Asmeniniai finansai artėjant sunkmečiui: ragina nepulti į kraštutinumus
Įkelta:
2023-05-23
Nuotrauka
pinigai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi nuotrauka

Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta. 

Indėlių suma didėja

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai ne vienerius praėjusio dešimtmečio metus pinigų nesusitaupydavo. Tačiau ilgainiui situacija keitėsi. COVID-19 pandemijos atneštas netikrumas ir įvairių paslaugų ribojimai, karas Ukrainoje lietuvius paskatino keisti įpročius. 2020-aisiais Lietuvos namų ūkiai susitaupė 12,4 proc., 2021 metais – 5,8 proc. gaunamų lėšų. 

Specialistų vertinimu, pernai dėl infliacijos galėjo būti sutaupyta dar mažiau, tačiau vis tik žmonės turėjo sutaupyti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų kovą šalies gyventojų indėliai finansų įstaigose sudarė per 21 mlrd. eurų – 2 milijardais daugiau nei tuo pačiu metu pernai. 

Ką daryti su sukauptais pinigais ir kaip rūpintis gerove? Atsakymų į šiuos klausimus patariama ieškoti domintis gyventojams teikiamomis finansų paslaugomis, kitaip tariant – ugdantis finansinį raštingumą.

Taupymas ir investavimas populiarėja

Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šiemet LBA atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad gyventojų pamėgtų taupymo būdų trejetukas išlieka stabilus: jame pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio populiarumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).

LB reguliariai atnaujinamas šalies investuotojo portretas šiemet parodė, kad investuojančiųjų skaičius šalyje per praėjusius metus augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 m. Visas per lietuviškas įstaigas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Investicinėse sąskaitose esančio turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, akcijos tame protfelyje sudarė beveik 60 proc.

Finansų įstaigų didinamos indėlių palūkanos didina ir šio klasikinio taupymo būdo populiarumą. Anot Jolitos Česonienės, JCKU „Kreda“ administracijos vadovės, 2023 m. I ketvirtyje terminuotų indėlių augimas „Kredos“ grupėje siekė 5,5 proc. „Populiariausi išlieka 7–12 mėn. trukmės indėliai – jie sudaro 63 proc. Taip pat aktualūs ir 2 metų trukmės indėliai, sudarantys 26 proc. Fiksuojama, kad grupės bendras indėlių portfelis 2022 m. išaugo 12 proc. – iki 227,8 mln. eurų“, – nurodo ji.

Pasak J. Česonienės, finansų įstaigose pinigai ne tik saugiai laikomi, tačiau ir „įdarbinami“ – net ir trumpam padėti pinigai duoda naudos. Svarbu nepamiršti, kad unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai: tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.

Žmonės – ne robotai

Gyventojai jaučia, kada artinasi pokyčiai. „Žmonių nuotaika – labai geras barometras. Jų elgesys pradeda keistis dar nesant reikšmingų ekonominių pokyčių. Tik po kurio laiko ekonomistai, vertindami tam tikrą periodą, pavyzdžiui, prieš pasaulinę finansų krizę, pateikia įžvalgas, jog vos prasidėjus nuosmukio užuomazgoms, žmonės jau pradėjo taupyti. Nuo rudens ir pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai, bent jau tie, kurie uždirba vidutines pajamas, ir bent kiek finansiškai raštingi, elgiasi labiau apgalvotai, planuoja pirkinius, atidžiau stebi savo biudžetą, peržiūri išlaidas, santaupas. Manau, kad tam tikri sukrėtimai ekonomikoje dažnai būna į gerą, jie paskatina žmones racionaliau planuoti biudžetą, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir rinktis tvaresnius vartojimo sprendimus“, – komentuoja Daiva Strielkūnienė, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė. 

Pasak D. Strielkūnienės, ilgalaikis taupymas, planavimas ir tvaresnis pirkimas – rezultatas, kurio tikimasi iš gyventojų, kylant susirūpinimui dėl savo finansinės ateities. Vis dėlto šitaip elgiasi ne visi: „Žmonės nėra robotai, kiekvienas pasižymi savo asmeninėmis savybėmis, charakteriu, kas ypač išryškėja susidūrus su pavojais, iššūkiais: vieni bėga, skuba veikti, o kiti sustingsta ir nereaguoja, gyvena lyg nieko nebūtų nutikę bei tikisi, kad sunkus periodas tiesiog praeis. Svarbiausias patarimas – nepulti į kraštutinumus, gerai pasverti norus ir galimybes bei elgtis kaip įmanoma racionaliau.“ 

Jaučiant netikrumą dėl ateities, logiškiausia, anot ekspertės, atsidėti pinigų taupymui, peržiūrėti pajamas, išlaidas, apriboti perteklinį vartojimą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, nepamiršti apmokėti sąskaitų, neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. „Šiuo metu, nors ir kalbama apie recesiją, tačiau situacija nėra dramatiška, svarbu tiesiog atsakingai planuoti savo finansus“, – pastebi D. Strielkūnienė.

