonomikai, siekiančios išgyventi transporto paslaugas teikiančios įmonės gerokai brangiau nei kaimyninėse valstybėse kainuosiančių kelių vinječių kaštus įtrauks į paslaugos savikainą ir už tai susimokės galutinis vartotojas. Ar to mes siekiame? – retoriškai klausia jis.
Jis pasakoja kalbėjęs su vežėjais – jie teigia pakilus kelių mokesčiui automatiškai didinsią savo paslaugų kainas.
Pirmiausia, svarsto R. Vaitkus, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos magistralinių kelių būklę – ji apgailėtina, bene viena prasčiausių Europoje, nepalyginama su Skandinavijos ir kitų šalių, todėl taip drastiškai didinti mokesčius yra nelogiška.
Pasak R. Vaitkaus, kalbant apie prastą kelių būklę, pirmiausia reiktų pagalvoti apie tai, kuri kuro akcizo dalis skiriama kelių priežiūrai ir remontui.
– Anksčiau keliams buvo skiriama 65 proc. kuro akcizo, tai situacija buvo bent kiek pakenčiamesnė. Dabar gi skiriama tik 45 proc. Tai tragedija. Mano įsitikinimu, jei tai kuro akcizas, jis turi 100 proc. eitų kelių remontui! – teigia Seimo narys. – O dabar tas akcizas išdalijamas švietimui, dar kažkam, ir keliams lieka nedaug. Žinoma, taip drastiškai pakėlus kelių mokestį keliams tektų šiek tiek daugiau lėšų – dabar surenkama apie 20 mln. eurų, o pakėlus būtų surenkama apie 54 mln. Tačiau tai vis tiek lašas jūroje, keliams reikia kur kas daugiau. Juo labiau, kad ne visos Kelių mokesčio fondo lėšos skiriamos keliams.
Į Lietuvos vežėjų sąjungos siūlymus neatsižvelgta
Lietuvos vežėjų sąjunga skelbia, kad 2023 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimams, kuriais nustatomi nauji kelių naudotojo mokesčio dydžiai (vinjetės) sunkiasvorėms transporto priemonėms. Nuo 2024 m. sausio 1 d. mokestis už naudojimąsi Lietuvos keliais labiausiai didės taršiam, tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstančiam transportui – komercinėms krovininėms transporto priemonėms ir autobusams.
Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvines nuostatas ir siekiant užtikrinti principą „teršėjas moka“, autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausys nuo transporto priemonės kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio. Mažiausiai kelių naudotojo mokestis didės naujausioms EURO VI taršos reikalavimus atitinkančioms transporto priemonėms, o taršioms jis gerokai išaugs.
„Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) siūlė nedidinti naudotojo mokesčio tarifų EURO V ir EURO VI emisijos klasių automobiliams, kadangi tai yra šiuo metu ekologiškiausios, mažiausiai aplinką teršiančios transporto priemonės ir jų naudotojams mokestinė našta neturi didėti. Deja, Vyriausybė į šį mūsų siūlymą neatsižvelgė.
LVS atkreipė dėmesį į tai, kad ypač taršiais sunkvežimiais į Lietuvą ar per jos teritoriją tranzitu vyksta trečiųjų valstybių vežėjai, todėl jiems turėtų tekti didesnė mokesčių už taršą ir poveikį infrastruktūrai našta. Kartu pasiūlėme sukurti kontrolės mechanizmą, kaip bus nustatoma trečiosiose valstybėse registruotų transporto priemonių emisijos klasė, kad jų naudotojai negalėtų piktnaudžiauti įsigydami vinjetes.
LVS taip pat pasiūlė Vyriausybei atsisakyti mokesčio už Lietuvoje įregistruotas krovinines kelių transporto priemones. Šis mokestis visiškai neįgyvendina principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ ir yra renkamas tiesiog už transporto priemonės turėjimą, net jei ji ir nedalyvauja eisme. Yra ir atitinkamos ES rekomendacijos valstybėms-narėms atsisakyti tokių mokesčių“ – savo interneto puslapyje skelbia Lietuvos vežėjų sąjunga.
E. tollingo sistema – valstybei svarbus projektas
Metų pradžioje skelbta, kad Vyriausybė pripažino beveik 40 mln. eurų vertės naują elektroninės kelių apmokestinimo, arba vadinamąją e. tollingo sistemą valstybei svarbiu projektu. Numatoma visoje Lietuvos teritorijoje ją įdiegti iki 2024 metų liepos 1 dienos. Anksčiau skelbtais skaičiavimais, investicijos į projektą siektų apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln. eurų Lietuvos automobilių kelių direkcijai paskolins Finansų ministerija pagal 2021-ųjų rugsėjį pasirašytą sutartį, o likusi lėšų dalis bus sukaupta iš kelių rinkliavos lėšų. Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo šių metų pradžios, tačiau Kelių direkcija spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia vėluos. Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, iš komercinio transporto – autobusų, krovininių bei specialių kelių transporto priemonių – per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą planuojama surinkti per 110 mln. eurų. Europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu. Ją įdiegus rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.
