Aironas Juozonis
Ar pilietiškumas ir šaulių gretų padidėjimas reiškia asmeninę atsakomybę už taikų gyvenimą? Apie tai kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės 702 kuopos šaulių Nekinetinių operacijų koordinatoriumi Aironu Juozoniu.
– Rusijos agresija prieš Ukrainą nesiliauja. Kasdien sekame naujienas iš karo lauko. Stabilumo regione, Europoje ir pasaulyje nėra. Deja, tokia ypatinga situacija nepalieka abejingų ir Lietuvos žmonių, kurie aktyviai remia Ukrainą. Lietuvos šaulių sąjunga taip pat teikia paramą ukrainiečių kariams. Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos šaulių gretas papildė nemažas būrys naujų narių. Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Beje, neseniai patvirtintas atnaujintas Lietuvos šaulių sąjungos veiklos modelis. Naujasis įstatymas reglamentuoja platesnes veiklos kryptis bei labiau integruotą Lietuvos šaulių sąjungą į šalies gynybos struktūrą, pilietinį pasipriešinimą karo padėties ar agresijos metu. Beje, numatytos ir naujos šaulių rūšys – be dabar veikiančių kovinių ir jaunųjų šaulių, planuojama, bus kuriami komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai, atsiras ir neginkluoto pasipriešinimo šauliai. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams, padidinus finansavimą šaulių gretos išaugs iki 50 tūkst. narių.
– Šaulių sąjunga yra organizacija, kuriai jau daugiau nei 100 metų. Jos įkūrėjas ir ideologas ir pirmasis viršininkas Vladas Putvinskis yra pasakęs, kad šaulys turi būti visų pirma teisus ir doras Lietuvos pilietis, atiduoti priesaiką. Buvimas šauliu įpareigoja mus būti padoriais Lietuvos piliečiais, neabejingais savo krašto gynybai. Mes turime rodyti pavyzdį savo elgesiu, darbais kitiems Lietuvos žmonėms.
– Ar sparčiai didėja Tauragės šaulių gretos?
– Šaulių gretų didėjimas yra žymiai išaugęs. Rusijos agresija ir karo veiksmai Ukrainoje tai paskatino. Tai pamatėme šį pavasarį – rinktinė negalėjo priimti tiek žmonių, kiek buvo norinčių, nes naujus šaulius reikia paruošti.
– Jūs paminėjote žmogiškąsias savybes – nepriekaištingą reputaciją, pilietiškumą, patriotiškumą, buvimą pavyzdžiu kitiems, bet ką reiškia paruošti šaulį?
– Lietuvos šaulių sąjungos uždavinys yra rengti Lietuvos piliečius ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Į tai įeina ir padėti užtikrinti viešąjį saugumą bei kitas valstybei svarbias funkcijas. Agresijos Ukrainoje akivaizdoje Lietuvos šaulių sąjunga pajuto didelį Lietuvos žmonių norą įsilieti į mūsų organizaciją ir prisidėti prie visuotinės savo krašto gynybos.
– O kokius kursus jie turi praeiti, ką turi žinoti, nes, kaip sakėte, jie rengiami ir ginkluotam, ir neginkluotam pasipriešinimui.
– Kiekvienas šaulys turi praeiti bazinį šaulio parengimo kursą, kuris trunka maždaug savaitę.
– Ar to pakanka, kad žmogus tiek fiziškai, tiek psichologiškai būtų pasiruošęs atlikti tam tikras jam patikėtas funkcijas?
– Tai yra tik bazinis pasirengimas, kai šaulys supažindinamas su pagrindiniais karybos principais ir ginklo valdymu. Po bazinio kurso šauliai įsilieja į Šaulių sąjungos gretas pagal regioninį principą.
– Ir kiekvienas šaulys turi tam tikras funkcijas, kurias turėtų vykdyti pašauktas ginti savo šalį?
