Aktualijos

Laikino budinčio globotojo sąvoka socialinės globos sistemoje atsirado prieš trejus metus. Tauragėje šiuo metu yra keturios moterys, kurios bet kuriuo paros metu pasirengusios į savo namus priimti svetimus iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus. Nors už tai gaunamas atlygis, šios atsakomybės nepavadinsi nei darbu, nei pareigomis. Pervargimas ir dirbančiai visuomenei būdingas perdegimo sindromas – labai realus. O globotojai turi būti mylinčios asmenybės, priimančios vaiką tokį, koks yra, besąlygiškai.

Augino pusantrų metų

Apie Jūratę Latožienę „Tauragės žiniose“ rašėme 2018-aisiais, kai Tauragės šeimos gerovės centre (tada – Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“) buvo kuriamas Globos centro padalinys, o laikinieji globotojai tik pradėjo budėjimą. Tada, rugpjūtį, Jūratės šeimoje buvo apsigyvenęs pusantrų metukų mažylis. Su globotoja susitikome parkelyje prie Skaudvilės kultūros namų. Berniukas lakstė žaidimų aikštelėje, atrodė laimingas ir nerūpestingas. Dabar, praėjus trejiems metams, sužinojome, jog vaikas laikinosios globotojos šeimoje praleido pusantrų metų. Pas savo biologinę mamą vaikas nebuvo grąžintas, jam buvo rasti įtėviai. Šiuo metu berniukui – jau ketveri, ir Jūratė, nors mažylis jau turi kitus tėvus, kartais su juo susitinka ir kartu leidžia laiką.

– Šią vasarą jis pas mane viešėjo kelias dienas ir per atostogas savaitgaliui buvome pasiėmę. Mano devynmetė dukra su juo artimi. Neįtikėtina, tačiau vaikas prisimena kai kurias detales, kartu lankytas vietas. Viešėdamas pas mane jis klausia: „Ar atsimeni, aš čia gyvenau?“. Mes palaikome ryšį. Tai buvo pirmasis vaikas, gyvenęs pas mane. Jis yra mano krikštasūnis, tad ryšys išliko, – pasakoja Jūratė.

Iš viso pas Jūratę per trejus metus laikinai buvo apgyvendinta dešimt vaikų. Vienu metu – iki trijų vaikų. Kai kurie – keliems mėnesiams, o vienas gyveno dvidešimt mėnesių.

Nuotrauka

Ilgam prisimins „Aš tave myliu“

Kaip vieną sunkesnių laikotarpių laikinoji globotoja prisimena dvejų ir trejų metų sesutės ir broliuko globą. Abu dar dėvėjo sauskelnes, tad tekdavo nemažai paplušėti rūpinantis vaikų higiena.

Vienas vyriausių apsigyvenusių vaikų – šešiolikmetis paauglys. Ir nors manoma, kad paaugliai dažniausiai kelia problemų, su vaikinu Jūratė sutarė gerai.

– Vaikinas buvo labai geras. Mano dukra tada dar buvo paauglė (dabar jau dvidešimtmetė, – aut. past.). Jei kildavo kokių klausimų, prašydavau jos patarimo. Ji man padėdavo suvokti paauglio išgyvenimus ir elgesį. Žinoma, visuomet ieškodavau informacijos apie ugdymą, mane konsultavo psichologė. Įkvėpimo ir patarimų sėmiausi perskaičiusi keturiolika vaikų auginančios mamos istoriją. Man patiko jos mintys, jog nereikia visko sureikšminti, į viską reikia žiūrėti paprasčiau, – kalbėjo Jūratė.

Pasak moters, bet kuris tėvas turi tobulėti kartu su vaiku, domėtis ne tik vaiko ugdymu, bet ir  pomėgiais, kuo tam tikro amžiaus vaikai gyvena. Moters žodžiais tariant, „neatsilikti nuo gyvenimo“.

Paklausta, kas per trejus metus atrodė didžiausias iššūkis, moteris neturėjo ką įvardyti, tačiau jai lengvai liejasi mintys paprašius prisiminti smagiausius momentus.

– Kai vaikai parašo asmeninę žinutę, prisimindami gyvenimą pas mane. Ar pasveikina švenčių proga, aplanko. Labai dideliu pasiekimu laikau akimirkas, kai pas mane gyvenęs paauglys, kuris gana uždaro būdo, man atsiverdavo. Pasidalindavo tuo, ką išgyvena, būdavo gera suvokti, kad manimi pasitiki. Labai smagu prisiminti tuos mažiukų apsikabinimus, nuolat kartojamą „Aš tave myliu“, – vardija Jūratė.

