Elektros kainos smaugia verslus
Įkelta:
2022-09-16
Nuotrauka
elektra

Elektros kainoms išaugus iki neregėtų aukštumų su didelėmis išlaidomis susiduriantys verslai ieško išeičių. Vieni dar labiau veržiasi diržus, kiti gi nusiteikę optimistiškai ir laukia išganingų vyriausybės sprendimų. O didelės baldų įmonės vadovas žodžių į vatą nevynioja – jei elektros kainos ir toliau taip kils, dirbti tiesiog nebeapsimokės.

„Pasiekta riba“

Paprašytas pasidalinti mintimis apie neįtikėtinai sparčiai kylančias elektros kainas, 26-erius metus veikiančios baldų gamybos įmonės „Alantas“ vadovas Juozas Kniūkšta atviras – yra labai blogai.

– Jei kilovatvalandės kaina pasieks 1 eurą, dirbti nebeapsimokės, – teigia jis. – Mes mokam pagal biržos kainą. Dabar už kilovatvalandę mokam apie 60 centų, ir tai yra labai daug. Tai yra riba. Toliau jau tik darbas į minusą.

Jis pasakoja, kad nuo pavasario elektros kaina kilo 2,5 karto. Elektros „Alantas“ sunaudoja labai daug – apie 50–60 tūkst. kW per mėnesį.      

Lyg to būtų per maža, neįtikėtinai brango ir visos baldams gaminti reikalingos medžiagos – pasak J. Kniukštos, viskas brango 2–3 kartus. 

Paklaustas, ar tikisi kokių nors veiksmingų valdžios žingsnių, kurie palengvintų verslo situaciją, verslininkas sako, kad vienintelis dalykas, kuris galbūt padėtų, tai jei būtų užfiksuota maksimali elektros kaina ir ji nebegalėtų kilti, o jei kiltų, valstybė tą dalį virš maksimalios kainos kompensuotų. Pasak jo, galbūt tai galėtų padaryti šalies prezidentas. 

– Taip manau ne aš vienas. Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys, – įsitikinęs jis. – Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai.  

Jis netgi tvirtina, kad valstybė nori „damušti“ verslus galutinai.

– Kam tai naudinga – ką aš žinau. Čia korupcija kokia kvepia ar kaip... Elektros tiekėjai milijardus kraunasi. Nežinau, kas čia darosi. O vyriausybė nieko nedaro, leidžia susikrauti milžiniškus pinigų kiekius ir tik paskui svarsto, ką čia būtų galima padaryti, – J. Kniūkšta neslepia nusivylimo vyriausybės neveiklumu.

„Susiveržėm diržus dar labiau“ 

Pasak restorano „Da Feng“ savininkės Almos Marozienės nuolat kylančios ne tik elektros, bet ir daugelio prekių kainos varo į neviltį. Ji pasakoja, kad kur link viskas krypsta, supratusi dar vasarą, būtent todėl jau tada buvo priimtas sprendimas atsisakyti neseniai įsigytos kavinės „Arfa“ ir susikoncentruoti į vieną, pagrindinę viešojo maitinimo įstaigą – restoraną. 

– Centruojamės į vieną vietą tam, kad išgyventume, išsaugotume darbo vietas ir galvotume apie ateitį, – teigia A. Marozienė. – Svajonėmis gyventi nebegalima. 

Ji teigia, kad įmonė vis dar gyvena iš vidinių atsargų, kurias turėjo sukaupusi prieš brangimą. 

– Su kiekvienu brangimu juk negalim branginti savo patiekalų. Susiveržėm diržus dar labiau – žiūrim, ką dar galima sumažinti, atsisakyti... Kaip sakoma, ieškom vidinių rezervų, – sako verslininkė. 

Ji negalėjo įvardinti sumų, kiek pabrango elektra – sako dabar tų skaičių net nematanti, tačiau kad viskas sparčiai brangsta, – faktas. 

