Pernai pavasarį Petrošių šeimai priklausančiuose laidojimo namuose „Rimtija“ lankėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai, tačiau įmonės vadovas Darius Petrošius įtarimų šešėlio kratėsi – esą tai oponentų bandymas susidoroti. Praėjus kiek daugiau nei metams paaiškėjo, jog įmonėje visgi buvo apgaulingai tvarkoma apskaita – vyko ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo Kodekso 222 straipsnį, o baigtas jis atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įmonės direktorius D. Petrošius iš balos išlipo sausas – apgaulingos apskaitos tvarkymo byloje kaip įtariamoji minima tik įmonės vedėja.
„Pamirštas“ tyrimas
Darius Petrošius pernai sulaukęs FNTT pareigūnų vizito viešai deklaravo, jog jo vadovaujama „Rimtija“ savo veiklą vykdo skaidriai ir pelningai, o skundo pagrindu pradėtas tyrimas tesanti šmeižto kampanija.
„Turėjau informacijos, kad taip gali nutikti, todėl vakar darbo pabaigoje vienoje iš mano šeimai priklausančių įmonių, kuri veikia 25 metus ir nė karto nebuvo tikrinta, apsilankė FNTT pareigūnai. Manęs, kaip vadovo, niekas neinformavo, niekas nieko neklausė, tai sužinojau iš įmonės darbuotojų. Skundo pagrindu atliko patikrinimą, surašė raštą, kokius ir kada finansinius dokumentus įmonė privalo pateikti. Ir juos pateiksime, nes neturime ko slėpti, veikla įmonės skaidri, pelninga, atlyginimai mokami laiku ir jokių „vokelių“, – tuomet viešai išplatintame pranešime rašė į merus kandidatavęs D. Petrošius.
Tiesa, kaip baigėsi šis tyrimas, nei jis, nei FNTT viešai nepaskelbė. Liepos mėnesį tarnybai pradėjus kratas vienoje iš Tauragės transporto įmonių, žurnalistai pasiteiravo, kuo baigėsi kiti Tauragėje vykdyti tyrimai, tačiau žadėto atsakymo taip ir nesulaukė. Visgi po pakartotinio priminimo neseniai į redakcijos elektroninį paštą (rugsėjo 30 d., t.y. prieš dvi savaites, – red.) atskriejo trumpa tarnybos atstovės spaudai žinutė.
Kaip „Tauragės žinias“ informavo FNTT, ikiteisminis tyrimas UAB „Rimtija“ vykdytas įtariant apgaulingą apskaitos tvarkymą (LR BK 222 str.), baigtas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.). Dėl platesnių komentarų tarnybos atstovė patarė kreiptis į tyrimą kontroliavusią Klaipėdos apygardos prokuratūrą.
Prokuratūra: nustatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė žurnalistams sutiko atskleisti bylos esmę. Kaip raštu pateiktuose atsakymuose teigė ji, ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusių metų gegužės 9 d. ir baigtas šių metų birželio 12 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė moteris.
„Ji ėjo laidojimo namų vedėjos ir kasininkės pareigas bei buvo atsakinga už laidojimo namų veiklą, kontrolę, dokumentų išrašymą ir pasirašymą bei kasą. Tyrimo duomenimis, įtariamoji apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 13874,21 eurų įplaukų grynais pinigais, gautų iš klientų už atliktas laidojimo paslaugas. Už šias papildomai suteiktas paslaugas gautų pinigų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitydavo, žmonėms neišduodavo jokio apskaitos dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą. Nuo 2018 metų birželio iki 2019 metų vasario klientams neišmokėjo iš viso 2269,23 eurų grynųjų pinigų pagal išrašytus kasos išlaidų orderius. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta tik vieno asmens nusikalstama veika, daugiau įtariamųjų nebuvo“, – teigia prokuratūros atstovė.
Ji patikslino, kad sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti įtariamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, o patvirtino Klaipėdos apylinkės teismas.
„Birželio 28 d. buvo gautas fizinio asmens prašymas atleisti įtariamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant įtariamąją pastarojo atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas buvo tenkintinas. Ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad įtariamoji atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dirba, charakterizuojama teigiamai, įmonė (kurioje moteris dirba) įsipareigojo atlyginti padarytus nuostolius valstybei, civilinių ieškinių byloje nėra ir yra pagrindo manyti, kad ateityje įtariamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“, – sprendimo argumentus išdėstė G. Petkuvienė.
Anot jos, įtariamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo atsakomybėn be užstato. Nustatytas laidavimo terminas – 1 metai. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, įtariamajai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nuo komentarų susilaikė
Susisiekus su „Rimtijos“ direktoriumi su D. Petrošiumi telefonu, šis buvo nekalbus. Nieko nekomentavo nei dėl FNTT tyrimo, nei dėl įtariamųjų gretose atsidūrusios vedėjos, nei dėl stebuklingai pakilusių algų jo vadovaujamoje įmonėje.
– Žinome, kad FNTT baigė ikiteisminį tyrimą, norėtume Jūsų komentaro.