Pataria neperdegti

Paprašyta pasidalinti per trejus metus sukaupta patirtimi rūpinantis itin skirtingais, neretai įvairių traumų patyrusiais vaikais, moteris prabyla apie meilę sau. Pasak jos, vienas svarbiausių dalykų ne tik auginant vaikus, bet ir dirbant bet kurį darbą, yra gebėjimas save apsaugoti nuo perdegimo. 

– Kaip ir kiekviename darbe, atliekant mamos, tėvo, globėjo pareigas būtina nepamiršti savęs. Pasirūpinti gera savijauta. Palepinti save. Mokėti laiku atsitraukti iš stresinių situacijų. Mes, suaugusieji, turime geresnių gebėjimų įvairiose situacijose reaguoti protu, ne emocijomis. Nereikia savęs sureikšminti, nebūtinai kiekvienoje situacijoje turi būti tavo viršus. Pernelyg dideli išgyvenimai veda į perdegimą. O perdegęs atbunki, veikla tampa nebemiela. Imi dejuoti, – dėstė moteris.

Pasak laikinosios budinčiosios globotojos, vaikai ypač jaučia suaugusiųjų emocijas. Jaučia, kai jų tėvai, globotojai, globėjai jaučiasi įsitempę, ir neretai šios emocijos persiduoda mažiesiems ir šeimoje įsisuka, kaip Jūratė sako, užburtas ratas.

Kiek stiprybės turi turėti savyje! Mokėti ramiai reaguoti stresinėse situacijose. Tai iššūkis. Turi būti psichologiškai tvirtas žmogus. Ką tik pas tave atvežtas vaikas gali nebūti draugiškai nusiteikęs. Turi suvokti, kad ne vaikas čia blogas, turi suvokti, jog jo tokias reakcijas, tokį elgesį sukėlė ankstesnės patirtys. Gi pas mus atkeliauja traumuoti vaikai. Ir, visų svarbiausia, globotojai turi būti mylinčios asmenybės. Priimančios žmogų tokį, koks yra, besąlygiškai. Tik meilė gydo didžiausias žaizdas

 

Iš laikinosios globėjos tapo nuolatine 

Šiuo metu su Tauragės šeimos gerovės centro Globos centru bendradarbiauja keturios laikinosios budinčios globotojos, pas jas laikinai apsistoję keturi iš nesaugiOS aplinkos biologinėse šeimose paimti vaikai. Kai kuriose šeimose nesibaigia girtuoklystės, smurtas, nesirūpinama vaikų poreikiais.

Nuo 2018 m. pas budinčias globotojas buvo apgyvendinti 33 vaikai, kai kurie – po du kartus.

Vaikų apgyvendinimu šeimose rūpinasi Aušra Partsvania, Tauragės šeimos gerovės centro Globos centro socialinė darbuotoja, atliekanti globos centro koordinatorės funkcijas. Specialistės teigimu, iš minėto skaičiaus 7 vaikams rasti įtėviai, dar vieną vaiką ruošiamasi įvaikinti, o 10 vaikų 

grįžo į šeimas. Pasibaigus laikinajai globai Globos centre apgyvendinti 6 vaikai.

– Džiugina, kad viena iš budinčių globotojų nutarė tapti nuolatine globėja. Kaip tik laukiame teismo sprendimų dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo. Viena šių moterų norėtų globoti prieš porą metų laikinai globai jos šeimoje apgyvendintą mažylę. Vaikas iš nesaugios aplinkos paimtas dėl tėvų alkoholizmo. Globėja ją priėmė trijų mėnesių. Tarp jų užsimezgė ryšys. Mergaitei dabar jau dveji. Globėja pasiryžusi ja ir toliau rūpintis, – pasakojo A. Partsvania.

Pas visas budinčias globotojas vyksta vaikų kaita. Pas moterį, kuri siekia nuolatinės mažylio globos, per trejus metus buvo apgyvendintas ne vienas vaikas. Tėvams keičiant elgesį kai kurie vaikai grąžinti tėvams arba surastos nuolatinių globėjų šeimos.

Globos koordinatorė džiaugiasi vienos globotojos šeimoje gyvenusio jaunuolio likimu. Viena globotojų rado darbą, atsisakė budinčios globotojos veiklos ir nutarė jaunuolį globoti iki pilnametystės.

– Vaikinas pagyveno pas ją, jie geriau pažino vienas kitą, ir ta moteris nutarė padėti vaikui užaugti šeimoje. Tai retas atvejis, kai globėją randa tokio amžiaus vaikas. Nesudėtinga rasti įtėvius ikimokyklinio amžiaus vaikui, nes visi pageidauja mažų vaikučių. Paaugliui, vaikui nuo dešimties metų rasti globėjų šeimą tampa beveik neįmanoma. Visuomenėje yra gajūs iškreipti mitai apie globą ir globojamus vaikus, ypač vyresnio amžiaus, – sakė A. Partsvania.

