Po išankstinės premjeros Vilniuje ir premjeros Rygos trumpo metro filmų festivalyje „2Annas ISFF“ žiūrovai arba tramdė prasiveržusias emocijas, arba teiravosi, kur dokumentinį filmą „Kaubojus“ galėtų išvysti jų draugai ir artimieji. Jau šį penktadienį, spalio 9-ąją, stiprių reakcijų sulaukusią istoriją apie vienišą tėvą, auginantį neįgalų sūnų, pamatyti Tauragės žiūrovus kvies tauragiškiai režisierius Raimondas Kavaliauskas ir animatorius Martynas Auz. Tauragės kultūros centre tądien numatomi net du nemokami seansai. 15 val. ir 19 val. pamatyti filmą kviečiami visi pasiilgę įtaigaus lietuviško kino.
Išmoktos pamokos
Pagal tikrą gyvenimo istoriją sukurtame dokumentiniame filme „Kaubojus“ žiūrovai susitiks su smurtaujančio tėvo namuose užaugusiu miestelio vienišiumi. Kaubojumi pramintas dėl savo įmantraus, Vesterno filmus primenančio kostiumo, vyras sužino, kad į jo gyvenimą beldžiasi naujagimis ir duoda būsimam sūnui pažadą būti pavyzdingu tėvu. Vis dėlto, gyvenimas yra pasiruošęs patikrinti, kiek tvirta ši priesaika.
Filmo režisierius R. Kavaliauskas prisipažįsta pats iš pagrindinio veikėjo išmokęs vertingą pamoką: gyvenimas yra harmoningas. Jei likimas kažką atima, vėliau skolą grąžina su kaupu. Pagrindinis filmo veikėjas nuolat atsiduria akistatoje su sunkumais, bet tvirtai pasiryžęs globoti sūnų, jis prisiima atsakomybę už jo ir savo paties gyvenimą.
„Jau seniai turėjome svajonę papasakoti istoriją, kuri keistų pasaulį, ypač vidinį. Būtent ši istorija apie tėvo ir sūnaus santykius pasirodė būtent tokia. Ji pakeitė mano pasaulį – požiūrį į gyvenimą. Labai tikiuosi, kad bent trupučiu į gerąją pusę pakeis ir kiekvieno, kas ją išvys“, – savo mintimis dalinasi režisierius.
Pasitelkė ir animaciją
Prie filmo sukūrimo prisidėjo ir žymus Lietuvos kino kompozitorius Jonas Jurkūnas. Nuo pirmų iki paskutinių filmo minučių girdimą muziką sukūrė būtent jis. Be viso to, filmo kūrėjai pasitelkė ir animaciją, todėl filme gausu ir animuotų scenų.
{{ video:vimeo id="465726310" }}
„Filmuotus interviu papildėme Martyno Auz kurta animacija. Ji filme atlieka ypatingą vaidmenį: padeda ne tik atkurti reikšmingus praeities įvykius, bet žiūrovams atskleidžia ir vidinį, kiek uždarą ir siurealistinį istorijos veikėjų pasaulį. O kur dar garso dizaino sprendimai, sukurti garso režisieriaus Justo Levicko. Jo dėka animacija atgyja, tarsi ima kalbėti“, – nuveiktus kūrybinius darbus vardija režisierius.
Įvertino išradingumą
37 minučių trukmės pusiau animuota, pusiau filmuota juosta jau sulaukė pripažinimo ir pasaulyje. Nors dokumentinis filmas pelnė net kelias nominacijas Los Anželo kino festivalyje, filmo autoriai labiausiai džiaugiasi Rygos tarptautinio trumpo metro filmų festivalio „2Annas ISFF“ apdovanojimu. Ten jis vienbalsiai išrinktas geriausiu vidutinės trukmės filmu.
„Patys dalyvavome filmo pristatyme festivalio metu ir pastebėjome, kad salėje susirinkę žiūrovai iš įvairių pasaulio šalių jaučia tokias pat stiprias emocijas kaip ir žiūrovai Lietuvoje. Vienišo tėvo istorija neturi kalbos barjero. Tai mus pradžiugino labiausiai“, – pasakoja R. Kavaliauskas.
