Kova dėl širdžių ir protų. Pilietiškumas ar patriotiškumas?
- „Tauragės žinių“ inform.
- Lapkričio 23, 2022
Hibridinis karas, propaganda, informacinis karas. Kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos? Ir kokios mūsų laukia informacinės grėsmės viešojoje erdvėje? Ar gebame savarankiškai atsirinkti ir vertinti informaciją? Apie visa tai Tauragės radijo laidų cikle „Kova dėl širdžių ir protų“.
– Karas Ukrainoje privertė naujai suprasti pilietiškumo ir patriotiškumo svarbą. Verta dar kartą pasvarstyti, kas tai yra, kaip reiškiasi mūsų kasdieniniame gyvenime, kiekvieno žmogaus veikloje. Pilietiškumo sąvoka Vikipedijoje aiškinama kaip apibrėžianti savanorišką dalijimąsi resursais bei prisiėmimą ir atlikimą pareigų, reikalingų savo valstybės ar visuomenės bendrai gerovei kelti, palaikyti ar atstatyti nesiekiant asmeninės naudos ar pelno. Tai apima materialias gėrybes, intelektinę nuosavybę, moralę, darbą sąžiningumą, dorą. Pilietiškumu taip pat laikomos visuomenės pareigos valstybei bei karo tarnyba, aktyvumas per rinkimus, įsitraukimas į pilietines akcijas, istorijos žinios, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Tuo tarpu patriotizmas – tai reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra neniekinant kitų. Pilietiškumas ir patriotizmas reiškiasi per konkrečius konkretaus žmogaus veiksmus. Tai ir žodžiai, ir darbai, aukojimas, pagalba, savanorystė, dalijimasis daiktais ir nematerialiomis vertybėmis. Paramos Ukrainai organizatorius, „Blu-Jelow “ įkūrėjas metų apdovanojimą pelnęs švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas sako, kad pilietiškas žmogus nori ginti savo poziciją, esant reikalui ginti save, savo visuomenę ir savo šalį. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas? Pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas? Tokie apibūdinimai turbūt suklaidintų kiekvieną. Todėl siekiant analizuoti pilietinę visuomenę, jos raidą bei esmines pilietinei visuomenei plėtotis būtinas sąlygas labai svarbu žinoti prasmę. XXI a. karas privertė kitaip pažiūrėti ir į savo šalies saugumą. Esame susitelkę ir dabar. Ar tai pilietiškumo ženklas? Sakoma, kad lietuviai paprastai suremia pečius, kai atsitinka nelaimė. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas, pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas – tokie apibūdinimai, matyt, suklaidintų bet kokį asmenį. Kam man to reikia (gal ne)? Pilietiškas ar patriotiškas..? Apie tai kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos, Mokymo ir nekinetinių operacijų centro viršininku, ats. plk. Vytautu Reklaičiu.
– Lietuvos kariuomenėje ištarnavau 30 metų. Ir tik nuo 2014 m., po Krymo okupacijos, man nebeteko sutikti žmonių, klausiančių, kam mums ta kariuomenė, su kuo čia kariausime? Ta pati Rusijos propaganda sugebėjo nemažą dalį mūsų žmonių įtikinti, kad grėsmės nėra – Rusija niekada nepuls. Atvirkščiai, buvo pakištas kitas naratyvas, kad, jeigu Rusija ir užpuls, nors tai labai mažai tikėtina, tai užims Lietuvą per keletą valandų ir jokie gynybiniai pajėgumai nepadės, todėl beprasmiška švaistyti lėšas gynybai. Štai šie triukai dabar jau nebeveikia. Tai, kuo tikrai galime pasidžiaugti, – kad Putino karas išvadavo mus iš šių propagandinių pinklių.
Be abejo, pilietiškumas, patriotiškumas labiausiai išryškėja iškilus grėsmei. Akivaizdu, kad turime labai daug patriotiškai nusiteikusių, pilietiškų žmonių, tačiau nebūkime naivūs – atsitikus nelaimei turėtume tą vadinamąją penktąją koloną – tuos, kurie ims talkinti okupantams, kaip tai atsitiko 1940 metais. Visada atsiras žmonių, bandančių tai padaryti siekiant karjeros, dėl atlygio, ar vadinamųjų naudingų idiotų, tikinčių Putinu, kaip anksčiau buvo tikima Stalino saule. Dėkui Dievui, tokių mūsų visuomenėje nedaug. Aš tikiu mūsų tauta ir mūsų visuomene, kad ištikus tokiai didžiulei nelaimei, kokia ištiko Ukrainą, mūsų tauta, kaip ir ukrainiečiai šio karo akivaizdoje, susitelktų ir pajėgtų agresoriui suduoti rimtą atkirtį.
– Nors tiesioginis žudantis, griaunantis karas vyksta Ukrainoje, Lietuva tikrai jaučiasi nesaugiai. Pastebime, kad ir Vakarų nuomonę Rusijos atžvilgiu pradėjo keisti – galbūt pamatė, kad nėra tokių sprendimų, kurie turėtų būti suvokiami sveiku protu, nes Rusija jo tiesiog neturi. Tas žmonių saugumo jausmas, kuris tikrai svyruoja ir galbūt yra sumažėjęs, jūsų manymu, ar kelia norą ne tik būti saugiam pačiam, bet rūpintis visos mūsų šalies, pagaliau ir viso pasaulio saugumu?
