Tauragėje verslas ieško būdų išgyventi: vieni prašo paramos, kiti atleidžia darbuotojus. Bet dėl tebesitęsiančių karantino suvaržymų ne visi gali tęsti veiklą ir gauti už tai pajamų. Vis dėlto šiemet plaukti iš sunkumų teks išmokti patiems. Bet Vyriausybė ketina likimo valioje nepalikti. Deja, pasiseks ne visiems – planuojama, kad ir šiais metais atleistų žmonių padaugės. Ieškantieji papildomo uždarbio turėtų žinoti, kokius mokesčius šiemet turės mokėti, jeigu nuspręs dirbti sau ir versis individualia veikla pagal verslo liudijimą.
Paskelbus karantiną – nedarbo šuolis
Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje bedarbių gretos išaugo dvigubai – tai rodo Užimtumo tarnybos skelbiami duomenys.
„Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje“, – tikina ekonomistė Greta Ilekytė.
Skaičiuojama, kad praėjusių metų sausio mėnesio pabaigoje Tauragės rajone iš viso buvo 2 005 bedarbiai. Tuo metu niekas nė nenujautė, kokie ekonominiai sunkumai netrukus pasibels.
Tauragiškiams COVID-19 sukeltos pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino pasekmės smogė skaudžiai. Jau praėjusių metų gruodžio pabaigoje Tauragės rajono savivaldybėje bedarbių skaičius siekė 3 986. Skaičiuojant nuo praėjusių metų sausio, kiekvieną mėnesį darbo ieškančių žmonių skaičius tik didėjo, o nedarbas itin šoktelėjo balandį – būtent tuomet jau galiojo karantino suvaržymai, įmonės ėmė skelbti atleidžiančios savo darbuotojus arba paleidžiančios juos į prastovas.
„Tauragės žinios“ Užimtumo tarnyboje pasiteiravo, kokia situacija šių metų sausį, tačiau paaiškėjo, kad kol kas statistika nėra skelbiama viešai. „Sausio darbo rinkos situacija bus skelbiama vasario pradžioje“, – trumpai informavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Kokia padėtis kaimyniniame Jurbarke?
Užimtumo Tarnybos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė papasakojo, kaip Užimtumo tarnybos darbuotojams sekasi susitvarkyti su visuose rajonuose išaugusiu darbo krūviu:
– Nors darbuotojų darbo krūvis išaugo ženkliai, tačiau peržiūrėję darbo organizavimą ir teikiamų paslaugų tikslingumą, darbo rinkos paslaugas klientams užtikriname. <…> Dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino Užimtumo tarnybos klientai laikinai aptarnaujami nuotolinėmis priemonėmis – telefonu arba elektroniniu paštu.
Anot jos, per praėjusius metus Jurbarke įdarbinta per 1,5 tūkst. gyventojų, tai 6,5 procentų mažiau nei 2019 metais.
– Dėl sudėtingo laikotarpio įmonėms, kai aktualu tapo darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai, įsidarbinimo galimybės klientams praėjusiais metais mažėjo. Per metus Užimtumo tarnybos Jurbarko skyriuje darbdaviai iš viso registravo 1479 laisvas darbo vietas, tai 30 procentų mažiau nei 2019 metais, – dėstė R. Kliukienė
Užimtumo tarnyba praėjusią savaitę paskelbė atlikusi darbdavių apklausą, kurioje dalyvavo ir 57 įmonės, veikiančios Tauragėje. Beveik dešimtadalis verslų ketina mažinti darbuotojų skaičių, o 5,4 procentai numato mažesnį vidutinį darbo užmokestį įmonėje.
Kas lemia ekonominį nuosmukį?
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio pradžioje visoje Tauragėje veikė apie 1,8 tūkst. įmonių, iš kurių didžioji dalis – net daugiau nei 1,1 tūkst. – buvo įdarbinusios iki 4 darbuotojų, taigi, šios įmonės laikomos smulkiojo verslo dalimi. Būtent šiai sričiai, kalba ekonomistai, karantinas smogė labiausiai.
„Dalis verslų nebegauna pajamų, negali atsiskaityti už prekes ir paslaugas, taip gali užsisukti nemokumo spiralė, kuri dar labiau pagilina ir taip prastą padėtį. Paskutinį kartą tai akivaizdžiai matėme per finansų krizę prieš dešimtmetį“, – konstatuoja ekonomistas Vytenis Šimkus.
Anot jo, gyventojų ir verslų lūkesčiai dėl ateities yra vienas iš pagrindinių faktorių, nulemiančių ekonomikos kryptį. Pastebima, kad nežinios apimti žmonės taupo ir atideda pirkinius, investicijas, tad mažėja žmonių pajamos, ekonomika krenta į duobę.
„Kilus krizei gyventojai visų pirma atsisako nebūtinų prekių ir paslaugų, tad šalys, orientuotos į nebūtinų prekių gamybą, pajuto didesnį pajamų susitraukimą. Retas pirkėjas nuspręstų vaikytis paskutinių madų ar pirkti prabangų automobilį, kai už lango siaučia pandemija.
Iki šiol Lietuvos pramonės struktūra neretai sulaukdavo kritikos, kad ji yra nepakankamai moderni ir orientuota tik į vidutinės pridėtinės vertės kūrimą. Tačiau pandemijos kontekste būtent pramonės struktūra buvo didelis Lietuvos pranašumas“, – konstatuoja V. Šimkus.
Ekonomistas teigia, kad pirminė pandemijos žala ekonomikai aiški. Štai BNS skelbia, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais smuko 1,3–2 procentus. Kaip seksis šiais metais? Anot V. Šimkaus, atsigavimas priklausys nuo gebėjimo tvarkytis su pandemija. O BNS apklausti ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šiemet BVP augs nuo 1,8 iki 3 procentų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad sausio 20 d. verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms. Skelbiama, kad nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas galės gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Tokių įmonių visoje Lietuvoje yra apie 94 tūkst.
Domisi papildomu uždarbiu
Paskelbtas karantinas, dalies įmonių veiklos sustabdymas ir augančios bedarbių gretos paskatino šalies gyventojus labiau domėtis savo finansine padėtimi. Kai kurie ėmė ieškoti daugiau veiklos, už kurią gautų dar pajamų. Tačiau tam, kad būtų galima vykdyti ekonominę veiklą, privaloma mokėti mokesčius ir įsigyti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusių metų sausį gyventojų, kurie įsigijo verslo liudijimus, Tauragės rajono savivaldybėje buvo 836. Vasario mėnesio veiklą pagal verslo liudijimą vykdančių žmonių Tauragės rajono savivaldybėje padaugėjo ir siekė beveik 950, spalį – net 989. Gruodžio mėnesį individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdė 839 gyventojai.
Praėjusiais metais daugiausiai verslo liudijimų buvo įsigyta veikloms, susijusioms su automobilių remontu, butų nuoma, grožio paslaugomis. Pavyzdžiui, per 2020 metus iš viso net 175 asmenys užsiėmė kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų veikla, o variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu – 160 asmenų. Per 150 asmenų verslo liudijimus įsigijo nuomodami gyvenamosios paskirties patalpas. Itin paklausi ir prekybos veikla – Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje 2020 metais prekyba ne maisto produktais užsiėmė 285 asmenys.
Papildomai nekaupiantiems pensijai šiais metais valstybinio socialinio draudimo mokestis, kai vykdoma individuali veikla, siekia 55,98 euro. Privalomojo sveikatos draudimo įmoka 2021 metais skaičiuojama nepriklausomai nuo verslo liudijimo galiojimo trukmės ir siekia 6,98 procento nuo minimalios algos, galiojančios tą mėnesį, kai mokama įmoka. Gyventojų pajamų mokestis priklauso nuo pasirenkamos veiklos.
Banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad besidomint papildomo uždarbio galimybėmis svarbu „nepasimauti“ ant internete pateikiamų greito praturtėjimo būdų, o įvertinti savo galimybes ir talentus.
Anot jos, itin svarbu apgalvoti riziką. „Jei žadama mokėti daug pinigų už ypač mažai darbo ar su labai nedidele rizika, tai – pirmasis pavojaus signalas, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.
O kuo užsiimti ir kaip atrasti savo galimybes? J. Cvilikienė aiškina, kad dalis žmonių gali mėginti parduoti savo prekes – kuriamus papuošalus, paveikslus ar drabužius.
„Tyrimų duomenimis, internetinė prekyba karantino metu ypač suaktyvėjusi, tad pradėti prekiauti savo kurtomis prekėmis dabar – puikus laikas. Tam net nereikia kurti ištaigingos internetinės parduotuvės – prekes parduoti galima socialiniuose tinkluose ar naudojant jau sukurtas nemokamas platformas, tokias kaip „Etsy“, „Ebay“ ar „Amazon“. Karantinas – geras metas ruošti dirvą darbui“, – įsitikinusi J. Cvilikienė
Ji teigia, kad jei dirbame protinį darbą, karantino metu prasminga išbandyti, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugų teikimą – jos leis ne tik išbandyti visiškai kitą sritį, bet ir iš karto užsidirbti.
„Galima pabandyti įdarbinti ne tik savo laisvą laiką, bet ir kitus resursus – išnuomoti laisvas patalpas vietos saviizoliacijai ieškantiems ar nuomoti karantino metu nenaudojamą automobilį. Visa tai ilgainiui taip pat gali tapti papildoma veikla, nešančia pajamas“, – tikina J. Cvilikienė.
