Prekybai dauginami šunys netaps draugais: be tinkamos priežiūros jie auga mažais monstriukais
Įkelta:
2021-02-26
Nuotrauka
šuo
Aprašymas

Nelegali veisykla veikė daugiabučio namo penktame aukšte, trijų kambarių bute. VMVT Tauragės departamento nuotrauka

 

,
Nuotrauka
nelegali veisykla
Aprašymas

Narve, ankštoje erdvėje augantys gyvūnas, anot veterinarijos specialistų, yra traumuojamas, jo elgesys keičiasi, jis tampa asocialus. VMVT Tauragės departamento nuotrauka

,
Nuotrauka
nelegali veisykla
Aprašymas

Dainavos g. 7, trijų kambarių bute, buvo laikomi 27 šunys. VMVT Tauragės departamento nuotrauka

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Pirmadienį Tauragėje aptikta dar viena nelegali šunų veisykla. Trijų kambarių bute buvo laikomi 27 šunys. Kai kuriems, kaip spėjama, kad nelotų, buvo pakirptos balso stygos. Įtariama, kad dalis augintinių gali priklausyti šunų veisėjai iš Gaurės gatvės, moteriai, kuriai dar rugsėjį uždrausta veisti šunis. Pasak veterinarijos specialistų, šunų veisėjai, kuriems uždrausta vykdyti veiklą, neretai draudimų nepaiso. Ši veikla jiems – tarsi pinigų „kalykla“, stengiamasi užauginti kuo daugiau įvairių veislių šuniukų ir juos parduoti. Jų požiūris į gyvūną – atsainus, o negaudami meilės šių šunų „gamyklų“ augintiniai auga mažais monstriukais. Patekę į naujų šeimininkų rankas jie nemoka tvarkingai atlikti gamtinių reikalų, nejaučia poreikio susidraugauti su žmogumi.

Kvapas – siaubingas

Nelegalus veislynas išaiškintas iš dalies atsitiktinai. Kaip pasakojo Aušra Stumbrienė, Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento direktoriaus patarėja, praėjusią savaitę pareigūnai lankėsi Dainavos gatvės 7 name reaguodami į iškvietimą, nesusijusį su šunimis. Pareigūnai iškviesti į butą, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo laikomi šuniukai.

– Taip viskas sutapo, jog į iškvietimą vyko pareigūnės, kurios yra bendradarbiavusios su mumis anksčiau ir apie nelegalius šunų veislynus puikiai žino. Minėtame name joms tada nebuvo atvertos buto durys, tačiau pareigūnės užuodė sklindantį nemalonų kvapą. Apie savo įtarimus, jog bute gali būti laikomi šunys, pranešė mums. Minėtąjį namą atidžiai ėmė stebėti mūsų savanoriai. Ir štai šį pirmadienį jie išvydo, jog prie Dainavos g. 7 namo stovi Gaurės gatvėje uždaryto nelegalaus veislyno savininkės automobilis, – pasakojo VMVT atstovė A. Stumbrienė.

VMVT tarnybos inspektorės, lydimos pareigūnių, atvyko į butą patikrinimui. Durys joms buvo atvertos ne iškart. Moterys girdėjo, jog bute yra žmonių. Į vidų patekta tik po pusvalandžio.

– Matyt, buto savininkė per tą laiką sutvarkė butą. Įėjus į vidų pasitiko siaubingas kvapas. Ankštoje apie 15 kv. m virtuvėlėje radome 23 šunis, kitame kambaryje – dar keli. Didžioji dalis jų buvo Jorkšyro terjerai, bišonai, du pudeliai, savininkės teigimu, Mini Toy, tie garsieji, kurių žmonės labai nori, ir Biverio Jorkšyro terjerai. Keturios kalės buvo atsivedusios ir maitinančios šuniukus, – pasakojo veterinarijos specialistė.

Didžiulį įtarimą sukėlė šunų balsas. Matosi, jog šuo loja, tačiau skleidžia tik duslų garsą arba kiti šunys lojo stipriai užkimusiu balsu. Kilo įtarimas, jog šunims galėjo būti pakirptos balso stygos.

 

Šunys atimti

Pašnekovės pasakojimu, paprašius pateikti šunų dokumentus šunų savininkei iš rankinės iškrito vakcinų pritraukti švirkštai. Tai, kaip sako specialistė, leido suprasti, jog šuniukai veterinarų apžiūrai net nėra vežami. Vežamos tik jų skiepų knygutės, o ar jie apskritai būna skiepijami, abejotina. 

– Didžioji dalis šunų nebuvo ženklinti ir be skiepų pažymėjimų, nepateikti šių šunų įsigijimo dokumentai, – pasakojo VMVT atstovė A. Stumbrienė. – Didžiulį įtarimą sukėlė šunų balsas. Matosi, jog šuo loja, tačiau skleidžia tik duslų garsą arba kiti šunys lojo stipriai užkimusiu balsu. Kilo įtarimas, jog šunims galėjo būti pakirptos balso stygos. Nutarėme iškviesti veterinarijos gydytoją, o po to iškvietėme ir gyvūnų globos organizaciją, kad pasiimtų šunis. Šunų šeimininkė maldavo juos palikti. Arba palikti bent maitinančias kales su šuniukais, tačiau esame turėję patirties, kad palikus kales su šuniukais po kurio laiko jų neberasdavome. Šuniukai jau būdavo išparduoti, o kalės esą nugaišusios arba suvažinėtos. Greičiausiai kur nors išvežtos ir paslėptos. Taip šunų savininkai išvengdavo jų patikrinimų.

Nuotrauka
nelegali veisykla

Po patikrinimo gyvūnai išvežti ir laikinai apgyvendinti VšĮ „Būk mano draugas“ gyvūnų globos namuose Klaipėdoje. Ketvirtadienį, kai straipsnis buvo parengtas, dalis gyvūnų buvo tikrinami dėl galimo balso stygų išoperavimo. Anot veterinarijos specialistės, taip žaloti gyvūną vien tam, kad jis neskleistų garso ir neatkreiptų kaimynų dėmesio, yra žiaurus elgesys su gyvūnu.

Anksčiau bausta dėl pažeidimų

VMVT duomenimis, rastų šunų savininkė 2018 m. buvo įregistravusi šunų veisyklą, turėjo dvi kales, tačiau po kurio laiko dėl pažeidimų jai buvo atimta licencija. A. Stumbrienė mano, jog paimti šunys galimai priklausė šunų veisėjai iš Gaurės gatvės, kuriai po rugsėjį veisykloje aptiktų pažeidimų, kol vyksta teisminiai procesai, draudžiama užsiimti šunų veisimu.

Apie nelegalų šunų veisimą „Tauragės žiniose“ rašėme ne kartą. 2020 m. visoje Lietuvoje nuskambėjo šunų paėmimas iš apgailėtinomis sąlygomis juos laikiusių veislynų Tauragėje (Gaurės g.) ir Meldiklaukių kaime (Lauksargių sen.). Šunys tada laikinai perduoti VšĮ „Būk mano draugas“ ir VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“. Neseniai teismas priėmė sprendimą į veislyną Meldiklaukių kaime šunų negrąžinti. VMVT Tauragės departamento atstovai labai džiaugiasi tokiu teisėjų sprendimu, šunys ten buvo laikomi fermos pastate, tamsoje, be gultų, VMVT specialistai atvykę įsitikino, jog šunims dubenėliuose nebuvo nei vandens, nei ėdesio.

„Pirkėjai toleruoja nusikaltėlius“

Taip sako Kęstutis Patašius, VMVT Tauragės departamento laikinasis direktorius. Anot, jo uždraudus verstis šunų veisimu kartą bausti šunų veisėjai neretai veiklą tęsia, o pirkėjai noriai perka šunis.

Laimei, rugsėjį užviręs nelegalių šunų veisyklų skandalas jau daro pokyčius: atsirado su pareigūnais bendradarbiaujančių savanorių. Kitaip tariant, papildomų akių mieste, fiksuojančių su gyvūnais susijusią nelegalią veiklą. Savanorių, policijos, seniūnijų atstovų dėka šunų daugintojus pavyksta aptikti, dar kartą tikrinti, bausti.

Nuotrauka
Patašius

Tačiau tai tik iš dalies sprendžia problemą. Dalis visuomenės vis dar toleruoja nelegalią veiklą.

– Už mažesnę kainą, be dokumentų šuniuką pirkdami žmonės nesuvokia, kokią kainą „sumokėjo“ to šunelio motina. Per metus kergiama keletą kartų, nualinta, uždaryta garde. Jie gal neįsivaizduoja, kad tas šunelis buvo laikomas jo gerovės neužtikrinančiomis sąlygomis. Jei legalioje veisykloje auginama tik viena šunų veislė, tai nelegalūs veisėjai augina kelias, kaip kokioje fermoje: dažniausia gyvūnų būna daug, o erdvės jiems – mažai. Tie šunys jau yra suluošinti, jų psichikai pakenkta, ir tikimybė, kad šunelis bus mielas ir žaismingas, labai maža. Antra, nelegalus šunų veisimas yra nusikaltimas, ir pirkdami gyvūną iš tokio asmens žmonės, paprastai tariant, turi reikalų su nusikaltėliu. Tokio asmens moralė yra žema. Jei jis neužsiims šunų dauginimu, jis imsis kitokios nelegalios veiklos. Be to, jei žmogui nerūpi gyvūnas, greičiausiai jam visiškai nusispjauti ir į žmones, – dėstė K. Patašius.

Šunys tampa asocialūs

Kokį poveikį netinkamos laikymo sąlygos daro šunų psichikai, pasiteiravome Ligitos Baracevičiūtės, veterinarijos klinikos „Vet Anima“ savininkės. Veterinarijos gydytoja kartu su VMVT Tauragės departamento atstovais lankėsi minėtame bute Dainavos gatvėje bei kitose lankytose nelegaliose veisyklose.

– Žmonės šunis laiko todėl, kad tikisi su juo užmegzti ryšį, draugauti, žaisti. Tikimasi, kad gyvūnas, kurį jie perka, turės higienos įgūdžius, mokės reikalus atlikti lauke. Visi tie gyvūnai veisiami nelaisvėje, o kai jie auginami ankštose patalpose, garduose, tėvai praranda savo įgūdžius. Mes žalojame šunį kaip rūšį, slopiname tas savybes, dėl kurių apskritai šunys ir buvo prijaukinti. Nelegalių veisyklų šuniukai neturi galimybių išsiugdyti socialinių įgūdžių. Šuo kasdien turi būti kalbinamas, imamas į rankas, mylimas. O kai veislynas primena fabriką, šunų jame daugybė, jų savininkai fiziškai to nesugeba padaryti. Gyvūnai, kurie dauginami tarsi konvejeriu, vėliau susiduria su elgesio, psichologinėmis ir net sveikatos problemomis, – dėstė veterinarijos gydytoja.

Pasak jos, laikui bėgant išsikreipia šuns genetika. Tikri veisėjai veisles tobulina, su šunimis dalyvauja parodose, skiria daug dėmesio tam tikroms konkrečios veislės gyvūno charakterio savybėms užtvirtinti.

Nelegalių veisyklų šuniukai neturi galimybių išsiugdyti socialinių įgūdžių. Šuo kasdien turi būti kalbinamas, imamas į rankas, mylimas. O kai veislynas primena fabriką, šunų jame daugybė, jų savininkai fiziškai to nesugeba padaryti. Gyvūnai, kurie dauginami tarsi konvejeriu, vėliau susiduria su elgesio, psichologinėmis ir net sveikatos problemomis

 

– Tarkim, veisiami medžiokliniai-gynybiniai šunys, jie turi išlaikyti tam tikrus išbandymus. Medžiokliniai šunys turi turėti gerą uoslę, kad rastų pėdsaką. O jei medžioklinį šunį auginsi uždaręs, po kelių kartų išsikreips jo genetika. Tarkim, žmogus trokšta dekoratyvinio, meilaus, draugiško šuniuko, kuris žaistų su žaisliukais, lauktų savo šeimininkų, o laikomas narve jis darosi asocialus, išmoksta gyventi be žmogaus, tampa nebe toks meilus, – sakė L. Baracevičiūtė.

Kaip šių eilučių autorei pasakojo A. Stumbrienė, susekti nelegalius veisėjus itin padeda savanoriai. Jie pastebi, kokiose veterinarijos parduotuvėse lankosi veisėjai, kuriems buvo uždrausta verstis šunų veisimu, su kokiu Tauragėje žinomu veterinarijos gydytoju jie bendrauja. Visi šie žmonės veterinarijos specialistams žinomi, tačiau pagauti juos nusikaltimo vietoje nėra taip paprasta. Suardyti šį nelegalių šunų veisyklų tinklą galėtų tik pasikeitęs visuomenės požiūris.

– Kol bus paklausa, bus ir pasiūla. Čia kaip ir su prostitucija. Greičiausiai turėtų tekti kokia nors atsakomybė ir tam, kuris įsigyja neženklintą, neregistruotą gyvūną iš nelegalios veisyklos. Gyvūnas gi perkamas bent jau dešimčiai metų. Iš nelegalios veisyklos įsigijus gyvūną neretai prireikia papildomų lėšų jo sveikatos problemoms spręsti, naujuosius jo šeimininkus nuvilia jo elgsena, kol galų gale tas asocialus gyvūnas patenka į kokią prieglaudą ar į kaimą dėl to, kad su juo neįmanoma sugyventi. Jis draskosi, kaukia, šlapinasi ne vietoje, – kalbėjo veterinarijos gydytoja.

 

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 9 valandas
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.