Tauragėje planuojamos statyti Lurdo grotos vizualizacija
Savivaldybės taryba paskutiniajame posėdyje pritarė sprendimui, kad rajono savivaldybės administracija kartu su Tauragės Švč. Trejybės parapija įgyvendintų projektą „Jūros upės pakrantės infrastruktūros, mažosios architektūros elementų ir sakralinio statinio (lurdo) įrengimas“. Numatyta pastatyti lurdą ir įrengti objektui lankyti reikalingą infrastruktūrą.
Statys lurdą
Lurdo grotą viršutinėje Jūros krantinėje, greta bažnyčios, statys Tauragės Švč. Trejybės parapija, iš savivaldybės biudžeto numatyta skirti preliminariai 25 tūkst. eurų Jūros upės pakrantės infrastruktūros, mažosios architektūros elementams įrengti – pėsčiųjų takams, apšvietimui, suoliukams, šiukšliadėžėms.
Anksčiau kalbintas parapijos klebonas Marius Venskus pasakojo idėją Tauragėje pastatyti lurdo grotą brandinęs seniai, o 2023-aisiais, kai Tauragė tapo Lietuvos kultūros sostine, šios minties įgyvendinimas įgauna dar didesnę prasmę.
– Vienas sudedamųjų miesto elementų yra krikščioniškoji bažnyčia, gal ne tokia stipri, ne tokia įtakinga, bet vis tiek dalis miesto bendruomenės. Kad įprasmintume save kaip katalikų bendruomenę, sumanėme pastatyti lurdą, – „Tauragės žinioms“ praėjusių metų pabaigoje sakė klebonas, pridurdamas, kad toks statinys taptų traukos objektu turistams.
– Kai kiti į mus mėto akmenis, tai rinkime juos ir neškime lurdui, – šmaikštavo klebonas. – Žmones kviesime, jei turi nereikalingų akmenų, kad atneštų. Tokia ir mintis, kad lurdas būtų toks suneštinis.
Lurdui numatyta ir vieta – šalia Italijos katalikų dovanoto ir šalia bažnyčios Jūros krantinės viršutiniame take pastatyto baltojo kryžiaus.
– Žmonės mėgsta pasivaikščioti, atsisėsti, žvelgti į tolį, pamąstyti. Tuo labiau, kad ir kraštovaizdis nuostabus. Norisi, kad būtų sukurtas visas kompleksas – pro bažnyčios šventorių vedantis takas, suoliukai, kryžius ir šalia – lurdas. Svarbus akcentas, kad lurdas turi būti už šventoriaus ribų, – anksčiau mintimis dalijosi klebonas M. Venskus.
Lurdas – suneštinis
Priėmus šį sprendimą kalbintas klebonas M. Venskus sakė, kad dabar parapijos bendruomenė turi nuspręsti, kokį Lurdą nori statyti. Vizualizacija pateikta tik tam, kad būtų aišku, kurioje vietoje planuojama statyti. O koks bus pats lurdas, dar spręs parapijiečiai.
Jau netrukus, gal net kitą savaitę, pasak klebono, parapija pradės rinkti akmenis statiniui.
– Kai kiti į mus mėto akmenis, tai rinkime juos ir neškime lurdui, – šmaikštavo klebonas. – Žmones kviesime, jei turi nereikalingų akmenų, kad atneštų. Tokia ir mintis, kad lurdas būtų toks suneštinis.
Paklaustas, kur būtų galima tauragiškiams nešti akmenis, klebonas sakė, kad kol kas dar vyksta derinimas dėl tikslesnės vietos, bet jau netrukus netoli statybvietės bus pažymėta vieta, kurioje ir bus galima palikti lurdo statybai skirtus akmenis.
– O kas neturėtų kaip pristatyti, susirinksime patys. Gyventojams tik reikėtų pranešti parapijos raštinei, – sakė klebonas.
Parapija, pasak klebono, ieškos mūrininko, kuris išmano akmenų mūrijimo, akmens statinių subtilybes.
M. Venskus prognozavo, kad iki spalio – rožinio – mėnesio lurdas jau turėtų būti pastatytas.
– O kas neturėtų kaip pristatyti, susirinksime patys. Gyventojams tik reikėtų pranešti parapijos raštinei, – sakė klebonas.
Pagal viešai skelbiamus duomenis, Tauragės rajone lurdo nėra. Kaimyniniame Šilalės rajone įrengti net 6 tokie statiniai. Pasak klebono M. Venckaus, naujausias 2018 m. pastatytas Jurbarko rajone, Viešvilėje. Iš viso skaičiuojama, mūsų šalyje yra 56 lurdai.
Lurdas, arba lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant lurdo grotas. Stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai juose lankosi įvairių švenčių metu.
Be Prancūzijos, panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, kuriose lurdai buvo statomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.