Vietoje loterijų ragina taupyti

Vienas kritinis atvejis dažnai meta šešėlį ant viso sektoriaus. „Dažnai žmonės turi daug emocijų ir mažai racionalumo. Emocingas reagavimas į pavienes žinias apie užsienio banko bankrotą arba įvykius kurioje nors kredito unijoje rodo finansinio raštingumo stoką. Finansinis raštingumas susideda iš trijų dalykų – žinių, elgesio ir požiūrio. Jei bazinių žinių nėra, mes tikime gandais, ne faktais. Jeigu kaimynė investavo ir jai nepasisekė, tai jau galvojame, kad nepasiseks visiems, jei pasitaikė sukčiavimo atvejis – tai visur apgaus, jei įmonė bankrutavo – tai patikimo nieko nėra. Pažiūrėkite, kiek perkančių loterijos bilietus, nors šansas laimėti itin mažas. Tvirtesni finansinio raštingumo pagrindai galėtų pasufleruoti kitokių sprendimų: pavyzdžiui, tuos 50 eurų, kas mėnesį išleidžiamus loterijoms, galima pervesti į investicinį fondą ir pamažu formuoti santaupas“, – pataria D. Strielkūnienė.  

Anot LBA, kalbant apie realią situaciją, Lietuvoje veikiantys bankai yra mokūs ir turi pakankamai atsargų. Šiais klausimais sektorių prižiūri LB, kuris yra nustatęs, kiek vienokios ar kitos kategorijos atsargų privalo turėti kredito įstaigos.

„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir efektyviai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo išsiskiria iš kitų Europos valstybių. LB duomenys rodo, kad šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 19,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 390 proc. Paprasčiau tariant, tai – sektoriaus saugos pagalvė, padedanti užtikrinti, kad kredito įstaigos turi pakankamai pinigų grąžinti savo skolas ir apsaugoti savo klientų pinigus“, – akcentuoja dr. E. Čipkutė.

Dauguma pasitiki savo finansų įstaiga

Viena esminių finansų sektoriaus sklandžios veiklos sąlygų – gyventojų pasitikėjimas. Šis taip pat yra aukštas: periodiškai LBA atliekama gyventojų apklausa pernai spalį parodė, kad savo banku pasitiki 87 proc. apklaustųjų. Rodiklis jau daugelį metų išlieka stabilus.

Gyventojai, kurie laiko lėšas unijose, taip pat gali jaustis saugūs, nes, kaip ir visų finansinių institucijų, kredito unijų veikla yra reglamentuota įstatymais, veiklą prižiūri centrinės unijos, LB bei Europos centrinis bankas. Viena iš svarbiausių JCKU veiklų – prižiūrėti ir valdyti rizikas, susijusias su kapitalo likvidumu, operacinėmis rizikomis. 

„Taip pat „Kreda“ grupės viduje turime kontrolės priemones. Nuosekliai įgyvendiname Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bei geriausią praktiką klientų duomenų ir jų lėšų apsaugai. Apsaugą užtikrina tiek organizacinės, tiek techninės bei programinės priemonės, išdėstytos 3 gynybos linijų pagrindais. Ugdome ir puoselėjame saugumo kontrolės kultūrą grupės viduje ir, svarbiausia, esame atsakingi už savo veiksmus“, – patvirtina J. Česonienė. 

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje baigus kredito unijų reformą, šalyje susiformavo centrinių kredito unijų grupės. Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir taip jungtis į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos gavo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