– Kalbėdamas apie saugumą, norėčiau akcentuoti štai ką: jeigu mes kalbame apie fizinį saugumą, norėčiau užtikrinti, kad jis yra gana aukšto lygio. Mes esame NATO nariai. Tai didelis stebuklas, kad mes suspėjome įšokti į tą NATO traukinį, taigi esame stipriausio karinio aljanso nariai. Šiuo metu Rusijos ar kito agresyvaus kaimyno įsiveržimas yra itin mažai tikėtinas. Didelės grėsmės žmonės tikrai neturėtų jausti ir dėl to nerimauti. Bet nerimauti dėl kitų dalykų – dėl to, apie ką mes šiandien ir kalbame. Tai informacinis hibridinis karas, kuris yra vykdomas prieš Lietuvą ir visą Vakarų pasaulį. Viena labai skaudi ir grėsminga to hibridinio karo dedamoji – energetika. Ne veltui pastatyta Astravo atominė elektrinė – ji yra pastatyta mums, ne veltui stovi šalia Vilniaus, prie Lietuvos–Baltarusijos sienos. Aš esu praktiškai įsitikinęs, kad ne už kalnų ta diena, kai bus mesta informacinė „bomba“, jog mes galime gauti iš Astravo elektrinės labai labai pigios elektros, galime nusitiesti vamzdį iš Baltarusijos ir pirkti iš Rusijos labai labai pigias dujas, taip kaip perka Vengrija, ir žmonės, kurie bus jau kurį laiką mokėję labai didžiules sąskaitas už šildymą, už elektrą, bus paveikūs tokiems naratyvams. Tai labai didelė grėsmė.
– Jeigu tai yra svarstyklės, kas turėtų nusverti: asmeninė nauda ar visos šalies, mūsų tautos, netgi visos žmonijos saugumas ir patogumas? Šiandien išties labai baisimės kylančiomis kainomis, nesvietiškomis sąskaitomis už elektrą, kosminėmis degalų kainomis. Aš tai vadinu karo kaina, bet jeigu pasvertume, ar norėtume gyventi taip, kaip gyvename šiandien, turėdami šiltus namus, ar keistumėmės su Ukrainos žmonėmis, kurie neturi nieko ir neturi laisvės. Kaip piliečiai turi atsakyti į šį klausimą pirmiausia patys sau. Karas, bet kuriuo atveju, tikrai kainuoja. Visiems kainuoja.
– Vienareikšmiškai. Čia galime labai trumpai ir aiškiai pasakyti: taip, mes brangiai mokėsime už šildymą, brangiai mokėsime už elektrą, bet dalis ukrainiečių to visiškai neturės ir neturės galimybės to įsigyti – jie neturės nei šildymo, nei elektros už bet kokią kainą, nes sudaužyta infrastruktūra, sudaužyti vamzdynai, sudaužytos elektrinės, katilinės ir t. t.
– Gal jūs žinot, kada baigsis Rusijos karas ir agresija?
– Prognozuoti labai sunku. Pirmiausia, tai visiškai neįtikėtini dalykai, kaip pasirodė Rusija ir jos ginkluotosios pajėgos. Daugelis visų pirma netikėjo, kad Rusija ryšis pilnos apimties invazijai, nes jie neturėjo tam parengtų pajėgumų, bet Putinas pats tapo savo propagandos auka, kad jis buvo ja įtikėjęs, jog Ukrainoje žmonės pasitiks rusų tankus su gėlėmis, jie per tris dienas užims Kyjivą. Pasirodė, kad yra ne taip, tačiau, kaip matome, Putinas negali sau leisti pralaimėti, nes pralaimėjimas reiškia jo režimo žlugimą. Kad ir kaip būtų baisu, jie kausis iki paskutinio – leiskit pajuokauti – Putino atodūsio. Jis turi būti sunaikintas nebūtinai fiziškai. Jei jis nebus pašalintas iš valdžios pačių rusų rankomis, šis karas gali užsitęsti.
– Dalis ekspertų teigia, kad jei Rusijos prezidentui pasisektų įžūliai užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, Baltijos šalys, besiribojančios su agresorės sąjungininke Baltarusija, esančio labiausiai į rytus nutolusiame NATO flange, yra jautriausioje zonoje. Istoriškai Baltijos šalys žino okupacijos kainą. Galbūt būtent tai ir yra viena priežasčių, kodėl lietuviai Ukrainą palaiko aktyviai ir drąsiai. O kaip rodo atlikta apklausa, kovojančią Ukrainą aktyviausiai iš Baltijos šalių palaiko Lietuvos verslas. Praėjus 8 mėnesiams nuo karo pradžios smulkios ir vidutinės Baltijos šalių nenustoja teikti pagalbą. Lietuvos verslas tai daro aktyviausiai – Ukrainai aukoja 35 proc. apklaustų verslininkų. Latviai ir estai paramą teikia kiek rečiau. Tai nurodė 30 proc. apklaustų abiejų šalių įmonių vadovų. Trečdalis apklaustų Baltijos šalių verslininkų aukoja pinigų ar maisto produktų labdarai, nevyriausybinėms organizacijoms, teikia paslaugas, įdarbina pabėgėlius, suteikia laisvą dieną žmonėms, pageidaujantiems savanoriauti. Parama Ukrainai neslūgsta. Prie karo nepriprantama, ir tai, galima sakyti, yra mūsų pilietiškumo žymė.
Kalbino Vida Grišmanauskienė
Tauragės radijo eteryje projekto laidų klausykite pirmadieniais nuo 11 val., laida kartojama šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val. ryte.
Daugiau naujienų
- Prieš 12 valandų
Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
- Prieš 15 valandų
Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
- Prieš 16 valandų
Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
- Prieš 16 valandų
Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
- Prieš 17 valandų
Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
- Vakar
Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
- Vakar
Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
- Liepos 16, 2025
Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
- Liepos 16, 2025
Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
- Liepos 16, 2025
„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
- Liepos 16, 2025
Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
- Liepos 15, 2025
Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr