Visi verslai nuolat brangina savo paslaugas, ir tai nenuostabu – ir medžiagų, ir elektros, ir nuomos kainos nuolat kyla. Ne išimtis – ir grožio salonai. Ekonomistų teigimu, nebus nieko keisto, jeigu paslaugos per šiuos metus brangs du ir daugiau kartų – tam yra aiškių priežasčių.
Kainos auga kaip ant mielių
Reguliariai grožio salonuose besilankančios moterys teigia, kad kaskart už paslaugas tenka mokėti brangiau. Štai „Tauragės žinių“ kalbinta tauragiškė Irena pasakoja dabar besistengianti eiti pas kirpėją kaip įmanoma rečiau. Jei anksčiau plaukus ji kirpdavosi ir dažydavosi maždaug kas mėnesį, tai dabar sako „ištempianti“ ir iki dviejų mėnesių ar net dar ilgiau:
– Kai ima matytis ataugantys žili plaukai, papurškiu šaknis tokiu specialiu purškalu ir dar galiu kurį laiką į kirpyklą neiti...
Vis dėlto kai plaukai jau labai nuauga, vizito į kirpyklą išvengti nebepavyksta. O kaskart atėjusi ji sako mokanti vis brangiau:
– Štai prieš kokį pusmetį už kirpimą ir dažymą mokėjau 35 eurus, prieš tris mėnesius – jau 40. O paskutinį kartą suplojau 48...
Tą patį pasakoja ir Ilona, į grožio saloną einanti darytis gelinio manikiūro. Prieš karantiną jis atsieidavo 12 eurų, paskui kaina pakilo iki 15 eurų, o paskutinį kartą manikiūrininkė paprašė jau 18 eurų.
Tauragiškė Vita už tokį pat manikiūrą sako anksčiau mokėdavusi 16, dabar jau moka 20 eurų.
Ko gero, tai patvirtintų daugelis grožio salonuose besilankančių moterų.
Kainos provincijoje artėja prie didmiesčių kainų
Kerpasi grožio salonuose kone visi, o štai, pavyzdžiui, dažyti plaukus, kirpėjai sako, per pandemiją daug kas išmoko ir patys namie. Tačiau bet ir dažantys namie pajuto – priemonės ir parduotuvėse, ir grožio salonuose jau kainuoja daugiau, neliko pigesnių rusiškų, baltarusiškų. Pabrango ir įrankiai, kirpykloms – patalpų nuoma, elektra. Daugiau imti tenka ir iš klientų.
Plaukų stilistė Daiva sutinka – taip, kainas kelti tenka.
– Nesuprantu, kodėl daugelis įsivaizduoja, kad grožio paslaugos provincijoje turėtų būti pigesnės nei didmiesčiuose, – stebisi ji. – Dažnai lankausi įvairiuose kursuose, mokymuose, pasikalbu su kolegėmis iš kitų miestų, palyginam ir kainas. Tai va: už kursus visos mokam tiek pat, mokesčius irgi tenka mokėti vienodus, priemones perkam tas pačias ir mokam už jas tiek pat, patalpų nuoma, bent jau vidutinės klasės salonų, irgi panaši. Tai kodėl turėtume už savo paslaugas imti mažiau?
Pasak jos, apskritai klaidingai manoma, kad provincijoje gyventi pigiau. Tačiau juk nors pajamos čia kitokios nei didmiestyje, į prekybos centrą nuėjęs nieko nerandi pigiau nei, tarkim, Vilniuje. Ir buitinės technikos pigiau nenusipirksi, nesvarbu, kuriam mieste begyventum.
– Jei žmogus nori už paslaugą mokėti mažiau, jam reikėtų rinktis žemesnės kvalifikacijos meistrą, – teigia ji, – nes nuo kvalifikacijos priklauso ir kaina. Jei meistras investuoja į save, natūralu, kad jis nori ir atsiimti, kad galėtų ir toliau leisti sau važiuoti į seminarus, mokytis, tobulėti, pirkti kokybiškas priemones. O jei pasilieki tame pačiame kvalifikacijos lygyje, sustoji tobulėti, tai normalu, kad tavo dažymo kaina bus 8 eurai. Nes tu tepsi viena spalva, nesiimsi jokių sudėtingesnių dažymų.