Nuotrauka
batakiu seniunija
Vikipedija nuotrauka
Įkelta:
prieš 2 valandas
Konkursą Batakių seniūnijos seniūno pareigoms užimti Tauragės rajono savivaldybės administracija paskelbė lapkričio 16-ąją. Jis baigsis lapkričio 30-ąją.   
Nuotrauka
pratybu marsrutas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas informuojame, kad bataliono kariai kartu su sąjungininkų kariais iš Nyderlandų Karalystės lapkričio 28–gruodžio 1 ir gruodžio 4–8 d. vykdys inžinerinę maršruto žvalgybą pagal pridedamą schemą.
Nuotrauka
apygarda
Vido Bičkaus nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Prieš porą mėnesių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Seime pristatė esamos Seimo rinkimų apygardų ribų situacijos ir numatomų pokyčių kai kuriose apygardose projektą. Spalio 30-ąją VRK pateikė pakoreguotą Seimo rinkimų apygardų ribų pokyčio variantą. Deja, abu variantai nepalankūs Tauragės rinkimų apygardai – Skaudvilės, Trepų ir Adakavo rinkimų apylinkes norima prijungti prie Karšuvos (Jurbarko) rinkimų apygardos. Su šiuo VRK pasiūlymu kategoriškai nesutinka Skaudvilės krašto bendruomenės, jau žinančios, ką reiškia būti ne savo rajono rinkimų apygardoje.  
Nuotrauka
referendumas
James Leask Frazer nuotrauka
Įkelta:
2023-11-24
Kitąmet gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiantis referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo kelia nemažai diskusijų. Jei dauguma balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių pritartų, Lietuvai draugiškų šalių pilietybes įgyjantys lietuviai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau dažnam kyla klausimas – kokias pilietines teises ir pareigas turėtų Lietuvos pilietybę išsaugantys asmenys? Dvejojama ir dėl to, kokį ryšį su gimtine išlaiko užsienyje gyvenantys lietuviai ir kaip jie gali būti naudingi Lietuvos vystymuisi. 
Nuotrauka
kariai
Asociatyvi „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-24
Lapkričio 23-iąją minėjome Lietuvos kariuomenės dieną. Šia proga Tauragėje šiandien prasidėjo Lietuvos kariuomenės dienai paminėti skirtas renginys.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-11-23
Lapkričio viduryje į savivaldybę sukviestiems kaimiškųjų seniūnijų seniūnams, seniūnaičiams, bendruomenių pirmininkams ar atstovams pristatytas Tauragės pirminiam sveikatos priežiūros centrui (PSPC) priklausančių medicinos punktų reorganizavimo planas – iš 18-os dabar veikiančių punktų 11 siūloma uždaryti. Medikai pateikė ir argumentus. Ar bus išgirsti gyventojai, ypač vyresni, kurie džiaugiasi galėdami slaugytoją turėti savo kaime, parodys laikas. Išsamiau apie tai skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame.   
Nuotrauka
vaiku dienos centras
Gaurės mokyklos feisbuko nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-23
Spalio pabaigoje posėdžiavę savivaldybės tarybos nariai pritarė sprendimui dalį Gaurės mokyklos, priklausančios Jovarų pagrindinei mokyklai, patalpų panaudos pagrindais perduoti bendruomenei. Mokyklai nereikalingose patalpose kuriasi vaikų dienos centras. Dar vienas vaikų dienos centras kuriamas Kunigiškių kaime. Šiais metais rajone jau veikia 14 vaikų užimtumu po pamokų besirūpinančių centrų.  
Nuotrauka
infografikas
Įkelta:
2023-11-23
Pastaruoju metu keičiantis medicininės reabilitacijos skyrimo tvarkai, pacientams nelengva susigaudyti kur, kada ir į ką reikia kreiptis, norint gauti reabilitacijos paslaugas. Ligonių kasos atkreipia dėmesį į pasikeitusius terminus ir kitus svarbius pokyčius.
Nuotrauka
Baudos
Skaitytojo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis griežtinama įmonių ir gyventojų atsakomybė už aplinkos teršimą. Šie pakeitimai, įsigaliosiantys nuo kitų metų sausio 1-osios, kaip teigia Aplinkos ministerija, leis užkardyti galimas neteisėtas veikas, susijusias su neteisėtu atliekų išmetimu aplinkoje, o sankcijos bus atgrasančios ir efektyvios. Pasak Seimo nario Romualdo Vaitkaus, sugriežtinta atsakomybė turėtų sudrausminti piktybiškai gamtą teršiančius asmenis.
Nuotrauka
sunijos tiltas
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-22
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 ruože ties tiltu per Šuniją (136,14 km) pradedamas eismo reguliavimas šviesoforu. Eismo saugumo sumetimais, abiejose pusėse šviesoforai įrengti šiek tiek toliau nuo tilto tam, kad išvengti galimų nepatogumų ar avarinių situacijų, esant prastoms oro sąlygoms, praneša savivaldybė.
Nuotrauka
arena
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-21
Jau kurį laiką Bernotiškės gatvėje pluša sunkioji technika – pradėta multifunkcinio sporto ir kultūros centro statyba. Kol kas, pasak UAB „Gilesta“ biuro vadovės Jurgitos Lankaitės, paruošiamųjų darbų procesas sklandus.
Nuotrauka
scena
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-20
Trečiadienį Tauragės pilies kiemelyje surinktas naujas mobilus statinys – multifunkcinė scena. Šis projektas „Mobilus multifunkcinis laisvalaikio ir pramogų objektas Tauragės pilies kiemelyje“ – 2022 metų dalyvaujamojo biudžeto, didelės vertės projektų kategorijos laimėtojas (surinkęs 1199 tauragiškių balsus).
Nuotrauka
eglute
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Gražiausia metų šventė – Kalėdos – kasdien vis arčiau. Jau visai netrukus, nuo gruodžio pradžios, mieste šventinę nuotaiką kurs ne tik pagrindinė miesto eglė, bet ir eglučių alėja, gatvių ir pastatų papuošimai. Kalėdinės eglės įžiebimo šventė – jau gruodžio 1-ąją.
Nuotrauka
socialines korteles
SADM nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Per lapkričio – gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Prie naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.
Nuotrauka
vairuotojas teises
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Nuo 2024 m. vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos galiojimu. Tai reiškia, kad vairuotojams, nepasitikrinusiems sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojo pažymėjimų galiojimas bus sustabdytas. Šis pokytis bus reikšmingas, nes turės įtakos kas penktam šalies vairuotojui.  Atlikti sveikatos patikrą jie galės iki kitų metų gegužės 31 d., nes iki šios datos bus pratęstas nebegaliojančių pažymų galiojimas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu taip pat keičiamas patikrų periodiškumas.
Nuotrauka
kompensacijos
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Kaip ir kasmet artėjant šildymo sezonui, o ir jam prasidėjus savivaldybę užplūsta gyventojų prašymai kompensuoti namams šildyti patirtas išlaidas. Deja, šiemet daugelio jų gali laukti nusivylimas – kompensavimo tvarka tapo griežtesnė, o įkainiai – gerokai mažesni. Be to, svarstant, ar skirti kompensaciją, vėl imta vertinti gyventojų turtą.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-11-16
Prieš porą mėnesių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Seime pristatė esamos Seimo rinkimų apygardų ribų situacijos ir numatomų pokyčių kai kuriose apygardose projektą. Spalio 30-ąją VRK pateikė pakoreguotą Seimo rinkimų apygardų ribų pokyčio variantą. Deja, abu variantai nepalankūs Tauragės rinkimų apygardai – Skaudvilės, Trepų ir Adakavo rinkimų apylinkes norima prijungti prie Karšuvos (Jurbarko) rinkimų apygardos. Su šiuo VRK pasiūlymu kategoriškai nesutinka Skaudvilės krašto bendruomenės, jau žinančios, ką reiškia būti ne savo rajono rinkimų apygardoje. Išsamiau apie tai skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame.  
Nuotrauka
zymejimas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Tauragiškiai, kuriems tenka važiuoti Spaustuvės gatve, teigia nesuprantantys, kodėl prie „In medica“ klinikos taip keistai sužymėtos automobilių stovėjimo vietos – jie paliekami tiesiog  viduryje gatvės. Toks neįprastas žymėjimas sukėlė klausimų ne vienam vairuotojui. Net keli  jų su tokiu klausimu pasibeldė ir į „Tauragės žinių“ duris.
Nuotrauka
sirenos
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotrauka
Įkelta:
2023-11-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija praneša, kad lapkričio 16 d. valstybės lygiu vyks perspėjimo sistemos patikrinimas. Tikrinimo metu nuo 11 val. 52 min. visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos centralizuoto ir vietinio valdymo sirenos, taip pat gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai.
Nuotrauka
zalioji
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-14
Lapkričio 7 dieną Tauragės rajono savivaldybė su UAB „Jurmelsta“ pasirašė sutartį dėl Tauragės miesto Žaliosios gatvės atkarpos nuo Šilalės g. iki J. Basanavičiaus g. kapitalinio remonto darbų. 
Nuotrauka
sveikatos centras
Gretos Savickienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-13
Spalio 25-ąją posėdžiavusi savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsteigti naują darinį – Tauragės rajono savivaldybės sveikatos centrą, kuris veiks funkcinio bendradarbiavimo būdu. Šis būdas reiškia, kad naujų įstaigų nebus kuriama – centrui priklausančiose įstaigose paslaugos teikiamos bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Šio centro įkūrimo tikslas – kad reikiamas paslaugas rajono gyventojai gautų greičiau. Ar taip ir bus, parodys ateitis. 
Nuotrauka
kalneliai
Autorės nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Šilalės gatvėje, atkarpoje nuo Puntuko g. iki Dariaus ir Girėno gatvės, neseniai įrengti vadinamieji kalneliai. Tai eismo saugumo priemonės, tačiau į redakciją paskambinęs tauragiškis jų nauda suabejojo.