Asmeniniai finansai artėjant sunkmečiui: ragina nepulti į kraštutinumus
Įkelta:
2023-05-23
Nuotrauka
pinigai
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi nuotrauka

Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta. 

Indėlių suma didėja

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai ne vienerius praėjusio dešimtmečio metus pinigų nesusitaupydavo. Tačiau ilgainiui situacija keitėsi. COVID-19 pandemijos atneštas netikrumas ir įvairių paslaugų ribojimai, karas Ukrainoje lietuvius paskatino keisti įpročius. 2020-aisiais Lietuvos namų ūkiai susitaupė 12,4 proc., 2021 metais – 5,8 proc. gaunamų lėšų. 

Specialistų vertinimu, pernai dėl infliacijos galėjo būti sutaupyta dar mažiau, tačiau vis tik žmonės turėjo sutaupyti. Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų kovą šalies gyventojų indėliai finansų įstaigose sudarė per 21 mlrd. eurų – 2 milijardais daugiau nei tuo pačiu metu pernai. 

Ką daryti su sukauptais pinigais ir kaip rūpintis gerove? Atsakymų į šiuos klausimus patariama ieškoti domintis gyventojams teikiamomis finansų paslaugomis, kitaip tariant – ugdantis finansinį raštingumą.

Taupymas ir investavimas populiarėja

Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, šiemet LBA atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad gyventojų pamėgtų taupymo būdų trejetukas išlieka stabilus: jame pirmauja pinigų taupymas namuose ar piniginėje (68 proc.), antroje vietoje – neterminuotas indėlis (28 proc.), trečioje – investavimas į akcijas, kurio populiarumas kiek ūgtelėjo (12 proc., palyginimui, 2021 m. – 9 proc.).

LB reguliariai atnaujinamas šalies investuotojo portretas šiemet parodė, kad investuojančiųjų skaičius šalyje per praėjusius metus augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 m. Visas per lietuviškas įstaigas investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Investicinėse sąskaitose esančio turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, akcijos tame protfelyje sudarė beveik 60 proc.

Finansų įstaigų didinamos indėlių palūkanos didina ir šio klasikinio taupymo būdo populiarumą. Anot Jolitos Česonienės, JCKU „Kreda“ administracijos vadovės, 2023 m. I ketvirtyje terminuotų indėlių augimas „Kredos“ grupėje siekė 5,5 proc. „Populiariausi išlieka 7–12 mėn. trukmės indėliai – jie sudaro 63 proc. Taip pat aktualūs ir 2 metų trukmės indėliai, sudarantys 26 proc. Fiksuojama, kad grupės bendras indėlių portfelis 2022 m. išaugo 12 proc. – iki 227,8 mln. eurų“, – nurodo ji.

Pasak J. Česonienės, finansų įstaigose pinigai ne tik saugiai laikomi, tačiau ir „įdarbinami“ – net ir trumpam padėti pinigai duoda naudos. Svarbu nepamiršti, kad unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai: tiek vieni, tiek kiti yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.

Žmonės – ne robotai

Gyventojai jaučia, kada artinasi pokyčiai. „Žmonių nuotaika – labai geras barometras. Jų elgesys pradeda keistis dar nesant reikšmingų ekonominių pokyčių. Tik po kurio laiko ekonomistai, vertindami tam tikrą periodą, pavyzdžiui, prieš pasaulinę finansų krizę, pateikia įžvalgas, jog vos prasidėjus nuosmukio užuomazgoms, žmonės jau pradėjo taupyti. Nuo rudens ir pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai, bent jau tie, kurie uždirba vidutines pajamas, ir bent kiek finansiškai raštingi, elgiasi labiau apgalvotai, planuoja pirkinius, atidžiau stebi savo biudžetą, peržiūri išlaidas, santaupas. Manau, kad tam tikri sukrėtimai ekonomikoje dažnai būna į gerą, jie paskatina žmones racionaliau planuoti biudžetą, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir rinktis tvaresnius vartojimo sprendimus“, – komentuoja Daiva Strielkūnienė, Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė. 

