Gaurės gigantui gresia liūdna baigtis
Įkelta:
2021-02-11
Nuotrauka
gaure
Aprašymas

Pastato dalis, kuriame įsikūrusi seniūnija (kairėje) turėtų likti. Autorės nuotrauka

Šiemet pradedamas spręsti Gaurėje stovinčių gigantiško pastatų ansamblio likimas. Bendruomenė panoro dalį pastatų nugriauti ir vietoj jų pasistatyti mažesnius kultūros namus. Tai, kas šiuo metu stovi miestelyje, yra didžiulių valdžios užmojų iki Lietuvos nepriklausomybės paminklas, nebeatliekantis nė pusės savo funkcijų. Prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų miestelyje tikėtasi įkurti ne tik kultūros namus, bet ir sveikatingumo kompleksą. Pastato korpuse, kuriame įsikūrusi seniūnija, dar dabar yra baseinas.

Gaila investuoti

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius, pastatas apie porą dešimtmečių nebuvo šildomas, tad laikui bėgant sutrūko jo šildymo sistema, lietaus nuotekų sistemoje kaupiasi vanduo ir išsiliejęs ardo pastatą.

– Lietaus nuotekų vamzdžiai yra suprojektuoti tiek pastato išorėje, tiek eina pastato viduje. Esant žemai temperatūrai juose susikaupęs vanduo užšąla. Prasidėjus atlydžiui tirpstančio sniego vanduo nebenuteka, kaupiasi ir ima tekėti per viršų. Ant stogų kaupiasi vanduo, teka ant fasado, gadina pastatus. Pagrindinis stogas keistas skarda gal prieš 17 metų. Išleista apie 87 tūkst. eurų. Tada aš dar nedirbau seniūnu, o man dirbant, apie 2008 m., bandyta gelbėti nešlaitinius stogus, dėta nauja danga. Išleista apie 145 tūkst. eurų, – pasakojo seniūnas.

Nuotrauka
gaurė

Jo skaičiavimu, norint pritaikyti pastatą naudojimui dabar tektų keisti jo elektros, šildymo sistemas, daryti remontą. Pasak pašnekovo, pastatu tinkamai nepasirūpinta vos jį pastačius (apie 1989 m., – aut. past.), vanduo iš šildymo sistemos nebuvo išleistas jau pirmosiomis žiemomis, spustelėjus šalčiams vamzdžiai sutrūkinėjo.

Nori naujų kultūros namų

Į rajono savivaldybę kreipėsi Gaurės bendruomenės „Gaurkiemis“ pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Kęstutis Balašaitis.

Nuotrauka
balašaitis

– Esame vienintelis miestelis rajone, neturintis funkcionalių kultūros namų. Bendruomenė iki šiol renkasi kultūros namų salelėje. Kreipiausi į rajono savivaldybės administraciją, kad Statybos skyriaus specialistai apsvarstytų galimybę nugriauti nefunkcionalią pastato dalį, kur vanduo kiaurai bėga ir patalpomis neina naudotis, išlaikant tą statinio dalį, kur yra bendruomenės salelė (pastato dalis iš mokyklos pusės, – aut.past.) ir muziejus. Ir galbūt parengti projektą, su bendruomene kartu, prie šono pristatant naują statinį ir sujungiant su jau esamu. Kitaip tariant, įrengiant normalius kultūros namus, – kalbėjo K. Balašaitis.

Pasak jo, statybos specialistai tokias galimybes turėtų įvertinti šiemet. Jei paaiškėtų, kad bendruomenės sumanymas yra įgyvendinamas, būtų kreipiamasi į rajono savivaldybės tarybą prašant lėšų projektavimui ir statyboms.

– Bendruomenė dabar turi tik vieną kambarėlį savo reikmėms. Patalpa priklauso seniūnijai. Aš, bendruomenės pirmininkas, bendruomenės dokumentus laikau savo namuose. Tose patalpose nėra kur jų pasidėti, o ką jau kalbėti apie bendruomenės įrangą. Negalime turėti nei kompiuterio, nei skenerio. Ta patalpa yra bendro naudojimo. Joje vyksta kultūros namų darbuotojų ir mokinių repeticijos, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.

Susisiekėme su Aivaru Preikšaičiu, rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėju. Deja, sužinoti, ką statybų specialistas mano apie tokio gigantiško pastato griovimą, nepavyko, anot jo, techninės pastato sutvarkymo galimybės dar nepradėtos nagrinėti – tarybos nario siūlymas skirti lėšas projektavimo darbams tik patvirtintas savivaldybės biudžete.

„Griovimo darbai, kaip ir statybos darbai, turi būti atliekami nuosekliai, laikantis technologijos. Šitam procesui ir samdomi ekspertai, kurie parenka tinkamą technologiją, etapus, pagal kuriuos reikalinga atlikti griovimą. Griaunant pastatą gali iškilti rizikos dėl konstrukcijų nevaldomos griūties ar numatytų išsaugoti konstrukcijų atskyrimo“, – į klausimą, kuo ypatingi tokių pastatų griovimo darbai, atsakė Statybos skyriaus vedėjas.

Nuotrauka
gaurė

„Pastatas virtęs sandėliu“

Ką mano apie kultūros namų griovimą, pasiteiravome visuomeniško gauriškio. Žmogus prašė jo tapatybės neatskleisti. Sužinojęs apie bendruomenės iniciatyvą griauti kultūros namus, pašnekovas nustebo ne dėl griovimo fakto – jį nustebino mintis dalį pastato palikti. Jis teigė matęs statinį iš vidaus, šis – apgailėtinos būklės.

– O tai ar jie nugriautų tą dalį, kur atskirta nuo seniūnijos? Na, tada logiška. Bet kodėl tada tą pastatą, kuriame yra bendruomenės salytė, kaip „šašą“ palikti? Neįsivaizduoju, kaip tai turėtų atrodyti. Apskritai visas tas pastatas yra pavirtęs sandėliu. Ten grūda visokį šlamštą, kampai apšnerkšti, viskas išgriuvę, tualetai nebeveikiantys, išlūžę. Radiatoriai nuo šalčio seniai „nušaudę“, dalis jų išimta, šildymo sistema – visiškai neveikianti. Nuo sienų viskas krinta. Net pakabinamosios lubos. Salė – didžiulė, aukšta, į ją veda fojė, kurios lubos taip pat be galo aukštos. Aplink salę „prilipinta“ kitų patalpų, erdvės daug. Panašiai kaip Tauragės kultūros namai, tik čia viskas „išsmukę“. Ar tai tokias patalpas šildysi? Anksčiau į salę tik iš fasadinės pusės buvo galima įeiti, dabar jau padarytas šoninis įėjimas. Tai ten, pastato šone, yra didelė patalpa, koridorius, salytė, patalpa poilsiui, toliau yra katilinė. Antrajame aukšte įrengtas muziejukas. Na, sudėta ten daug daiktų, bet kad ten niekas nieko neprižiūri, stovi jie ten suversti. Toliau, antrojo aukšto gale, yra tokia tarsi svečiams skirta patalpa. Bet ji niekada nebuvo naudojama, nes niekada ten tų svečių ir nebuvo atvykę, – kalbėjo pašnekovas.

Nuotrauka
gaurė

„Tauragės žinių“ duomenimis, gigantiškas statinys buvo pastatytas ir naudojimui priduotas apie 1989 m.

Planuota ir besisukanti scena

Gauriškis teigė, jog paties pastato kiek gaila, nes jis jau tapęs tarsi miestelio simboliu, bet pripažino neįsivaizduojantis, kokioms reikmėms jį būtų galima pritaikyti. Juokais vyras sakė, jog nebent bažnyčiai. Tačiau Gaurė jau turi bažnyčią.

Anot jo, kolūkio laikais statytas pastato paskirtis ir buvo – kultūros namai.

– Panašius kultūros namus statė ir Batakiuose bei Dauglaukyje. Tie projektai labai panašūs. Dauglaukio kultūros namų statybos kažkaip ten sustojo, jie nebuvo pabaigti, paskui likučiai nugriauti. O Batakiuose ir Gaurėje spėjo pastatyti. Batakiuose tik kiek mažesni. Čia, Gaurėje, buvo dideli užmojai. Čia turėjo būti scena sukama, bet paskui lyg paskaičiavo, kad tokios įrengimas brangiai kainuotų, tos minties buvo atsisakyta. Savo laiku tie kultūros namai veikė. Ir tų gyventojų netrūko. Paskui jų ėmė mažėti. Niekas statybos laikais tokio statinio išlaikymo kaštų nebuvo apskaičiavę. Baisūs pinigai tokias patalpas išlaikyti. Aukštis – didžiulis. Mano galva, čia norint ką nors pritaikyti, reiktų didžiulių investicijų, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę Gaurė buvo tankiai apgyvendinta. Čia yra stovėję net kelios bažnyčios, viena jų – žydų sinagoga.

Pakalbinome dar vieną gauriškį, verslininką, „Gaurės medžio“ vadovą Algirdą Macijauską. Vyras taip pat nebuvo girdėjęs apie bendruomenės iniciatyvą prašyti savivaldybės, kad pastatas būtų nugriautas. Pirmiausia vyrui pagailo pastato, tiksliau, jis susirūpino jame įsikūrusio muziejaus eksponatų likimu.

Nuotrauka
gaurė

Verslininkas prisiminė laikus, kai pastatas dar buvo statomas. Pasak jo, jau tada atsirado dvejojančių dėl tokio giganto funkcionalumo.

– Atsimenu, kad buvo diskutuojama, ar reikia tokių didelių kultūros namų. Kažkas, pamenu, pasakė, kad jie galėtų būti mažesni. Rajono valdžia ir kolūkio valdžia tada taip liaudiškai, atkirto: „Apšikot delną, apšikit ir nykštį“. Jie norėjo, kad jis būtų didingas, tokį ir pastatė. Tai, ką dabar matote, – dar nėra viskas. Projekte buvo ir ambulatorija, ir sveikatingumo komplekso patalpos, to pastato korpuse, kur įsikūrusi seniūnija, yra ir baseinas. Sako, jame tik vieną ar du kartus buvo prileista vandens, – pasakojo pašnekovas.

Kultūros namų gigantomanija

Apie tai, kad sovietmečiu klestėjusiuose kolūkiuose buvo itin madinga statyti gigantiškus kultūros namus, Lietuvos kultūros apžvalgai skirtame interneto puslapyje mmcentras.lt aprašo pr. dr. Marija Drėmaitė. Pasak menotyrininkės, 9-ajame dešimtmetyje buvo tikras jų statybos bumas, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek kaimuose.

„Pasiturinčių Lietuvos SSR kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietėse pradėta ne tik individualiai projektuoti gyvenamuosius ir gamybinius pastatus, bet vis daugiau lėšų skirta administracinių-kultūrinių centrų statybai. Didele dalimi šis reiškinys priklausė nuo specifinės kolūkių pirmininkų iniciatyvos ir tarp jų paplitusios mados statydintis kuo įspūdingesnius centrinės gyvenvietės kultūrinius-administracinius kompleksus“, – rašo menotyrininkė.

Statybinių medžiagų tais laikais netrūko, tad architektai savęs nevaržė. Kaip sako menotyrininkė, tokio pobūdžio kaimo gyvenviečių visuomeninių centrų architektūros kraštutinumuose galima pamatyti ir funkcionalistines dėžes, disonuojančias kraštovaizdyje, ir perdėtai romantizuotą kaimą, atspindintį architekto, praleidusio savaitgalį senoje sodyboje, emocijas.

Pasak menotyrininkės, šiandien šie gigantiški, ekstravagantiški, neretai apleisti visuomeniniai statiniai mena vėlyvojo sovietmečio epochą ir pastangas kaimo vietovėse sukurti miesto aplinką.

Nuotrauka
suolai
Įkelta:
prieš 1 valanda
Šiandien vykusiame savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje paaiškėjo, kad apie tai, jog vyresniųjų klasių mokiniai galėtų grįžti į mokyklas, nekalbama. O jei sergamumas augs ir pasieks savivaldybėse 200 atvejus 100 tūkst. gyventojų, teks kaupinių metodu tirti mokyklose besimokančius pradinukus. Tauragės savivaldybėje šis rodiklis dabar siekia 160 atvejų. 
Nuotrauka
orai
Įkelta:
prieš 3 valandas
Savaitės pradžioje lepins besitęsianti maloni šiluma, tačiau nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Visgi, remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo.
Nuotrauka
KATĖS
Įkelta:
2021-04-09
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Prekiauti gyvūnais nebebus galima ir turguose. Gyvūnų globėjai pataisomis džiaugiasi, nors ir sutinka, kad įstatymas nėra tobulas. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-04-08
Tauragėje šiuo metu yra keturios moterys, kurios bet kuriuo paros metu pasirengusios į savo namus priimti svetimus iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus. Nors už tai gaunamas atlygis, šios atsakomybės nepavadinsi nei darbu, nei pareigomis. Pervargimas ir dirbančiai visuomenei būdingas perdegimo sindromas – labai realus. O globotojai turi būti mylinčios asmenybės, priimančios vaiką tokį, koks yra, besąlygiškai. Kaip sekasi laikinosioms globotojams, kodėl to galėtų imtis tikrai ne kiekvienas, ir susimąstyti verčiančios globojamų vaikų istorijos – laikraščio vedamajame. 
Nuotrauka
orai
Įkelta:
2021-04-08
Iki savaitgalio Lietuvoje išsilaikys gaivesni orai, vis sulauksime kritulių. Didesnė šiluma atkeliaus savaitgalį, pagal dabartinius duomenis, sekmadienį temperatūra gali šoktelti iki 15–17 laipsnių. Visgi, protarpiais dar sulauksime lietaus, vėjas nenurims. 
Nuotrauka
Žaliasis politikos institutas
Įkelta:
2021-04-08
Birželio 5-6 dienomis Lietuvoje ir pasaulyje vyks kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“, – praneša Žaliasis politikos institutas. Šiemet gyventojai kviečiami ne tik tvarkytis, bet ir prisidėti prie vaizdinės bibliotekos kūrimo, kuri padės mokslininkams stebėti ir tirti upių pakrančių būklę.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-04-07
Policijos departamentas skelbia, kad nuo antradienio (balandžio 6 d.) tarnybą pradėjo virtualus patrulis, kurio pagrindinė užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje. Virtualaus patrulio feisbuko paskyrą administruos trys pareigūnai.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-04-05
Nuo vasario 22-osios iš savo pareigų netikėtai pasitraukus savivaldybės administracijos direktoriui Modestui Petraičiui, dirbusiam šį darbą šešerius metus, jo darbus teko perimti pavaduotojui Tomui Raulinavičiui. Pavaduoti direktorių jam teko jau kone pusantro mėnesio – penktadienį savivaldybės tarybos nariai administracijos direktore patvirtino Gintarę Rakauskienę. Su T. Raulinavičiumi kalbėjomės apie tai, kaip jis jautėsi staiga užgriuvus tokiai atsakomybės naštai, kokie projektai dabar įgyvendinami rajone, kaip sekasi dorotis su pandemijos iššūkiais. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-04-02
Didįjį penktadienį savivaldybės tarybos politikai slaptu balsavimu patvirtino mero siūlytą administracijos direktoriaus kandidatūrą – prie administracijos vairo stoja Gintarė Rakauskienė. Už kandidatūrą pasisakė 22, prieš buvo du tarybos nariai.
Nuotrauka
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-04-02
Antradienį savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje pristatytas naujasis įsakymas dėl privalomų testų prieš atnaujinant veiklas kontaktiniu būdu ir privalomą testavimąsi kai kurioms dirbančiųjų grupėms. Specialistai akcentavo, kad persirgusieji ar vakcinuoti tirtis neprivalo, o švietimiečių atstovai nuogąstavo, kad ne visi pedagogai spės laiku atlikti testus.