Vyr. specialistė (budėtoja) Eligija Skiriutė prie pastato, kuriame įsikūręs skyrius. Autorės nuotrauka
Vaikų teisių apsaugos tarnyba išgyvena ne pačius geriausius laikus. Šalį prieš dvejus metus sukrėtus Matuko skandalui visuomenės jautrumas tėvų neprižiūrimiems vaikams padidėjo, tad daugėja darbo ir į situacijas šeimose reaguojantiems vaikų teisių specialistams. Tiesa, šių visuomenė taip pat neglosto – kai kas į girtaujančias, smurtaujančias šeimas vykstančius specialistus prilygina vaikus atiminėjantiems baudėjams. Negana to, darbas ne iš lengvųjų – kartais vaikų teisių gynėjoms per naktį tenka aplankyti po kelias šeimas, kuriose jos pasitinkamos necenzūriniais žodžiais, joms grasinama susidorojimu.
Dirba tik naktį
2018 m. liepos 1 d. prasidėjusi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka iš esmės pakeitė Vaiko teisių apsaugos skyrių darbo specifiką, tarnybos teritoriniuose skyriuose atsirado pareigybė – vyriausiasis specialistas (budėtojas), kurio viena pagrindinių funkcijų – nedelsiant reaguoti į vaiko teisių pažeidimus visoje apskrityje.
Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba penkios budėtojos. Viena jų – gauriškė Eligija Skiriutė. Šias pareigas moteris eina nuo pernai metų liepos. Jos darbas – trys budėjimai per savaitę, darbą ji pradeda 16.30 val., baigia 8.30 val. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 22 val. iki 10 val.
– Darbo savaitės metu naktimis budime po dvi. Savaitgaliais budi viena budėtoja ir vienas dienos darbuotojas. Dienos darbuotojas budi pasyviai, kitaip sakant, budėjimas vyksta namuose. Jei gauname iškvietimą, susisiekiame ir kartu vykstame į iškvietimus. Po kiekvieno iškvietimo grįžusi į skyrių pildau dokumentus, – pasakojo E. Skiriutė.
Pašnekovės darbo vieta – bendras budėtojų kabinetas Laisvės gatvėje (Jovaruose) įsikūrusios tarnybos patalpose. Ten specialistė seka elektroniniu paštu gaunamus policijos pranešimus, tarnybiniu telefonu ją pasiekia skambučiai apie fiksuojamus galimus vaikų teisių pažeidimus. Pasak pašnekovės, į iškvietimus tenka vykti kone kasnakt. Kartais net 5–6 kartus. Dažniausiai specialistės kviečiamos į girtaujančias šeimas.
Prilyginamos „blogiečiams“
Žinoma, šeimose specialisčių išskėstomis rankomis niekas nelaukia, ir neretai tenka nusiteikti, jog bet kurią akimirką įvykiai gali pakrypti netikėta linkme. Be to, atvykusias specialistes vaikai neretai pasitinka su baime.
– Kai kurios šeimos jau gerai pažįstamos, tad iškart suvokia, kas mes esame ir kodėl atvykome. Kai kurios mus sutinka draugiškai, kai kurios – priešiškai. Vaikai neretai būna nuteikti prieš mus ir prigąsdinti, kad mes atvykstame jų paimti. Vos mus pamatę vaikai puola į ašaras, tiki, jog mes esame blogiečiai, vaikų grobikai, kurie juos atims iš tėvų ir išveš. Tačiau pasitaiko ir priešingų atvejų, kai vaikai patys prašo pagalbos, prašo jų nepalikti. Kartą gavome pranešimą apie vaikų nepriežiūrą. Atvykę į vietą vaikų mamą ir patėvį radome girtutėlius su dviem mažamečiais. Vaikai – iki dešimties metų. Nenorėdama atskleisti duomenų, vaikų amžiaus netikslinsiu. Mes su vaikais nuėjome pasikalbėti į jų kambarį. Jie manęs prašė juos pasiimti drauge, bijojo likti, bijojo, kad patėvis ar mama juos muš. Taip jau buvo nutikę ne kartą, – dėstė V. Skiriutė.
Moters pasakojimu, vaikams buvo leista pasirinkti, kur jie nori apsistoti: pas budinčius globėjus ar laikinai apsigyventi vaikų globos namuose. Jie pasirinko antrąjį variantą. Po kurio laiko vaikai apsigyveno pas savo biologinį tėvą kitoje apskrityje.
Žinoma, kur kas dažniau vaikai renkasi likti pas motiną. Girtaujančią, juos apleidusią, tačiau vis dar mylimą. E. Skiriutė prisimena ją sujaudinusį vizitą paauglį auginančioje šeimoje.
– Pamenu, gavome iškvietimą dėl smurto. Tėvas mušė motiną, vaikas ją gynė. Mums atvykus tėvas buvo pabėgęs, o motinai nustatytas sunkus girtumas. Įvertinus situaciją nutarta vaiką išgabenti į saugią aplinką. Sūnus apkabino savo motiną ir nepaleido. Verkė. Nenorėjo palikti. Buvo matyti, jog tarp mamos ir šešiolikmečio sūnaus išties yra ryšys, – mena moteris.
Kiekvienas apsilankymas vaikų teisių nepaisančiose šeimose turi savų iššūkių ir pavojų. Neretai nuo alkoholio apsvaigę šeimos nariai grasina specialistėms susidorojimu. Laimei, šeimų durų slenksčius vaikų teisių gynėjos peržengia jau atvykus policijos pareigūnams.
– Kartą policijos pareigūnus išleidome anksčiau. Siautėjęs girtutėlis šeimos galva buvo nusiraminęs, atrodė saugu. Kai su kolege jau sėdome į automobilį, jis mus pasivijo. Ėmė grasinti, jog mums atkeršys, susiras ir pakiš po žeme. Tokie buvo jo žodžiai. Tai buvo pirmoji mano išvyka į šeimą pernai pradėjus darbą. Buvo baisu, – mena E. Skiriutė.
Vaikai įvykio metu, laimei, jau buvo perkelti į saugią aplinką pas savo giminaičius. Jų tėvas širdo ant vaiko teisių specialisčių ir kumščiu talžė jų automobilį.
Ką tik budėtoja pradėjusiai dirbti moteriai šis įvykis sukėlė baimės, tačiau moteris save ramino, kad girtutėlis vyras ryte greičiausiai jų neprisimins. O ir emocijos jau bus išgaravusios.
Mamos nepažadinęs vaikas
Klaidingai manoma, jog vaiko teisių specialisčių darbas apsiriboja probleminėmis šeimomis, tiesa ta, kad aplinkybių, kai vaikams būtina užtikrinti saugumą yra įvairiausių. Budėtoja mena jai itin stiprių emocijų sukėlusį įvykį, kai teko važiuoti pas ką tik mamos netekusį mažametį.
– Policija mus informavo, jog komisariatą pasiekė pranešimas apie mažametį vaiką, namuose esantį su negyva mama. Buvome informuoti, jog galimai vaikas su mirusia motina praleido visą dieną. Važiuodama galvojau, ką vaikas išgyveno. Nežinojau, kokios būklės jį rasime, – pasakojo moteris.
Jos pasakojimu, apie 23 val. mažametis nuėjo pas kaimynus ir pasakė, kad mama su juo nesikalba ir nereaguoja. Vaiko pasakojimu, dar ryte mama, pasakiusi, kad prastai jaučiasi, prigulė ir nebeatsikėlė. Vaiko tėvas tuo metu buvo užsienyje.
– Atvykome į vietą dar prieš atvykstant policijos pareigūnams. Vaikas su kaimyne sėdėjo virtuvėje, o už sienos lovoje – negyva mama. Šiek tiek palengvėjo išvydus, jog vaikas buvo ramus, turbūt jis nesuvokė, kas įvyko. Galbūt jis buvo per mažas suprasti, galbūt neleido sau pripažinti to fakto, kad mamos nebėra. Atvyko šeimos draugė, jai perdavėme vaiką. Ryte mažamečiu pasirūpino atvykę seneliai. Iš užsienio grįžo ir tėvas, – pasakojo E. Skiriutė.
Nuo šių metų pradžios tiek E. Skiriutė, tiek jos kolegės reaguoja ne tik į mūsų, bet ir kitose, kaimyninėse, apskrityse fiksuojamus vaiko teisių pažeidimus, jeigu tos apskrities budėtojai yra išvykę į kitą gautą pranešimą. Tad Tauragės apskrityje gali apsilankyti ir kitų tarnybos skyrių specialistai (budėtojai).
Kaip „Tauragės žinioms“ budėtojo darbo specifiką nusakė Birutė Sragauskienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, į šeimą atvykusio budėtojo darbas – įvertinti situaciją, įsitikinti, ar išties pažeidžiamos vaiko teisės.
Taip pat šis specialistas privalo priimti sprendimus vaiko atžvilgiu, esant poreikiui, apgyvendinti vaiką saugioje aplinkoje.
– Į gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus budėtojai reaguoja kartu su teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai laukia vaiko teisių apsaugos specialistų įvykio vietoje, kol šie atvyks ir užtikrins geriausius vaiko interesus. Budėtojai, sureagavę į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vėliau betarpiškai bendradarbiauja su kitais skyriaus darbuotojais baigiant pranešimo nagrinėjimą ir dokumentų sutvarkymą. Budėtojai taip pat dalyvauja teisėsaugos institucijų vykdomuose procesiniuose veiksmuose (apklausose, kratose) bei vykdo kitas funkcijas, – aiškino Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Vyr. specialistė (budėtoja) Eligija Skiriutė prie pastato, kuriame įsikūręs skyrius. Autorės nuotrauka
