Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, užderi kitos.
Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo
2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę.
„Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su tėvais. Jie tam pritarė, o Rūtos mama ir savo žemę padovanojo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rūtos močiutė buvo gavusi tris hektarus žemės. Ją perpus padalijo abiem savo vaikams. Tad žmonos mamos dalyje ir kuriame savo ūkį. Tėvai padėjo įsigyti ir pirmuosius šilauogių krūmelius. Tada nusipirkome šimtą sodinukų, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Rolandas ir priduria, kad nors jis užaugo Anykščiuose, bet vaikystė ir paauglystė prabėgo dirbant ūkiškus darbus. – Močiutė net dalgiu pjauti išmokė. Visai neseniai, kai per vieną renginį sušneko, kad jaunimas nebežino, kas yra dalgis, sakau, duokite man. Pasipusčiau ir išpjoviau pradalgę.“
Ūkį modernizavo pasinaudodamas parama
2014 metais R. ir R. Lančickai įregistravo ūkį. Uogyną papildė gervuogėmis, trešnėmis, avietėmis, vyšniomis, slyvomis. Šiais metais atnaujino ir dalį šilauogyno. „Dalį anuomet pasodintų ir nelabai derlingų krūmų teko keisti. Tada, kai pirkome sodinukus, per mažai buvo informacijos apie šilauogių veisles. Ir veislių tiek nebuvo, kiek dabar. Be to, anuometinės veislės mūsų klimato sąlygoms nelabai buvo ir pritaikytos. O pasirodo, jei viena veislė puikiai auga Žemaitijoje ar Dzūkijoje, nereiškia, kad jai bus tinkama Aukštaitijos žemė ir klimatas“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovas.
Šiuo metu Lančickų uogynai užima apie 1,2 ha. „Pernai apsisprendžiau kreiptis paramos ūkiui modernizuoti. Nors pažįstami man patarė naudotis konsultantų paslaugomis, bet nutariau pats pildyti paraišką. Išsikėliau sau iššūkį: jei jie gali surašyti, negi aš negaliu? Juk apie savo ūkį tikrai geriau už pačius profesionaliausius konsultantus žinau. Žinau, ko ūkiui reikia, kokius tikslus puoselėju. Tad ėmiausi darbo. Išsiaiškinau, kad man geriausiai tinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“. Išstudijavau įstatymus, paramos teikimo taisykles, pasikonsultavau su paramą gavusiais ūkininkais ir užpildžiau paraišką. Po kurio laiko sužinojau, kad man skiriama parama.
Ūkiui modernizuoti gavau beveik 15 tūkst. eurų paramą. Pasinaudodamas ja nusipirkau traktoriuką, žoliapjovę, frezą, uogų vėsinimo ir sodo priežiūros įrangą. Technika labai paspartina darbus. Ypač šiemet, kai žolei augti ir drėgmės, ir šilumos buvo užtektinai, – paramos nauda pasidžiaugia ūkininkas. – Vėsinimo įranga prailgina uogų realizavimo laiką. Jos neturint, kad ir kaip sparčiai suktumeisi, dalies derliaus netenki. Šviežios uogos, ypač avietės, labai greitai praranda savo išvaizdą. Jos sukrinta, išskiria sultis. Visuomet klientus perspėju, kad avietės nemėgsta laukti, kol bus suvalgytos ar paruoštos žiemai. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka uogų, parsivežęs palieka per naktį mašinoje, o ryte pamatęs apgedusias puola priekaištauti. Kiekvienam savo pirkėjui paaiškinu: jei iškart neturi laiko jų sutvarkyti, geriau nepirk.“
Uogyne dirba tik šeima
„Kadangi „Vitaminų ūkis“ yra šeimos ūkis, jame šeima ir dirbame. Žmonių nesamdome nei uogynams prižiūrėti, nei uogoms skinti, nei joms realizuoti. Viską darome patys. Pirmiausia, taip patikimiau. Pavyzdžiui, reikia mokėti atpažinti prisirpusias šilauoges. Jei uoga mėlyna, dar nereiškia, kad ji išsirpusi. Nemokėdamas atskirti žmogus priskina neišsirpusių uogų, o paskui priekaištauja, kad jos per rūgščios.
Ir derlių patogiau patiems realizuoti. Dalį derliaus parduodame pasinaudodami internetu. Surenkame užsakymus ir nuvežame į namus. Dalį šviežių uogų parduodame kavinėms ir restoranams. Praėjusiais metais uogas pradėjome tiekti vaikų darželiams, prisiimdami labai didelę atsakomybę, skatinančią ypač pasitempti dėl uogų kokybės, – patirtimi dalijasi ūkininkas. – Mūsų vizija – plėtoti tausojantį ūkininkavimą.“
Ir nors „Vitaminų ūkis“ nėra sertifikuotas kaip ekologinis, bet, kaip teigia ūkininkas, chemikalų uogynų priežiūrai jie nenaudoja. „Žinoma, dėl to paprastai derlius būna mažesnis, bet man svarbu, kad tiek aš, tiek mano klientai valgytų be chemikalų užaugintas uogas“, – pabrėžia Rolandas.
Derlingumui didinti ūkininkas ieško kitų būdų. „Prieš dvidešimt metų niekas nė negalvojo apie laistymo sistemų uogynuose įrengimą ar plėvelių tiesimą, o dabar be viso to uogininkystės ūkis nebeįsivaizduojamas. Ir savo šilauogyne esu įsirengęs laistymo sistemą. Visus darbus paspartina moderni technika ir įranga. Per pastaruosius metus labai stipriai pasikeitė žmonių požiūris į ūkininkavimą“, – pokyčius apibūdina R. Lančickas.
Kaip teigia pašnekovas, modernėjantis ūkininkavimas padeda ūkio darbus suderinti su darbu valstybės tarnyboje. Rolandas dirba Anykščių rajono savivaldybės Andrioniškio seniūnijos seniūnu, Rūta – Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.
Užs. Nr. 82