– Kiekvienas šaulys turi rasti savo vietą, nes Šaulių sąjunga nėra vien ginkluotas pasipriešinimas. Visi įsivaizduoja, kad šaulys tiktai šaudo ir nieko daugiau neveikia. Tai visiška netiesa. Šaulių sąjunga apjungia daugybės specialybių, kompetencijų žmones, kurie atėję į Šaulių sąjungą randa savo vietą, nes ne kiekvienas žmogus gali būti fiziškai stiprus ir tobulai valdyti ginklą. Yra ir nekinetiniai šauliai, kurie prisideda be ginklo, komendantiniai ir koviniai šauliai. Komendantiniai ir koviniai šauliai priskiriami ginkluotam pasipriešinimui, o nekinetiniai – neginkluotam pasipriešinimui.
– Jūs šaulių rinktinėje esate atsakingas už nekinetines operacijas. Kas tai yra?
– Nekinetinės operacijos – tai, kas susiję su kova be ginklo. Nekinetinės operacijos apima ir skaitmeninės erdvės stebėseną – tai viešieji šaltiniai, propagandos dekonstrukcija. Turime labai daug propagandos, kurią skleidžia priešiškos kaimyninės valstybės. Matome ir visuomenės neatsparumą šiai grėsmei. Mūsų uždavinys yra užkirsti kelią propagandai, ją dekonstruoti. Yra daliniai, kurie stebi viešąją erdvę ir pamatę dezinformaciją ištransliuoja teisingą turinį.
– Ko reikia, kad mūsų visuomenė būtų atsparesnė toms netikroms žinutėms? Koks šaulių indėlis į tai?
– Pirmiausia kiekvienas pilietis turėtų kritiškai vertinti gaunamą informaciją, aklai netikėti viskuo, kas rašoma viešojoje erdvėje, pagal galimybes patikrinti informacijos šaltinius.
– Ar šauliai mokomi kritinio mąstymo, šaltinių pasitikrinimo ir kitų panašių dalykų, kurie reikalingi kiekvienam žmogui? Juk šaulys irgi ateina iš tos pačios mūsų bendruomenės, apie kurią sakome, kad jai trūksta kritinio mąstymo.
– Nekinetiniai daliniai suformuoti ir įtraukti į Šaulių sąjungos gretas neseniai. Taigi rengiami kursai, seminarai, šauliai mokomi pažinti propagandą ir ją dekonstruoti, nes matome, kad propaganda yra orientuota į tam tikras žmonių kategorijas, kurie nesugeba kritiškai įvertinti jiems kylančios grėsmės. Žmonės gimsta su empyriniu mąstymu, o propaganda ir yra orientuota į empyrinio mąstymo žmones, kurie netikrina šaltinių, viską priima kaip tikrą faktą. Gyvenimo eigoje mes išvystome analitinį, kritinį mąstymą.
– Kritinis mąstymas, pilietiškumas, patriotiškumas yra būtina sąlyga tam, kad valstybė būtų saugi. Šių dalykų diegimas yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida. Švietimo procesas būna ilgas, tačiau pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, kurio įgyvendinimu rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga, ateityje, planuojama, bus privalomas. Programa prasidės 2024-aisiais, šiuo metu pilietinis ugdymas yra integruotas į istorijos, lietuvių ar kitus mokomuosius dalykus. Tačiau pilietiškumo ir patriotiškumo mokoma ne tik mokykloje. Pirmiausia jis gimsta šeimoje. Taigi šiandien tai suaugusiųjų atsakomybė skleisti ir ugdyti šias savybes, rūpintis sava šalimi ir pagelbėti Ukrainai.