Pasak jos, vis dėlto kaina nuo didmiesčių vis dar žymiai skiriasi, bent jau daugumoje vidutinio lygio salonų. Neveltui iš didesnių miestų klientės važiuoja tvarkytis plaukų į mažesnius.
– Kita vertus, kaina priklauso ir nuo salono, ir nuo meistro, – svarsto ji, – ir Tauragėje yra meistrų, kurie ima netgi brangiau negu kokioj Klaipėdoj. Ne viena klientė yra sakiusi, kad jos meistrė, perėjusi į prestižinį saloną, savo paslaugas ima vertinti kur kas brangiau. Sako, kol ta meistrė dirbo mažoje bute įrengtoje kirpykloje, už plaukų dažymą mokėjusi 40 eurų, o dabar prabangiame salone tenka mokėti 80 eurų, nors ir meistrė ta pati, ir priemonės. Taigi salono lygis irgi labai svarbu.
Brangimas baugina ne visus
„Tauragės žinių“ kalbinta Irena prisipažįsta jau susimąstanti, ką daryti toliau – ar ieškoti pigesnės, o tuo pačiu ir, ko gero, prastesnės meistrės, ar dažytis plaukus pačiai.
– Žinoma, kai dažaisi pati, taip gražiai neišeina, tačiau mano atlyginimas taip sparčiai nekyla... – atsidūsta ji.
Pasak plaukų stilistės Daivos, nors kainos nuolat kyla, klientų srauto sumažėjimo ji kol kas nejaučia.
– Nežinau, kol kas niekas nedejavo, kad per brangu, – teigia ji, – atvirkščiai – klientės mane atakuoja, net jei susergu ir privalau nedirbti, pyksta, jei vizito laiką tenka nukelti. O užsirašyti vizitui reikia prieš kelias savaites. Bent kol kas nejaučiu, kad klienčių mažėtų.
Paslaugos brangs mažiau nei prekės
Statistikos duomenimis, labiausiai šiemet jau pabrango socialinės paslaugos, teikiamos namuose (46 proc.), pašto paslaugos (beveik 30 proc.), atostogų išvykos (20 proc.). Daugiau nei 10 proc. brango būsto remontas ir įvairios su transportu susijusios paslaugos. Kirpyklos, kitos grožio paslaugos – apie 6 proc., panašiai ir viešasis maitinimas.
„Tai praktiškai mes turim vos ne visais frontais didėjančias kainas. Ir visose tose kategorijose kainų kilimas viršija 10 proc. Tikrai jos yra dviženklės ir, tarkim, kai kuriose kategorijose kilimas yra ir 30, ir 40 proc.“, – vertina „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai sako, kad šie metai yra išskirtiniai, nes paslaugos brangs mažiau nei prekės. Iki šiol kelerius pastaruosius metus buvo atvirkščiai – maistas, kitos prekės brangdavo mažiau, o paslaugos daug labiau. Tačiau ir šiemet kainų kilimas vidutiniškai bus bent dešimtadalio ir, kas itin svarbu, anot ekonomistų, prekės kitąmet jau turėtų pradėti pigti, o paslaugos – ne.
„Labai retais atvejais paslaugų kainos krenta, nes vienąkart pakėlus kainas jas labai sudėtinga atgal sumažinti. Nes kyla bendras pajamų lygis ir labai koreliuoja paslaugų kainos su atlyginimo lygiu. Todėl kainos dažniausiai prilimpa, tokį terminą turi ekonomistai, tai yra prilimpančios kainos“, – aiškina Ž. Mauricas.
Po to paslaugos, pasak ekonomisto, kurį laiką turbūt nebrangs, tačiau dabartinis jų kainų kilimas pavojingas – Lietuva rizikuoja tapti brangia, o ne turtinga šalimi. Kils bėdų, viliojant ir išlaikant darbuotojus, nes kainos – kaip kitur, o algos, palyginti, pavyzdžiui, su Vokietija, – perpus mažesnės.
Daugiau: Wow24
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr