Pasak R. Matemaičio, ten, kur šiuo metu yra vidinis mokyklos kiemelis, buvo rasta žmonių kaulų
Viename Tarybos posėdyje, svarstant klausimą dėl Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių statuso patvirtinimo, Raimondas Matemaitis užsiminė apie Žygaičių gimnazijos kiemelyje kadaise buvusias kapines. Kas ten palaidoti, belieka tik spėlioti. Dalijamės žygaitiškių ar ten dirbančiųjų girdėtomis istorijomis.
Matė kaulus
Prakalbęs apie Žygaičių gimnazijos kiemelyje buvusias kapines Raimondas Matemaitis pasakojo, kad vieta, kur stovi Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, anksčiau, kaip ir dabar, vadinosi Žygaičiais, o ta vieta, kurioje stovi gimnazija, anksčiau vadinta Gaudaičiais.
– Gaudaičiuose buvo kapinaitės. Kiekvienas kaimas turėjo atskiras kapines. Man ir pačiam truputį keista, kadangi ten pat buvo Žygaičių kapinės, bet Gaudaičiai turėjo savo, – pasakojo Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis.
Jis pasakojo apie kapinaites sužinojęs, kai pradėjęs lankyti Žygaičių mokyklą pastebėjo nežymų pakilimą – už mokyklos pastato galo buvo kalvelė, maždaug keturkampė, ir jos šonuose augo keletas medžių.
– Maždaug 1977 m., kai buvau ketvirtokas, prasidėjo dabartinės Žygaičių gimnazijos naujo pastato statybos. Ten buvo kasama trasa. Ji yra prie dabartinės valgyklos pastato, dabar ten pravažiavimo kelias. Kasant trasą pasimatė žmonių kaulai – labai aiškiai matėsi kaukolės, kaulai, – teigė R. Matemaitis.
Kaip jis prisiminė, kai kurie vyresni mokiniai netgi mėtė akmenis į kaukoles.
– Atsimenu vieną kaukolę net pramuštą. Grįžęs iš mokyklos papasakojau savo močiutei. Ji buvo gimusi 1905 metais ir žinojo apie tas kapines. Žinoma, ir pasibaisėjo, kad net kaulelius niokoja. Ji sakė, kad tai buvo Gaudaičių kapinės, – kalbėjo muziejininkas.
Pasak jo, kapinaitės buvo greta dabartinės gimnazijos valgyklos ir užima nedidelį plotą, maždaug 15x15 m.
– Kieno tos kapinės, aš tik svarstau iš tos informacijos, kurią esu girdėjęs anksčiau, – teigė R. Matemaitis, pridūręs, kad kaimai turėjo atskiras kapinaites dėl kelių priežasčių – caro laikais žiemą kartais užpustydavo kelius, nepavykdavo nunešti karsto į parapijos kapines. – Žmonių griaučiai gali būti likę iš maro laikų, apie 1709–1711 m., kai mirė labai daug gyventojų. Dar vienas dalykas: XVIII–XIX a. buvo tokie papročiai, kad parapijos kapinėse laidodavo tik tuos, kurie prieš mirtį yra priėmę atgailos sakramentą, o pvz., savižudžiai, nuskendusieji, perkūno nutrenktieji, nekrikštyti kūdikiai galėjo būti laidojami atskirai. Tai tik mano pasvarstymai. Reikėtų detalesnio tyrimo.
Pašnekovo svarstymu, toje vietoje užtektų pastatyti kryžių ar kokį nors atminimo užrašą.
Girdėjo tik gandus
Kad kapinėse gali būti palaidoti mirusieji nuo maro, patvirtino girdėjęs ne vienas žygaitiškis. Tokius gandus girdėjęs tikino ir Žygaičių krašto istorija besidomintis Juozas Kuisys:
– Girdėjau tik gandus, kad tai buvo maro laikų kapeliai. Statant mokyklos priestatą buvo iškasta kažkiek kaulų. Daugiau, deja, nieko negaliu pasakyti.
Žygaičių seniūnė Lina Baziliauskienė teigė girdėjusi, kad tokios kapinaitės yra, tačiau daugiau informacijos apie jas neturi.
Žygaičių gimnazijos direktorė Daiva Gabietaitė tikino girdėjusi tik prielaidas, bet tikslių duomenų ar dokumentų nematė.
Ypatingos reikšmės neturi
Žygaičių krašto istorija ypač domisi žygaitiškis Jonas Nairanauskas. Pasak jo, kai buvo sprendžiama dėl mokyklos priestato istorinės reikšmės, kultūros paveldo atstovai akcentavo, kad kapinės ypatingos reikšmės neturi.
Jis paantrino, kad mokyklos teritorija priklausė Gaudaičių kaimui.
– Ko gero, tai turėjo būti senosios Gaudaičių kapinės. Pagal viską, Pryšmantuose yra kapinaitės, spėjama, kad ten galėjo būti maro kapinės. Manau, maro kapinių tiek daug ir nereikėjo, tai ir Gaudaičių gyventojai galėjo maro aukas laidoti Pryšmantuose.
Pasak J. Nairanausko, kai buvo tiesiama nuotekų sistema, ten buvo iškastų žmonių kaulų, tačiau jokio tyrimo nebuvo atlikta, mat senajame mokyklos pastate iki 1953 m. buvo Žygaičių valsčiaus NKGB, o vėliau MGB saugumo būstinė ir tose teritorijose yra laidoti rezistentai arba tardyti, kankinti žmonės.
– Apie kapinaites pats sužinojau, kai vyko statybos. Pirmą priestatą statė ir mano uošvis, tai sakydavo, kad kasant pamatus iškasdavo kauliukus, o kur juos dėjo, tiksliai nežinoma. Dažniausiai, kadangi buvo sovietinis laikotarpis, perduodavo kunigui. Kunigai tyliai į dėžutes surinkdavo ir palaidodavo. Yra net viena liudininkė, kuri pasakojo, kad sovietiniu laikotarpiu jų privačioje valdoje ariant žemę buvo rasti, kaip ji minėjo, stambaus vyro griaučiai. Tuo metu irgi kreipėsi į kunigą, kuris kaulus sudėjo į dėžutę ir palaidojo Žygaičių kapinėse. Ten yra išlikusi geležinio kryžiaus nuolauža, – pasakojo žygaitiškis.
