Užimtumo tarnyba. Raimondos Alysienės nuotrauka
Koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas negailestingai purto darbo rinką: nedarbo lygis sparčiai auga – darbo ieškančių asmenų Tauragės rajone pernai užregistruota net triskart daugiau nei 2019 metais. Tiesa, Užimtumo tarnybos specialistų nuomone, nedarbo lygio pakilimui įtakos turėjo ne tik karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu įvesti ribojimai verslams ir iš dalies ar visiškai nevykdytos veiklos, bet ir nuo pernai birželio įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai, leidžiantys Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo neturintiems asmenims gauti darbo paieškos išmokas.
Ieškančiųjų darbo – triskart daugiau
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas, nuo 2020 m. pradžios nedarbo lygis Tauragės rajone augo ir 2021 m. sausio 1 d. siekė 17,4 proc. Tos dienos duomenimis, bedarbiais buvo registruoti 3 986 Tauragės rajono gyventojai. Pernai ieškančių darbo Tauragės rajono gyventojų užregistruota 3 kartus daugiau nei 2019 m., o bedarbių – 1,4 karto daugiau nei 2019 m.: 2020 metais darbo ieškančių asmenų užregistruota 13 834 (iš jų 5 229 bedarbiai), o 2019 m. jų buvo užregistruota tik 4 192 (iš jų 3 851 bedarbis).
Darbo paieškos išmokos mokėjimas pratęstas
Nuo 2020 m. birželio 12-osios Užimtumo tarnybai buvo galima teikti prašymus teikti dėl darbo paieškos išmokos. Darbo paieškos išmoka skiriama, kai suteiktas bedarbio statusas ir asmuo nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Darbo paieškos išmoka bedarbiams, kurie neturėjo teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos, siekė 200 eurų. Bedarbiams, kurie turėjo teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, – 42 eurai. Darbo paieškos išmoka buvo mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Išmoka skirta 5 090 Tauragės rajono gyventojų.
Specialistės manymu, darbo pasiūlos augimas ar mažėjimas priklauso nuo situacijos darbo rinkoje. Labai svarbus darbo paklausos atitikimas darbo jėgos pasiūlai. Įmonėms pradėjus skelbti prastovas mažėja naujų darbuotojų poreikis. Esant ekstremaliai situacijai verslas atsargiau vertina plėtros galimybes. Tuo pačiu didėja darbo jėgos pasiūla. Esant palankiai situacijai darbo rinkoje vyksta darbo pasiūlos mažėjimas.
Kaip paaiškino Užimtumo tarnybos specialistė Aušra Kaluzevičienė, nuo 2021 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimui, yra pratęstas darbo paieškos išmokos mokėjimas ir papildytos jos skyrimo sąlygos. Į darbo paieškos išmoką galės pretenduoti asmenys, atitinkantys šias sąlygas: asmeniui suteiktas bedarbio statusas, bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėn. iki vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino, asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.
Pasikeitė mokėjimo trukmė ir išmokos dydis. Darbo paieškos išmoka bus mokama viso karantino laikotarpiu ir dar 1 mėnesį jam pasibaigus. Darbo paieškos išmokos dydis bus 33 proc. MMA, galiojusios tą mėnesį, už kurį mokama darbo paieškos išmoka. Nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA padidinus iki 642 eurų, darbo paieškos išmoka nuo sausio mėn. sieks 211,86 euro (mokama bus vasarį).
Paklausta, ar nedarbo augimui turėjo įtakos tai, kad imta mokėti darbo paieškos pašalpas, A. Kaluzevičienė sakė:
– Nedarbo lygio pakilimui įtakos turėjo ne tik karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu įvesti ribojimai verslams ir iš dalies ar visiškai nevykdytos veiklos, bet ir nuo birželio įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai, leidžiantys Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo neturintiems asmenims gauti darbo paieškos išmokas. Dėl šios priežasties tarp besikreipiančių į Užimtumo tarnybą asmenų augo darbo rinkoje buvusių neaktyvių asmenų dalis. Bedarbių struktūroje padaugėjo riboto darbingumo asmenų bei darbingų 30–49 metų klientų. O daugumos asmenų turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių.
Pasak jos, nedarbo lygio kilimui įtakos turėjo ir galimybė gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką bei didesnis studijuojančių asmenų registracijos skaičius. Įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams darbo neturintiems ir nuolatinėse studijose studijuojantiems asmenims yra suteikiamas bedarbio statusas. Nedarbo lygio svyravimui įtakos turi ir sezoniškumas.