– Rusijos agresijos ir karo veiksmai Ukrainoje tiesiogiai palietė ne tik mus, bet ir visą pasaulį. Kaip matome, mes esame toje realybėje, kurioje svarbią vietą turi užimti pasiruošimas savo krašto gynybai. Patriotizmo skatinimas ir ugdymas – be galo svarbus dalykas tiek mokyklose, tiek universitetuose, tiek kasdieniniame gyvenime. Šaulių sąjungos indėlis didinant pilietinę galią labai svarbus, tai neatsiejama jos dalis, kuri labai prisideda prie mūsų valstybės gynybos ir padeda daug geriau reaguoti į grėsmes. Tai mes pamatėme per pandemiją, per pabėgėlių krizę, kai Šaulių sąjunga labai prisidėjo, atsiliepė į valstybės pagalbos prašymą. Valstybės ir jos piliečių atsparumas grėsmėms yra labai svarbi to dalis. Manau, kad kariuomenė yra tiek stipri, kiek atspari, vieninga ir susitelkusi yra mūsų pilietinė visuomenė. O norint užtikrinti, kad valstybė funkcionuotų sklandžiai, reikalingas visuotinis pasirengimas savo krašto gynybai. Tai yra bendras visų institucijų ir visuomenės dalyvavimas ruošiantis totaliai valstybės gynybai remiant vienas kitą. Tai ir apima ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą vykdant mobilizacines užduotis, remiant savivaldybes, administracijas. Labai svarbu šių dienų aspektu, kad kiekvienas pilietis turi surasti savo vietą prisidėti prie visuotinės krašto gynybos. Labai svarbus yra visuomenės, verslo organizacijų įsitraukimas į tą veiklą. Galėčiau paminėti tokį atvejį iš karo Ukrainoje. Likus kelioms dienoms iki aktyvių karo veiksmų visuotinio visuomenės ir verslo susitelkimo dėka iš kai kurių oro uostų buvo išmontuota įranga, verslas prisidėjo savo technika, kad galėtų skubiai viską išvežti į saugias vietas.
– Lietuva tikrai labai aktyviai prisideda prie visokeriopos pagalbos Ukrainai, o tyrimai parodė, kad Lietuvos verslas taip pat yra labai aktyvus prisidedant prie įvairių užduočių vykdymo, aukojimo tam, kad Ukraina ir pasaulio demokratija laimėtų karą prieš Rusijos agresiją.
– Lietuva nuo pirmųjų karo dienų stipriai įsitraukė į paramą Ukrainai. Ukraina turi išlikti svarbiausiu mūsų klausimu, turime padėti, kad Ukraina laimėtų šį karą prieš agresorių. Visi turime suvokti, kad Ukraina kariauja mūsų karą, Europos karą, nes tiek Ukraina bus stipri, kiek mes padėsim jai išlikti. Pirmosiomis karo dienomis visuomeninė organizacija „Stiprūs kartu“, sukurta pandemijos metu, atnaujino savo veiklą ir padėjo apgyvendinti apie 50 tūkst. Ukrainos piliečių Lietuvos piliečių šeimose. Kaip žinome, Europoje toks atvejis buvo vienintelis. Net Tauragėje yra nemažai ukrainiečių šeimų, radusių savo vietą Lietuvos žmonių namuose.
– Ar tuos darbus, kuriuos ir jūs minėjote, galima įvardinti kaip žmogaus asmeninę atsakomybę už tai, kas šiandien vyksta pasaulyje ir už tai, kas vyksta konkrečioje šalyje?
– Taip, be abejo, turime prisiimti asmeninę atsakomybę kiekvienas už savo veiksmus ir labai svarbu yra visuotinis tautos pasiruošimas savo krašto gynybai.
Kalbino Vida Grišmanauskienė
Hibridinis karas, propaganda, informacinis karas. Kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos? Ir kokios mūsų laukia informacinės grėsmės viešojoje erdvėje? Ar gebame savarankiškai atsirinkti ir vertinti informaciją? Apie visa tai – radijo laidų cikle „Kova dėl širdžių ir protų“.
Tauragės radijo eteryje projekto laidų klausykite pirmadieniais nuo 11 val. Laidos kartojama šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val. ryto