– Ir iš tiekėjų, ir iš kolegų girdime, kad jiems irgi viskas brangsta, taigi nori nenori teks ir mums kažkiek kelti kainas, – apgailestauja verslininkė.

Tiesa, pasak jos, guodžia tai, kad blogai ne jiems vieniems – blogai visiems.

– Yra toks bendrumo jausmas, kuris neleidžia pulti į neviltį. Bandysim kažkaip išgyventi. Suprantu, kad išgyvena stipriausi, kantriausi, ir tikiu, kad kažkaip išsilaikysim, – rankų nenuleidžia ji.     

Turi dar kelis mėnesius

UAB „Šaukštelis“, kuriai priklauso sušių baras ir parduotuvė „Gurmanų studija“, vadovė Justina Visockienė teigia, kad kol kas įmonė milžiniškų elektros sąskaitų negauna – sutartis su teikėjais dar galios iki kitų metų, taigi ir panikos kol kas nejaučia. 

– Taigi dar turim kelis mėnesius, kai už elektrą mokėsim sena kaina, – pasakoja ji. – O kas bus paskui – neįsivaizduoju. Kol kas niekas nieko nesiūlo. Žiūrėsim per tuos kelis likusius mėnesius, kaip keisis situacija, kaip čia išvis viskas bus, galbūt vyriausybė kažko imsis. Todėl per daug neskubu panikuoti, apskritai esu pozityvus žmogus, stengiuosi būti optimistė.

Vis dėlto ji nerimauja, kas bus žiemą, kai už kilovatvalandę teks mokėti galbūt  pusę euro, jei niekas nieko nekompensuos. Kavinė ir „Gurmanų studija“ dabar per mėnesį minimaliai sunaudoja apie 6000, maksimaliai vasarą – apie 9000 kilovatų elektros energijos. 

– Taigi sąskaitos ir dabar yra tūkstantinės, – teigia verslininkė, – paprastai sumokam per mėnesį per 2 tūkst. eurų. Jei kilovatvalandės kaina kils tris kartus, mokėti teks kokius 6 tūkst.? Grubiai skaičiuojant, tai šešių žmonių atlyginimas. Ko bijau labiausiai – kad netektų atleidinėti darbuotojų.

Be to, kai karas prasidėjo, ji teigia žinojusi, kad kažkaip jis atsilieps visiems, jo pasekmes pajus visi. 

– Elektros, dujų, kuro kainos kyla, taigi tai neišvengiamai jaučia visi verslai. Mes mažiukai, bet kaip jaustis didelių įmonių vadovams? Turiu savo aplinkoje tokių žmonių, pasikalbam, tai man tiesiog ašaros byra – jų padėtis išties katastrofiška. Jie už galvų susiėmę, nes juk verslui baisiausia, kai reikia atleidinėti žmones, – svarsto J. Visockienė.

Vis dėlto ji tikisi, kad jos vadovaujamoje bendrovėje to daryti neprireiks – sako, stengsis kažkaip išgyventi, kad tik nereikėtų nieko atleisti. 

– Visi kalba, kad ateina krizė, o mano manymu, ji jau yra, mes jau esam toj krizėj, – įsitikinusi verslininkė. – Matau krizę jau nuo vasaros vidurio, nes ėmė sparčiai kilti visos kainos, o žmonės ėmė labiau taupyti.  

Nuo balandžio mėnesio, pasak jos, ėmė kilti sušiams reikalingų išskirtinių produktų kainos, kai kurių tiekimas buvo sutrikęs – vadybininkai buvo „ant įtampos“, nes buvo neaišku, kaip čia bus. 

– Taigi nuo balandžio iki dabar sušiams reikalingi produktai brango vidutiniškai 25–30 proc. Apie lašišą atskira kalba: iš pradžių ji labai pabrango, vėliau kaina krito. Mums reikalinga geros kokybės lašiša, atitinkamo išpjaustymo, atitinkamos kategorijos. Buvo laikas, kai teko mokėti 32 eurus už kilogramą, vėliau kaina sumažėjo iki 18 eurų, – pasakoja ji. – Taigi laviruoti tenka visur.