Pasak D. Strielkūnienės, ilgalaikis taupymas, planavimas ir tvaresnis pirkimas – rezultatas, kurio tikimasi iš gyventojų, kylant susirūpinimui dėl savo finansinės ateities. Vis dėlto šitaip elgiasi ne visi: „Žmonės nėra robotai, kiekvienas pasižymi savo asmeninėmis savybėmis, charakteriu, kas ypač išryškėja susidūrus su pavojais, iššūkiais: vieni bėga, skuba veikti, o kiti sustingsta ir nereaguoja, gyvena lyg nieko nebūtų nutikę bei tikisi, kad sunkus periodas tiesiog praeis. Svarbiausias patarimas – nepulti į kraštutinumus, gerai pasverti norus ir galimybes bei elgtis kaip įmanoma racionaliau.“ 

Jaučiant netikrumą dėl ateities, logiškiausia, anot ekspertės, atsidėti pinigų taupymui, peržiūrėti pajamas, išlaidas, apriboti perteklinį vartojimą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, nepamiršti apmokėti sąskaitų, neprisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. „Šiuo metu, nors ir kalbama apie recesiją, tačiau situacija nėra dramatiška, svarbu tiesiog atsakingai planuoti savo finansus“, – pastebi D. Strielkūnienė.

Vietoje loterijų ragina taupyti

Vienas kritinis atvejis dažnai meta šešėlį ant viso sektoriaus. „Dažnai žmonės turi daug emocijų ir mažai racionalumo. Emocingas reagavimas į pavienes žinias apie užsienio banko bankrotą arba įvykius kurioje nors kredito unijoje rodo finansinio raštingumo stoką. Finansinis raštingumas susideda iš trijų dalykų – žinių, elgesio ir požiūrio. Jei bazinių žinių nėra, mes tikime gandais, ne faktais. Jeigu kaimynė investavo ir jai nepasisekė, tai jau galvojame, kad nepasiseks visiems, jei pasitaikė sukčiavimo atvejis – tai visur apgaus, jei įmonė bankrutavo – tai patikimo nieko nėra. Pažiūrėkite, kiek perkančių loterijos bilietus, nors šansas laimėti itin mažas. Tvirtesni finansinio raštingumo pagrindai galėtų pasufleruoti kitokių sprendimų: pavyzdžiui, tuos 50 eurų, kas mėnesį išleidžiamus loterijoms, galima pervesti į investicinį fondą ir pamažu formuoti santaupas“, – pataria D. Strielkūnienė.  

Anot LBA, kalbant apie realią situaciją, Lietuvoje veikiantys bankai yra mokūs ir turi pakankamai atsargų. Šiais klausimais sektorių prižiūri LB, kuris yra nustatęs, kiek vienokios ar kitos kategorijos atsargų privalo turėti kredito įstaigos.

„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir efektyviai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo išsiskiria iš kitų Europos valstybių. LB duomenys rodo, kad šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai siekė 19,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 390 proc. Paprasčiau tariant, tai – sektoriaus saugos pagalvė, padedanti užtikrinti, kad kredito įstaigos turi pakankamai pinigų grąžinti savo skolas ir apsaugoti savo klientų pinigus“, – akcentuoja dr. E. Čipkutė.

Dauguma pasitiki savo finansų įstaiga

Viena esminių finansų sektoriaus sklandžios veiklos sąlygų – gyventojų pasitikėjimas. Šis taip pat yra aukštas: periodiškai LBA atliekama gyventojų apklausa pernai spalį parodė, kad savo banku pasitiki 87 proc. apklaustųjų. Rodiklis jau daugelį metų išlieka stabilus.

Gyventojai, kurie laiko lėšas unijose, taip pat gali jaustis saugūs, nes, kaip ir visų finansinių institucijų, kredito unijų veikla yra reglamentuota įstatymais, veiklą prižiūri centrinės unijos, LB bei Europos centrinis bankas. Viena iš svarbiausių JCKU veiklų – prižiūrėti ir valdyti rizikas, susijusias su kapitalo likvidumu, operacinėmis rizikomis. 

„Taip pat „Kreda“ grupės viduje turime kontrolės priemones. Nuosekliai įgyvendiname Europos bankininkystės institucijos ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus bei geriausią praktiką klientų duomenų ir jų lėšų apsaugai. Apsaugą užtikrina tiek organizacinės, tiek techninės bei programinės priemonės, išdėstytos 3 gynybos linijų pagrindais. Ugdome ir puoselėjame saugumo kontrolės kultūrą grupės viduje ir, svarbiausia, esame atsakingi už savo veiksmus“, – patvirtina J. Česonienė. 

2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje baigus kredito unijų reformą, šalyje susiformavo centrinių kredito unijų grupės. Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir taip jungtis į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos gavo aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

Nuotrauka
verslas
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
prieš 18 valandų
Darbo neturintys ar mažas pajamas gaunantys, bet verslūs gyventojai galės gauti paramą verslo pradžiai informacinių technologijų, žaliosios ir žiedinėse ekonomikose. Paramai numatyti 25 mln. eurų ir tikimasi, kad iki 2026 m. II ketv. bus sukurta per 1300 naujų darbo vietų. Pirmosios 700 paraiškų bus priimtos jau šiemet. 
Nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Nuo birželio 1 iki liepos 31 d. laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Yra remiamas ir skatinamas paramos gavėjų bendradarbiavimas, todėl paraišką būtina teikti kartu su partneriais. Šio paraiškų teikimo etapo biudžetas – 4 870 243 Eur paramos lėšų.
Nuotrauka
kelias
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Vykstant migracijai, susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vienas dažniausių pavojų vairuojant, ypač užmiesčio aplinkoje. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pataria vairuotojams būti atidiems keliuose, ypač kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“ pažymėtuose ruožuose. Taip pat patariama labiau sutelkti dėmesį važiuojant keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas. Laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte.
Nuotrauka
tarsa
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Aplinkos ministerija parengė Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos projektą, kuris nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką. Taip pat parengti ir Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai, numatantys reikalavimus namų ūkiuose susidarančioms pavojingųjų medžiagų atliekoms.
Nuotrauka
Egzaminai
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Abiturientams – įtemptas metas. Jau po kiek daugiau nei savaitės valstybiniu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidės didžioji brandos egzaminų sesija. Baigsis ji birželio 26-ąją fizikos egzaminu. Tiesa, užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalis vyko dar balandžio mėnesį.
Nuotrauka
referendumas
Įkelta:
2023-05-29
Gegužės 23-iąją Seimas paskelbė, kad po metų – 2024-ųjų gegužės 12 d. – Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo. Pritarus Konstitucijos pakeitimui, būtų įteisinta galimybė turėti dvigubą pilietybę. 
Nuotrauka
JAUNIMO UZIMTUMAS
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-05-29
Moksleiviai ar studentai vasaros mėnesius nori skirti ne tik poilsiui – dažnas tikisi užsidirbti. Tauragės savivaldybė, suprasdama tokį jaunų žmonių norą, skatina verslininkus per vasaros atostogas įdarbinti juos. Pernai pagal šią programą įdarbinti 69 jauni žmonės, o jas įdarbinusioms įmonėms iš viso skirta per 50 tūkst. eurų.
Nuotrauka
taurage is virsaus
Petro Vaičaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-26
Tauragės rajono savivaldybės administracija užsakė tyrimą, kurios tikslas buvo įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuostatas, elgseną bei požiūrį į klimato kaitą ir Tauragės žaliąją politiką. Apklausoje dalyvavo 570 respondentų, kurių buvo prašoma atsakyti į 30 klausimų ir įvertinti žinias apie klimato kaitą informacijos/komunikacijos poreikį, nustatyti elgseną, siekiant sumažinti klimato kaitą bei atskleisti nuomonę apie įgyvendinamus žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslus Tauragėje. 
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-05-25
Lietuvos Raudonasis Kryžius aktyviai veikia 16 miestų Lietuvoje, tarp jų ir Tauragėje. Mūsų miesto skyrius gali pasigirti ilga ir garbinga istorija. Nuo balandžio 18 dienos jam vadovaujančiai Danguolei Jatautienei problemos, kurias siekia spręsti RK, nesvetimos – daugiau nei tris dešimtmečius ji vadovavo Tauragės kaimiškajai seniūnijai. „Gebėti dalintis yra labai svarbu. Jeigu kiekvienas iš mūsų išmoktų pasidalinti, gyvenimas taptų prasmingesnis“, – įsitikinusi ji. Išsamiau apie Raudonojo Kryžiaus veiklą Tauragėje – šio numerio vedamajame.
Nuotrauka
gaisras miske
Asociatyvi Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Įkelta:
2023-05-25
Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.
Nuotrauka
Įkelta:
2023-05-25
Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.
Nuotrauka
sernai
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-05-25
Tauragės rajono savivaldybė kviečia iki birželio 15 dienos žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas dėl kompensacijos už medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos einamaisiais metais įdiegtas prevencines priemones. Primenama, kad medžiotojų būreliai nėra žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Nuotrauka
vandenys
Asociatyvi „Tauragės vandenų“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-05-24
Nustatoma nemažai atvejų, kai gyventojai yra savavališkai prisijungę prie vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo tinklų. Paprastai savavališkai prie tinklų prisijungiama turint nesąžiningų paskatų arba paprasčiausiai nežinant, kaip reikia įteisinti naudojimąsi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų paslaugas.
Nuotrauka
pasienis
VSAT nuotrauka
Įkelta:
2023-05-22
Keičiasi, t. y. lengvėja, patekimo į pasienio su Rusija ruožą tvarka. Jei asmuo atvyks į Neringos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijas, esančias pasienio ruože, VSAT leidimu patekti į jį rūpintis nebereikia. Tai reiškia, kad leidimas patekti į šį pasienio ruožą laikomas išduotu. Tokio leidimo nereikia ir vykstant į Šalčininkų miesto teritoriją, dalis kurios patenka į pasienio ruožą. Tiesa, tvarka norint patekti į pasienio vandenis nesikeičia.
Nuotrauka
simboliai
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-05-22
Įsigaliojus vadinamajam viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui Lietuvoje galiausiai turėtų būti pašalinti paskutiniai okupacinės atminties simboliai bei ženklai. Tauragės savivaldybė kol kas renka duomenis, kiek tokių simbolių ir ženklų mūsų rajone yra. Jų, panašu, išties nedaug – pora paminklų ir gatvių pavadinimų.
Nuotrauka
juros pakrante
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-05-19
Tikriausiai akylesni tauragiškiai jau pastebėjo, kad Jūros parke jau pradėti darbai.
Nuotrauka
BIBLIOTEKA
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-05-19
Tauragės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Vartotojų aljansu, šiandien atidaro analogų Lietuvoje neturintį Energetinių patarimų resursų centrą. Jo tikslas – Tauragės savivaldybės gyventojų energetinis ir ekologinis švietimas siekiant keisti gyventojų elgesį tvarumo linkme.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-05-18
Savivaldybių tarybų narių finansų skaidrinimo projektas „Skaidrinam 2023“ šalyje sukėlė tikrą audrą – žurnalistui ir visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kaip savivaldybių tarybų politikai leidžia biudžeto lėšas savo veiklai vykdyti, pasipiktinimo dėl galimai neskaidriai naudojamų lėšų neslepia visuomenė, tyrimų ėmėsi ir specialiosios tarnybos. Nagrinėjamas ir Tauragės savivaldybės vadinamųjų kanceliarinių lėšų panaudojimas. Išsamiau apie tai – „Tauragės žinių“ vedamajame.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
Artėjant vasarai ir atostogų metui, vaiko teisių gynėjai ir kiti specialistai, dirbantys vaiko gerovės srityje, primena tėvams ir vasaros stovyklų organizatoriams, jog svarbu tinkamai pasirūpinti vaikų poilsiu. Vasaros stovyklose siūlomų veiklų įvairovė, įgūdžių lavinimas ir bendravimas su bendraamžiais – tik dalis smagaus vaikų laisvalaikio sąlygų, tad siūloma nepamiršti ir saugumo reikalavimų – saugios ir tvarkingos aplinkos, kokybiško maitinimo, individualiai subalansuoto fizinio krūvio bei galimybės gauti reikiamą medicininę pagalbą.
Nuotrauka
trinkeles
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
Prie Jūros pakrantėje stovinčios skulptūros „Gyvybės ratas“ nuo savaitės pradžios pluša darbininkai. Kokie darbai ir kaip ilgai truks, klausėme Tauragės miesto seniūno Žilvino Majaus.
Nuotrauka
savivaldybe
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Antradienį Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas projekto „Idėja Tauragei“ laimėtojams įteikė diplomus už geriausias 2023 m. gyventojų dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skelbia Tauragės rajono savivaldybė.