– FNTT nei man, nei įmonei jokių pretenzijų neturi. Viskas.
– Kaip dėl vedėjos, kiek žinome, ji vis dar dirba?
– Nieko nekomentuosiu.
– Ar dėl algų įmonėje taip pat nekomentuosite?
– Nieko nekomentuosiu.
Atlyginimų šuoliai
Portale rekvizitai.lt skelbiami UAB „Rimtija“ atlyginimų vidurkiai (visą laiką išdirbusių ir neatsižvelgiant į išdirbtą laiką) nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų gegužės kilo nežymiai nuo kiek didesnio nei minimalus, bet niekada neviršijo vidutinės algos „ant popieriaus“. Įdomus sutapimas, jog nuo šių metų birželio abi atlyginimų kreivės išsilygino ir pakilo iki beveik 1 tūkst. Eurų popieriuje.
Publikacija papildyta 2020 spalio 16 d.
Puolė į gynybą
Tik pasirodžius straipsnio anonsui, ketvirtadienio vakarą D. Petrošius savo feisbuko paskyroje paskelbė viešą įrašą apie šį FNTT tyrimą ir istorijos viešinimą žiniasklaidoje. Įraše politikoje aktyviai dalyvaujantis verslininkas klausimus kėlė ir savo politiniam oponentui Romualdui Vaitkui, su kuriuo D. Petrošius šių metų Seimo rinkimuose vienmandatėje Tauragės apygardoje išėjo į antrą rinkimų turą.
„Politikoje nesu naujokas. Visuomet laikausi principo, kad „elkis su žmogumi taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“. Jau buvau patikėjęs, kad šie rinkimai pas mus tapo korektiški ir demokratiški. Kad politiniai oponentai konkuruos idėjomis, pasiūlymais. Deja, klydau. Suprantu, kad esu vienintelis stiprus priešininkas dabartinei valdančiajai rajono daugumai, o tiksliau vienai partijai, kuri negali pripažinti pralaimėjimų. Todėl į savo kampanija pajungia tokius metodus.
Trumpa priešistorė. Pernai vykusiuose savivaldos rinkimuose (antrame ture), vykstant į politinius debatus, sulaukiau skambučio, kad vienoje iš mūsų įmonių lankosi FNTT pareigūnai. Tai jau buvo po darbo valandų. Pareigūnai atliko dokumentų poėmį. Vizito priežastis – skundas. Tyrimas vyko apie pusantrų metų, pareigūnai šiandieną nei man, nei įmonei jokių pretenzijų neturi.
Vakar sulaukiu skambučio iš vieno Tauragės laikraščio, kuris niekada nekritikuoja dabartinės valdžios. Taip, jūs atspėjote, klausimai buvo apie FNTT tyrimą. Tikslas laikraščio aiškus – dar kartą bandyti paskleisti abejonę apie mane, kaip kandidatą į Seimo narius. Ši tema specialiai buvo laikoma šiam savaitgaliui. Perskaičius antraštes, kuriose mirga tokie skambūs išsireiškimai kaip „juodoji buhalterija“ ir pan. nelieka jokių abejonių kuo siekiama šiuo straipsniu. Noriu paaiškinti, kad jokios vadinamosios „juodosios buhalterijos“ nebuvo. Darbuotoja, kuri įmonėje dirba dvidešimt metų, buvo padariusi klaidų, kurias po patikrinimo iškart pašalinome. Nei aš, nei darbuotojai nesikratome atsakomybės – neklysta tas, kas nedirba. Todėl pasikartosiu, kad FNTT nei man kaip vadovui, nei įmonei jokių priekaištų neturi.
Apie save istorijų esu prisiklausęs visokių, šeima mūsų visais pjūviais buvo ir tebėra narstoma per kiekvienus rinkimus. Suprantu priešininkų nerimą, bet neturiu argumentų pateisinti veiksmų, kuomet į politiką įtraukiamos ir spec. tarnybos. Kai nebelieka jėgų konkuruoti skaidriai, reikia imtis juodųjų technologijų. Gaila, bet tokia šių dienų aktualija. Viena, dėl ko esu kaltas, tai kad dalyvauju politikoje. Labai tikiuosi, kad naujajame Seime senųjų tradicijų bus atsisakyta. Socialdemokratų partija jau išsivalė. Laikas pasekti mūsų pavyzdžiu ir kitiems.
Romualdas Vaitkus, jūs kaip nepriklausomas kandidatas, pritariate tokiems konkuravimo metodams?“ – savo įrašą baigė D. Petrošius.
Komentaruose po įrašu užvirė diskusija. Vieni palaikė verslininką, kiti komentavo, kad spauda be pagrindo nerašo. Tokį komentarą parašė ir R. Vaitkus: „Aš už sąžiningumą, dorą ir skaidrumą, Visą savo gyvenimą taip ir elgiuosi. Na, o spauda be pagrindo nerašo“. Ir pridėjo publikaciją į DELFI portale 2016 m. publikuotą BNS išplatintą žinutę apie planus D. Petrošių paskirti teisingumo ministru bei sąsajas su skandalingai pagarsėjusiu iš Tauragės kilusiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde „Švinius“.