Be to, pasak jos, vasarą kilo darbuotojų algos – atsižvelgiant į visų kainų kilimą kolektyvui atlyginimai didėjo per 20 proc. Taigi teko šiek tiek, apie 9 proc. pakelti ir sušių kainas. Tai buvo neišvengiama.

J. Visockienė pasakoja, kad įmonė turi hibridinį automobilį, taigi pavyksta sutaupyti kuro sąskaita – kuro bako užtenka maždaug pusei mėnesio. Dėl to ir pietų išvežiojimas kol kas yra nemokamas arba imamas simbolinis 1 euro mokestis. 

– Įvedėm taupymo režimą:  apgalvojom, kur deginti elektros nebūtina. Visi namuose pradėjom taupyti, automatiškai į darbą reikia atsinešti tą taupymą, tai normalu, – įsitikinusi ji.

Nuotrauka
elektra
Juozas Kniukšta

Juozas Kniukšta 

Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys. Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai. 

Prekybos centrai darbo laiko netrumpins

Dalis prekybos centrų jau paskelbė trumpinantys darbo laiką – tokios galimybės neatmeta ir kai kurie mažmeninės prekybos parduotuvių tinklai. Dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių tinklų teigia, kad darbo laiko trumpinti neketina ir energiją taupo kitomis priemonėmis – nuo LED lempučių iki išjungiamo apšvietimo. „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė 15min teigė, kad parduotuvėse yra ieškoma būdų, kaip optimizuoti energijos sąnaudas, tačiau darbo laikas trumpinamas nebus. Šia logika vadovaujasi ir IKI prekybos tinklas – parduotuvių darbo laikas taip pat netrumpinamas. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat patvirtino, kad parduotuvių darbo laiko kompanija trumpinti nenumato.
„Maxima“ grįžo į rudens–žiemos darbo laiką, tačiau, kaip pasakojo Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, toks sprendimas priimamas kasmet dėl pasikeitusio pirkėjų srauto, o ne elektros kainų.

„Klausimų daug, atsakymų nėra“

Kad situacija išties kelia nerimą, teigia ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) prezidentas Marius Jucikas. Pasak jo, „Nordpool“ interneto svetainėje elektros kainas galima stebėti kiekvieną dieną, o ESO svetainėje galima pamatyti garantinio tiekimo kainas.

– Šių metų rugsėjo mėnesiui jos yra 0,6 Eur/kW. Prieš metus buvo 0,1 Eur, o 2020 metais – 0,05 Eur/kW. Taigi brangsta kartais. Skaudžiausia yra toms įmonėms, kurių gamyboje didelę dalį sudaro energetiniai ištekliai: dujos, elektra.

M. Jucikas teigė kalbėjęs su keleto įmonių atstovų. Pasak jo, didesni verslai, kurie turi pajėgumų, keičia gamtines dujas į naftos dujas. 

– O mažieji tyliai kenčia, kitur net nėra galimybės pakeisti elektros ar dujų kita energija, spaudoje matome pranešimus, kad kai kurios įmonės net stabdo veiklą dėl nepakeliamos energijos kainų naštos, – sako jis.

Gamtinių dujų kaina 2021 m. pradžioje juridiniams asmenims buvo 0,24 Eur/kub. m be PVM. Paskutinė sąskaita rugpjūčio mėnesį – 1,95 Eur/kub. m be PVM. 

– Jei dėl dujų kainų galime kaltinti Rusijos agresiją, tai dėl elektros kainų yra daug klausimų ir visiškai nėra atsakymų, – teigia jis.

Pasak jo, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdyba trečiadienį surengė posėdį dėl išaugusių energijos išteklių kainų ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA), į jį buvo kviečiami prezidento patarėjas, energetikos ministras, ekonomikos ir inovacijų viceministras, aplinkos ministras ir kiti valdžios atstovai. M. Jucikas pasidalijo kai kuriomis mintimis iš posėdžio.

Nors valdyboje dar nebalsuota, bet siūloma įveiklinti turimus atsinaujinančios energetikos šaltinius bei keisti MMA formulę. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad verslas prašys Prezidentūros tarpininkavimo įgyvendinant kelis siūlymus, užkirsiančius kelią smulkaus ir vidutinio verslo bankrotams ir durų užvėrimui.
Jos teigimu, Elektrėnų elektrinė turi dirbti visu pajėgumu, tuomet jos resursų užtektų stabilizuoti kainas. D. Matukienė siūlė įveiklinti visus turimus energetikos šaltinius. „Be to, turėtų būti eliminuoti tarpininkai tam tikrose grandyse, kurie pakelia kainą. Kalbėjom apie „Nordpool“ ir Lenkiją, kur tris kartus pigesnė elektros energija. Turim išspręsti šį klausimą – tai tokia pati šalis, o mes nesugebame panaudoti to, ką turime. Įdarbinami turi būti atsinaujinančios energijos šaltiniai, turimos elektrinės, kad būtų galima stabilizuoti energetiką“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Taip pat kalbėta apie MMA didinimą. Kaip sakė D. Matukienė, yra pasiūlymų keisti MMA skaičiavimo formulę. Siūloma į formulę įtraukti darbo našumą ir remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį. D. Matukienės teigimu, jei būtų jos valia, MMA nebūtų „liečiamas“, o būtų pakeltas tik neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kitu atveju esą skurdas būtų tik didinamas. „Yra pasiūlymas dėl NPD didinimo. Spręsime, balsuosime po spaudos konferencijos, ar pakelti 200 eurų NPD, ar mus tenkina toks variantas“, – kalbėjo ji.

TAVA prezidento nuomone, vis dėlto galutinių sprendimų dar nėra. Tiesa, siūloma lengvatų tiems verslams, kurie ryžtųsi plėtoti žaliąją energiją. Tačiau tam reikia turėti ir savų lėšų, be to, dėl didelės saulės elektrinių paklausos tai nėra įgyvendinama greit.

Dar daugiau nerimo verslui, pasak jo, kelia ir siūlymas kelti MMA. 

– Verslui tai bus dar viena našta, kurią pakels tikrai ne visi. Manau, kad tam dabar ne laikas, - įsitikinęs jis.

Tiesa, įvairių sprendimų siūlė ir posėdyje dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas. Tačiau M. Juciko nuomone, tai labiau panašu į taškų rinkimąsi: prezidento siūlymai vyriausybei tikriausiai atrodys neįgyvendinami, tad ir liks tik siūlymais. O juk jau dabar daugelio mūsų šalies verslų

 