Būta ir grupinių atleidimų
Pernai Užimtumo tarnybai pranešta ir apie grupinius darbuotojų atleidimus. Balandžio, gegužės ir lapkričio mėnesiais iš Tauragėje registruotų įmonių gauti trys tokie pranešimai: 31 darbuotoją buvo numatoma atleisti UAB F. B. Production, 108 – UAB „Molupis ir Ko“, 17 – O. Andriuškienės IĮ „Vinita plius“.
Labiausiai trūksta staklininkų
Sausio 5-osios duomenimis, Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje registruotos 96 laisvos darbo vietos. Pasak A. Kaluzevičienės, šiuo metu daugiausiai laisvų darbo vietų Tauragės skyriuje, kurio aptarnaujama teritorija apima Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybes, registruota plataus profilio staklininkams (30 laisvų darbo vietų, paskelbta vienos įmonės), pagalbiniams darbininkams (6 laisvos darbo vietos), technologijų technikams (5 laisvos darbo vietos, paskelbtos vienos įmonės).
Pernai Tauragės skyriuje daugiausiai laisvų darbo vietų registruota pagalbiniams darbininkams, vairuotojams ekspeditoriams, virėjams, plastikinių gaminių surinkėjams, plataus profilio statybininkams, žuvų darinėtojams, miško sodintojams, pakuotojams, pardavėjams kasininkams, pardavėjams.
Specialistės manymu, darbo pasiūlos augimas ar mažėjimas priklauso nuo situacijos darbo rinkoje. Labai svarbus darbo paklausos atitikimas darbo jėgos pasiūlai. Įmonėms pradėjus skelbti prastovas mažėja naujų darbuotojų poreikis. Esant ekstremaliai situacijai verslas atsargiau vertina plėtros galimybes. Tuo pačiu didėja darbo jėgos pasiūla. Esant palankiai situacijai darbo rinkoje vyksta darbo pasiūlos mažėjimas.
Siekdama sumažinti nedarbą Užimtumo tarnyba nuolat įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones (parama mokymuisi, remiamas įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti, parama judumui). Pasak A. Kaluzevičienės, 2020 m. įdarbinti 3 054 Tauragės rajono gyventojai, veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 2 397 asmenys, 78 asmenys pradėjo dalyvauti užimtumo didinimo programoje. Dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo 765 asmenys, iš jų 111 asmenų apsisprendė mokytis, 25 dalyvauja naujų darbo vietų kūrimo priemonėse, 211 kompensuotos kelionės išlaidos, 418 subsidijuotas darbo užmokestis.
Pernai 8 asmenys gavo paramą kuriant savo verslą ir 18 asmenų, kurie keitė vykdomą individualią veiklą. Planuojami sukurti verslai aprėpia platų paslaugų spektrą: vandentiekio, šildymo ir vėdinimo sistemų montavimas ir remontas, įvairių spausdinių gamyba, automobilių valymas, išvežiojamoji prekyba gėlėmis, variklinių transporto priemonių elektrinės dalies remontas, renginių ir konferencijų organizavimas, multimedijų dizaino kūrimas, pardavimų marketingas. Pradėtas įgyvendinti Vietinių užimtumo iniciatyvų projektas. Planuojama 2021 metais sukurti dvi naujas darbo vietas.
Darbo ieškantys ir užimti asmenys dalyvavo profesiniame mokyme. Tarp populiariausių mokymo programų – vairuotojų C ir CE kategorijų, socialinio darbuotojo padėjėjo, virėjo, slaugytojo padėjėjo, santechniko, siuvėjo, staliaus, suvirintojo.
– Užimtumo tarnyba prisideda prie darbo vietų išsaugojimo administruodama ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu valstybės teikiamą finansinę paramą darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams bei savarankiškai dirbantiems asmenims, įgyvendino subsidijų darbdaviams po prastovų ir nukentėjusiems nuo COVID-19 mokėjimą bei subsidijų darbdaviams bei įdarbinantiems papildomai remiamus bedarbius mokėjimą, – sakė Užimtumo tarnybos specialistė.
Pasak jos, prastovų subsidijas gavo 328 Tauragės rajono savivaldybės įmonės už 2 146 darbuotojus. Už asmenis, esančius prastovose, išmokėta 1 741 913 eurų.
