Jovarų gyventojai dar prisimena, kai prie Jūros besidriekiantį kvartalą užtvindė pakilęs upės vanduo. Iš krantų prieš keletą buvo išsiliejusi ir Akmena, padariusi nuostolių Pagramančio miesteliui. Staiga atšilus sekmadienio naktį nuo šlaitinių stogų ėmė bumbsėti krentantys sulipusio sniego gabalai. O įdienojus, kai oro temperatūra siekė ir kelis laipsnius šilumos, sniego tirpimas saulės atokaitoje tapo dar spartesnis. Ar taip staiga atšilus galime sulaukti smarkaus ir nuostolius nešančio potvynio? Tauragės savivaldybės vyriausiasis civilinės saugos specialistas Mindaugas Mikutavičius mano, kad taip atsitikti neturėtų, tačiau turime būti pasiruošę.
Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad staigiai pakilus oro temperatūrai galima sulaukti potvynio, tačiau kol kas sunku prognozuoti jo mastus.
Taigi ar laukti tauragiškiams potvynio? Pasak specialisto, tokių tendencijų yra. Kalbėdamasis su žurnaliste M. Mikutavičius sakė kaip tik ruošiąs pranešimą apie tai.
– Pagrindinė grėsmė – mūsų Jūra. Jei ledai savu laiku neišeis į Nemuną, upės lygis gali pakilti. Vienintelė vieta Tauragėje, kuriai pakilus Jūros lygiui gali grėsti potvynis, tai Jovarų rajonas, – teigė jis.
Specialistas priminė ir prieš keletą metų Pagramantį užklupusį potvynį, kai buvo staigus atlydys, per vieną naktį, ir iš krantų išsiliejo Akmena, neįstengusi išnešti ledų į Jūrą. Tada išties Pagramančiui buvo kilusi grėsmė.
Daugiau tokių vietų, pasak jo, rajone nėra, mat Jūra turi kur išsilieti žemupyje. Vienintelė vieta – Jovarų kvartalas. Tai žemiausia Tauragės vieta, nors ir pati Tauragė yra žemuma – tik 8 metrai virš jūros lygio.
M. Mikutavičius aiškino, kad viskas priklausys nuo to, kaip sniegas tirps, kaip susigers į žemę, kaip jis pajudės iš rytinės Lietuvos dalies. Vilniuje ar Kaune sniego daugiau nei mūsų regione. Viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai šils, ar bus lietaus. Faktorių yra daug.
– Pagal šiandieninę tendenciją manau, kad sniegelis turėtų ištirpti švelniai, palengva, nes naktį laikosi minusinė temperatūra, dieną keli laipsniai šilumos. Tačiau pasiruošti reikia, – įsitikinęs M. Mikutavičius.
Todėl būtina, pasak jo, pravalyti lietaus vandens šulinėlius, gyventojai turėtų pasižiūrėti, kad jų drenažai nebūtų užsinešę, kad vanduo galėtų nubėgti ten, kur turi nubėgti, o ne patvintų ten, kur nereikia. Tai, beje, reikia daryti kiekvieną pavasarį. Civilinės saugos specialistas sakė ketinąs surengti susitikimus su komunalininkais, priminti apie tai ir per Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį, kad į tai atkreiptų dėmesį ir vandentiekininkai, ir seniūnijų atsakingi specialistai.
Turimais M. Mikutavičiaus duomenimis, šiuo metu Jūra yra pakilusi iki 1,20 m. Kad situacija būtų kritinė, jos lygis turėtų pakilti iki 7 m.
– Taigi rezervą dar turim didelį. Tiesa, prieš porą dienų vandens lygis Jūroje buvo 1,50 m, taigi jis svyruoja. Tačiau dabar naktį pašąla, dieną atleidžia, taigi turėtų labai normaliai viskas būti. Žinoma, priklausys nuo kritulių. Tačiau užmigti nereikia, turim visada būti pasiruošę, – sakė M. Mikutavičius.
Paupių gyventojams nerimą keliantis galimo potvynio pavojus niekur nedingo, nors, anot per LRT sekmadienio rytą kalbėjusių hidrologų, jei nebus staigaus atlydžio, tai tirpstančio sniego vandenys susigers į žemę, ir didelio potvynio gali nebūti. Jeigu potvynis vis tik bus, tai ne anksčiau kaip pirmąjį kovo dešimtadienį.