Nuotrauka
neregiai
Įkelta:
prieš 6 valandas
Lapkričio 22-ąją Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Tauragės filialas vykdė akciją „Draugiška neregiams aplinka“. Ta proga į mūsų miestą atvyko LASS fizinės aplinkos pritaikymo specialistas Vytautas Gentvilas.
Nuotrauka
uzi
Įkelta:
prieš 1 dieną
Darbo neturinčių jaunuolių gretos retėja, tačiau tuo pačiu metu ryškėja kitas svarbus reiškinys. Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp nedirbančių jaunuolių net 50,4 proc. neturi jokios kvalifikacijos. Su aukštuoju išsilavinimu yra kas ketvirtas (24 proc.) darbo neturintis jaunuolis.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-11-24
Gydytojų darbas – gydyti ar tramdyti agresyvius ir apsvaigusius pacientus? Girti žmonės neretai patenka į ligoninių priėmimo skyrius, nes krisdami patiria galvos traumų, kaulų lūžių. Kiti randami tiesiog gatvėse ir reikia patikrinti, ar nieko nesusižeidė. Tačiau vietoje to, kad leistų jiems suteikti kvalifikuotą pagalbą, dalis jų daro viską, kad sukeltų kuo daugiau problemų. Apie tokį atvejį Tauragės ligoninėje skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame. 
Nuotrauka
Įkelta:
2022-11-24
Spalio pabaigoje šalies savivaldybių administracijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų direkcijos (NPSTD) gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) raštą dėl privalomo lankytojo bilieto ir renginių derinimo su šiomis institucijomis. Savivaldybės, kuriose saugomų teritorijų ypač gausu, ketina atsižvelgti į VSTT prašymą ir papildyti esamus renginių organizavimo tvarkos aprašus, nustatant lankytojo bilieto privalomumą masinių komercinių renginių organizatoriams.
Nuotrauka
pspc
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-23
Tauragėje, kaip ir visoje Lietuvoje, įsibėgėja Greitosios medicinos pagalbos (GMP) reforma. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad ją įgyvendinus gyventojai pagalbos sulauks greičiau, ji bus teikiama kokybiškiau. Tačiau kol kas mažai kas žinoma – nežinia, nei kokią tiksliai teritoriją Tauragės medikai aptarnaus, nei kaip bus sprendžiamos problemos, susijusios su ne visuomet per 15–20 minučių atvykti spėjančiomis brigadomis. Esą tai turėtų paaiškėti tik suformavus GMP tarnybą, kuriai bus patikėta teikti medicinos paslaugas. Tiesa, nors nemažai atsakymų bus pateikta vėliau, Tauragės rajono savivaldybė sprendimą, leidžiantį toliau įgyvendinti reformą, buvo paprašyta priimti dabar.
Nuotrauka
laida
Įkelta:
2022-11-23
Hibridinis karas, propaganda, informacinis karas. Kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos? Ir kokios mūsų laukia informacinės grėsmės viešojoje erdvėje? Ar gebame savarankiškai atsirinkti ir vertinti informaciją? Apie visa tai Tauragės radijo laidų cikle „Kova dėl širdžių ir protų“.
Nuotrauka
daugiabutis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Trečiadienį į posėdį susirinkę Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariai pritarė Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai ir leido savivaldybės administracijai  organizuoti dviejų socialinių būstų (3 kambarių) Tauragės mieste pirkimą. Butai bus perkami skelbiamų derybų būdu.
Nuotrauka
pinigai
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2022-11-21
Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-21
Šįryt į darbą ar mokyklas skubėję tauragiškiai ne tik mėgavosi sniegu padengta žeme, bet ir turėjo būti itin atidūs – nors pagrindinės gatvės nuvalytos, sniego sankaupų netrūko, šaligatviai labai slidūs, o pačiame miesto centre – Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių sankryžoje – jau nuo sekmadienio neveikia šviesoforas.
Nuotrauka
lauksargiai
Įkelta:
2022-11-21
Tauragės savivaldybės taryboje trečiadienį pritarta savivaldybės bendradarbiavimo su Pabėgėlių priėmimo centru sutarties sudarymui. Nors visi politikai išreiškė pritarimą tokio centro įkūrimui, opozicija piktinosi, kad net tarybos nariai apie pasitraukusiųjų nuo karo apgyvendinimui reikalingus vežamus daiktus į Lauksargius sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Nuotrauka
langai
Įkelta:
2022-11-19
