Aktualijos

Ūkininkų balso nuotolinio susitikimo metu žemės ūkio ministras taip ir neišgirdo

• „Tauragės žinių“ inform.
• Vasario 4, 2021

Kodėl mažiau karvių laikantiems ūkininkams yra taikomos mažesnės pieno supirkimo kainos negu stambiesiems ūkininkams ir kaip mažiems šeimų ūkiams konkuruoti su prekybos centrais – tokius ir panašius klausimus ketvirtadienį Tauragės apskrities ūkininkai uždavė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui virtualiai vykusio susitikimo metu. Deja, atsakymai tenkino ne visus, o ir gyva diskusija su ministru neįvyko.

Ketvirtadienį popiet Tauragės, Šilalės, Jurbarko, Pagėgių ūkininkai dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Dalyvavo ir Seimo nariai Jonas Gudauskas bei Romualdas Vaitkus, Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai iš Tauragės ir kaimyninių rajonų.

Ministras atsakinėjo į iš anksto ūkininkų raštu pateiktus klausimus, kuriuos susitikimo metu perskaitydavo agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Dapkus. Vieną aktualių klausimų pieninių galvijų augintojams skyrė ūkininkė iš Žygaičių.

„15 melžiamų karvių ūkyje yra labai maža pieno supirkimo kaina. Pernai gruodį už 300 kg pieno bazinė pieno kaina siekė vos 16 eurocentų už kilogramą. Mokamas priedas, tačiau neaišku, už kokius kriterijus jis yra nustatomas arba sutartys yra pasirašomos už praėjusį laikotarpį, o ne į priekį. Ir labai žeidžia diskriminacija, kai už pristatomo tos pačios kokybės pieno kiekį stambiesiems ūkininkams mokama vos ne dvigubai didesnė kaina“, – ūkininkės iš Žygaičių klausimą ministrui perskaitė susitikimo moderatorius R. Dapkus.

Ministras, atsakydamas į klausimą, aiškino, kad kainą augina į kaimus važinėjančio pienovežio kuro sąnaudos. Ministras patikino, jog vyriausybė ketina imtis priemonių dėl pieno supirkimo kainų reguliavimo.

– Mes su Jonu Gudausku (Seimo narys, šilališkis, – aut. past.) ruošiamės teikti Pieno įstatymo pataisas ir ketiname taikyti valstybės intervencinį mechanizmą. Aišku, kiek tai yra svaru, stabilu, tai yra kitas klausimas. Ir jeigu būtų surastas būdas mažiesiems kooperuotis ir patiems tiesiogiai dalyvauti tiekime, tai būtų daug tvaresnis mechanizmas. Kitas dalykas, reikia nepamiršti, kad pieno gamybos sektoriaus struktūra yra tokia, kad dvidešimt tūkstančių pieno gamintojų yra tie, kurie laiko iki 6 karvių. Tai yra sąnaudos, ir jos gula į tas pačias supirkimo kainas. Va, iš kur atsiranda ta ekonomika, – taip į klausimą atsakė ministras.

Šiek tiek konkrečiau atsakyta į klausimą daržovių augintojams.

„Žemės ūkyje užaugintos produkcijos supirkimo kainos labai priklauso nuo supirkėjams parduodamos produkcijos kiekio. Didieji ūkininkai, turėdami santykinai mažesnes sąnaudas, užaugintą derlių gali parduoti brangiau, o mažieji – atvirkščiai: nors sąnaudos ir didesnės, užaugintą produkciją turi parduoti už mažesnę kainą. Dėl tokios nevaldomos supirkėjų savivalės daugelis smulkiųjų ūkininkų bus sunaikinti. Kokios ministerijos galimybės išsaugoti smulkųjį šeimos ūkį ir gyvybingą Lietuvos kaimą? Kaip užtikrinsite stabilias pajamas ir orų gyvenimą?“, – perskaitytas kitas klausimas.

Ministras teigė, jog diskriminacija atsiranda dėl taip veikiančios ekonomikos, valstybė iš dalies kišasi į kainų reguliavimą, pasak jo, viena situaciją lengvinanti išeitis yra smulkių ūkininkų telkimasis.

– Mano, kaip ministro, prioritetas yra trumposios maisto grandinės. Yra svarbu turėti sandėlius-logistikos centrus arba ūkininkų kooperacijų bendradarbiavimą su tam tikromis miesto organizacijomis, tokiomis kaip „Maisto bankas“, „Caritas“, „Maltiečiai“. Mes turime atverti vartus, sudaryti pilnus maisto krepšelius. Ne vieno produkto, o kelių: mėsos, pieno, daržovių. Tik turėdami tokį sprendimą, pilnavertį maisto krepšelį, kuris sukomplektuotas iš Lietuvoje užaugintos produkcijos, mes galėsime dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų bėda, kad labai struktūruotai vyksta tiekimas. Paprastai ligoninės, darželiai neturi galimybės saugoti produkcijos ilgesnį laiką, jie to prašo mažmenininkų. Taip pat nė vienas viešųjų pirkimų organizatorius negali daryti atskirų produktų pirkimų, nes susidaro per didelės administracinės sąnaudos. Jau metame pajėgas tokiems kooperatyvams kurti, kurie galėtų tą tiekimą garantuoti, čia sprendžiant turi būti logistika, išvežiojimas, sandėliavimas, patalpos. Kol to nėra, ūkininkai pralaimi prieš prekybos centrus, ir mes nenorime, kad tai tęstųsi, – susirinkusiems garantavo žemės ūkio ministras.

Atsakęs į visus raštu pateiktus klausimus ministras, tvirtindamas, jog turi jungtis į kitą nuotolinį susitikimą, pokalbį paliko. Savo pastebėjimus, klausimus ir rūpesčius pokalbyje likę Tauragės apskrities ūkininkai išsakė susitikime dalyvavusiems Seimo nariams bei rajonų merams.

Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius susitikime likusiems išsakė apgailestavimą, esą ministras K. Navickas į ūkininkų klausimus beveik neatsakė.