Taikėsi į ministrus
Pats D. Petrošius tuo metu BNS teigė, kad tokios sąsajos yra kliedesiai, kad vienintelė jį su „Šviniumi“ vienijanti sąsaja yra Tauragė ir viską turėtų išaiškinti STT bei kitos tarnybos, kurių pažymos apie į aukštus valstybės pareigūnų postus siūlomus kandidatus visuomet pateikiamos Premjerui bei kitiems šalies vadovams. Tokias sąsajas tuo metu viešai paskelbė tuometinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos derybininkas Povilas Urbšys po 2016-ųjų Seimo rinkimų formuojant Vyriausybę.
Po kurio laiko D. Petrošius atsiėmė savo kandidatūrą į teisingumo ministrus, kaip skelbė BNS ir kiti naujienų portalai, motyvuodamas „šmeižto kampanija“ dėl sąsajų su „Šviniumi“. Dėl P. Urbšio viešų pareiškimų D. Petrošius tuo metu teigė teiksiąs pareiškimą prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms.
Papirkinėjo rinkėjus merų rinkimuose
Praėjusiais metais verslininkas kėlė kandidatūrą į Tauragės rajono mero postą. Kaip skelbė spauda, Vyriausioji rinkimų komisija praėjusiais metais pripažino, o Vilniaus apygardos administracinis teismas atmesdamas Petrošių skundą šiemet patvirtino, kad tuomet į merus kandidatavęs D. Petrošius, kartu su tėvu Pranu Petrošiumi ir partijos kolege Palmyra Gyliene papirkinėjo Lauksargių globos namų gyventojus, kai sveikindamas Kalėdų proga pernai sausio mėnesį atnešė partijos simbolika pažymėtus maišelius, kuriuose buvo saldumynai ir vaisiai bei atvirukas, kurį pasirašė pats D. Petrošius.
Redakcijos nuomonė
1. Nors žurnalistams trečiadienį situaciją paaiškinti atsisakė, gerbiamas teisės mokslų daktaras Darius Petrošius išėjus laikraščio anonsui, dar neskaitęs straipsnio, savo socialinio tinklo sekėjams išdėstė ilgą istoriją operuodamas teisinėmis sąvokomis. Politikas teigia, jog nei jam, nei jo įmonei FNTT priekaištų neturi. Ir tai nėra netiesa. Tik tiksliau būtų rašyti „nebeturi“, po to, kai valstybei atlyginta žala, sumokėta bauda, o baudžiamoji atsakomybė atsakinga likusiai darbuotojai panaikinta pagal laidavimą pagal Baudžiamojo Kodekso 40 straipsnį. Redakcijos nuomone, visgi, politikams galioja ne tik teisės aktai, bet ir platesnės moralinės atsakomybės ribos.
2. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytą apgaulingą apskaitos tvarkymą (Beveik 14 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų per metus) įmonės vadovas vadina „darbuotojos klaida“. Kaip matyti iš anksčiau, prieš 7 metus kitos tuomet „Tauragės žiniose“ dirbusios žurnalistės rengto straipsnio (jį galite paskaityti čia), tokios „klaidos“ UAB „Rimtija“ galimai pasitaikydavo dar 2013-aisiais. Kaip teigia D. Petrošius, jokios „juodosios buhalterijos“ įmonėje nebuvo. Bet kas tada, jei ne apgaulingas apskaitos tvarkymas, liaudyje vadinama „juodąja buhalterija“?
3. Žurnalistai kaltinami nepatogiai „ištraukę“ informaciją apie bylą, kaip kiškį iš kepurės, būtent rinkimų laikotarpiu, nors laikraštyje spalio 16 d. išspausdintoje publikacijoje joks politinis kontekstas neminimas. Kaip paaiškinta Mindaugo Laurinaičio straipsnyje, anksčiau šią informaciją gauti iš tarnybų sekėsi sunkiai. Be to, sprendimas nutraukti bylą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teisme (kodėl ne Tauragės, nors panašios apgaulingo apskaitos tvarkymo bylos, kaip pvz. UAB „Gralis“, pirmiausia buvo nagrinėjama Tauragės apylinkės teisme?). Kas paneigs, jog naudojantis ryšiais buvo dedamos pastangos ikiteisminį tyrimą pabaigti tyliai, kad joks žurnalistas nesuuostų ir nė šuo nesulotų? Klausimas retorinis. Be to, niekas netrukdė šią informaciją gerbiamam D. Petrošiui paskelbti iš karto, kai buvo baigta byla, t. y. šių metų liepos pradžioje. Kodėl jis to pats nepadarė, galbūt vos prasidėjus politinei kampanijai tai nesiderino su deklaruojamu politiniu šūkiu „Atkurkime pasitikėjimą“?
Laikantis tokios pat gynybos-puolimo prieš žurnalistus strategijos, kokią dabar savo feisbuko burbule taiko D. Petrošius, šiuo metu politikų linksniuojamas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Mat apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadus turimą informaciją paviešino nelaukęs, kol praeis rinkimai.