Lapkričio 19-ąją minint Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną, vaiko teisių gynėjai kviečia visuomenę nelikti abejingai vaikams ir šeimoms, kurioms reikia pagalbos. Tylėti smurto akivaizdoje – reiškia palikti vaiką problemas spręsti vieną. Tačiau net vienas skambutis gali tapti didžiausia investicija į vaiko ir visos šeimos ateitį. Ryžtis tokiam skambučiui vaiko teisių gynėjai šiemet skatina akcija „Šviesa languose“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-18
Dėl buvusio ar besitęsiančio snygio didžiojoje šalies dalyje, kaip informuoja kelininkai, valstybinės reikšmės kelių dangos slidžios, su šlapio sniego provėžomis, vietomis susiformavęs plikledis.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-11-17
Tauragėje, kaip ir visoje Lietuvoje, įsibėgėja Greitosios medicinos pagalbos (GMP) reforma. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad ją įgyvendinus gyventojai pagalbos sulauks greičiau, ji bus teikiama kokybiškiau. Tačiau kol kas nežinia, nei kokią tiksliai teritoriją Tauragės medikai aptarnaus, nei kaip bus sprendžiamos problemos, susijusios su ne visuomet pas ligonį per 15–20 minučių atvykti spėjančiomis brigadomis. Esą tai turėtų paaiškėti tik suformavus GMP tarnybą, kuriai bus patikėta teikti medicinos paslaugas. Tiesa, nors nemažai atsakymų bus pateikta vėliau, Tauragės rajono savivaldybė sprendimą, leidžiantį toliau įgyvendinti reformą, buvo paprašyta priimti dabar. Išsamiau apie tai skaitykite „Tauragės žinių“ vedamajame.
Nuotrauka
kaledos
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-17
Artėjant gražiausioms metų šventėms jau šį savaitgalį Pilies aikštėje iškils Kalėdų eglė, o po poros savaičių suplanuota ir žaliaskarės įžiebimo šventė. Visą ikikalėdinį laikotarpį tauragiškiai bus kviečiami į adventinius renginius, gruodžio viduryje Pilies aikštėje bus galima pasivažinėti traukinuku. 
Nuotrauka
lomiai
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-16
Lomiuose jau daugiau nei metus sklando idėja buvusiame mokyklos pastate įkurti globos namus. Deja, nors visi kaimo gyventojai šiam sumanymui pritaria, toliau diskusijų kol kas  nepasistūmėta. Savivaldybės administracijos direktorė mano, kad savivaldybė lėšų tokiam planui įgyvendinti neturi, taigi bendruomenė pati turėtų ieškoti finansavimo šaltinio. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Lapkričio 15 d., antradienį, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione sunegalavo profesinės karo tarnybos karys,  kuris greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, iš kur netrukus gauta žinia apie kario mirtį.
Nuotrauka
stotis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Autobusų stotis yra tarsi miesto vizitinė kortelė. Ir nors tarpmiestiniais autobusais keliaujančiųjų šiandien ne tiek ir daug, Tauragės autobusų stotyje stabtelėjęs pakeleivis gali susidaryti vaizdą apie miestą. Kai kurių patirtis ne itin maloni – pasirodo, atvykęs į autobusų stotį po 18 val. randi užrakintą tualetą.
Nuotrauka
eso
Įkelta:
2022-11-15
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vykdo didžiausią išmaniosios apskaitos projektą Baltijos šalyse – diegia išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Kas dieną Lietuvoje virš 2 tūkst. senųjų elektros skaitiklių yra pakeičiami į naujuosius, išmaniuosius. Prieš vykdant keitimą, ESO informuoja vartotojus: sužinokite kaip ir kada.
Nuotrauka
lauksargiai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-14
Aktualiausia tema lauksargiškiams – ukrainiečių apgyvendinimas mokyklos pastato antrajame aukšte. Trečiadienį rajono valdžios atstovų susitikime su vietos gyventojais kilo nemažai klausimų dėl įvairių aktualių apgyvendinimo reikalų. Ne visi norėtų, kad  mokykloje, virš besimokančių vaikų, būtų triukšmaujama.
Nuotrauka
migracijos tarnyba
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-12
Rusijai paskelbus mobilizaciją iš šalies agresorės ėmė bėgti dar daugiau žmonių. Dalies Rusiją paliekančių rusų tikslas – Lietuva. Kai kurie atsiduria ir Tauragėje. Tiesa, valstybės institucijos kartoja, kad vengimas kariauti nėra ta priežastis, dėl kurios būtų galima suteikti leidimą gyventi Lietuvoje.