Traumuotas vaikas – išbandymas

Globos koordinatorė pripažįsta, – priimti vaiką iš šeimos, kurioje jis buvo apleistas, yra nemenkas iššūkis. Jei pirmosiomis dienomis vaikas dar jaučiasi nedrąsus, po kurio laiko, pajutęs globotojų meilę, atsipalaiduoja, tada prasideda didieji išbandymai. Tėvų neprižiūrėtų vaikų niekas nemokė laikytis taisyklių, tad užtrunka, kol mažas žmogus pripranta prie naujų ribų.

– Tėvai jiems neskiria dėmesio, tad šie vaikai dažniausiai būna pedagogiškai, socialiai apleisti. Kai kurie neturi jokios motyvacijos mokytis. Vaikai būna įpratę prie savų taisyklių. Jie būna visko matę, kai kurie patyrę net fizinį smurtą. Laimei, mūsų centre dirba psichologė, kuri konsultuoja tiek globotojus, tiek vaikus. Jei iš pradžių vaikai priešinasi šioms konsultacijoms, netrukus apsipranta ir patys inicijuoja tuos susitikimus, – pasakojo moteris.

Nuotrauka

Pasak globos koordinatorės, visi vaikai skirtingi, tad ir ryšio užmezgimas su kiekvienu – skirtingas. 

Anot specialistės, vaikai, kurių poreikiams šeimose nebuvo skiriama dėmesio, neretai dėl susiklosčiusių aplinkybių linkę prisiimti kaltę sau.

– Jei jie buvo paimti iš nesaugios aplinkos, jie galvoja, kad tai įvyko dėl jų kaltės. Prie to prisideda ir jų tėvai. Tie, kuriems neterminuotai ribojama valdžia, privalo vaikus išlaikyti, teismas jiems priteisia išlaikymą, ir jie linkę dėl to kaltinti savo vaikus. Sunki ta vaikų našta, – sakė A. Partsvania.

Globotojai – išskirtinės asmenybės

Pasiryžę tapti budinčiais globotojais asmenys privalo išklausyti globėjų pagrindinės programos (GIMK) mokymus bei gauti teigiamą išvadą. Kaip sako A. Partsvania, pareigos reikalauja ypatingų charakterio savybių.

– Į budinčio globotojo pareigas žmogui žiūrėti kaip į darbą, už kurį mokamas atlygis, ko gero, nepavyktų. Žinoma, tą supratimą jos gauna mokymų metu. Tai yra darbas visą parą, visą savaitę, visą mėnesį. Tu esi budėjime. Niekada nežinai, ką gausi. Gal tu jau rūpiniesi vienu vaiku, o nakties metu su tavimi susisiekia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės ir praneša, jog atveš dar vieną. Gal kūdikį, gal paauglį. Turi būti viskam pasiruošęs. Kiek stiprybės turi turėti savyje! Mokėti ramiai reaguoti stresinėse situacijose. Tai iššūkis. Turi būti psichologiškai tvirtas žmogus. Ką tik pas tave atvežtas vaikas gali nebūti draugiškai nusiteikęs. Turi suvokti, kad ne vaikas čia blogas, turi suvokti, jog jo tokias reakcijas, tokį elgesį sukėlė ankstesnės patirtys. Gi pas mus atkeliauja traumuoti vaikai. Ir, visų svarbiausia, globotojai turi būti mylinčios asmenybės. Priimančios žmogų tokį, koks yra, besąlygiškai. Tik meilė gydo didžiausias žaizdas, – kalbėjo A. Partsvania. 

Be budinčių globotojų, Globos centrui itin trūksta ir nuolatinių globėjų. Rajono savivaldybės puslapyje jau kuris laikas publikuojamas raginimas tapti globėjais.

Rajono savivaldybė skiria papildomą finansinę paskatą „pagalbos pinigus“: 120 Eur/mėn., kai šeima globoja vieną vaiką, ir 400 Eur/mėn. už kiekvieną globojamą vaiką, kai šeima apsisprendžia globoti du ar daugiau vaikų.

Globėjas rūpintojas vaiko išlaikymui gauna: globos rūpybos išmoką, kuri siekia 160 Eur; tikslinį priedą – 160 Eur; vaiko pinigus – 70 Eur; ir minėtuosius „pagalbos pinigus“.

Budintis globotojas dirba pagal individualią pažymą, mokesčius susimoka pats, jo atlygis yra 700 Eur už vaiką. Vaiko poreikiams mokamos išmokos: globos rūpybos išmoka – 160 Eur; tikslinio priedo (160 Eur) 64 proc. dalis, likusi dalis skiriama budinčio globotojo kvalifikacijai kelti; vaiko pinigai – 70 Eur; pagalbos pinigai – 120 Eur.