Mokytojams, mokyklų administracijoms atsipūsti nėra kada: nė viena mokykla nenori būti pirmoji, kurioje pradėtų plisti koronavirusas. Priemonių imamasi įvairių: matuojama temperatūra, koridoriuose mokiniai ir mokytojai dėvi kaukes, reguliuojami srautai pertraukų metu, mokytojai atidžiai stebi kiekvieną kostelėjusį ar šniurkščiojantį vaiką. Pasirodo, mokinys namo gali būti parsiųstas ir dėl slogos, mat vaikui, skirtingai nei suaugusiajam, ji gali signalizuoti apie koronavirusą. Į „Tauragės žinių“ klausimus apie koronavirusą ir vaikų sveikatą sutiko atsakyti Justina Kavaliauskienė, klinikos „Medicinos namai“ pediatrė.
Plinta mokyklose
Vilniaus „Gabijos“ gimnazija buvo pirmoji, kurioje nustatytas koronavirusas. Šią savaitę į pamokas neina 159 mokiniai – iš viso šešios klasės. Iš pradžių izoliavosi ir 21 „Gabijos“ progimnazijos mokytojas.
Kiekviena mokykla taiko savus prevencinius veiksmus, tačiau visos kaip galima ilgiau delsia nepradėdamos nuotolinio mokymo. Štai tik koronaviruso protrūkio kamuojamame Radviliškyje mokyklų vyresnieji mokiniai nuo pirmadienio jau perėjo prie nuotolinio mokymo. Kaip sakė vienos Radviliškio krašte veikiančios privačios mokyklos „Pažinimo licėjus“ mokytoja, klasės suoluose liko tik pradinukai.
Situaciją mokyklose ir namuose, apsunkina prasidėjęs peršalimo ligų sezonas. Su juo paūmėja įvairios lėtinės vaikų ligos, o su jomis – ir nežymus karščiavimas. Žiniasklaidoje užsiminta, jog tėvai įsigudrino prieš pamokas vaikams suduoti temperatūrą mažinančių vaistų vien tam, kad vaikas būtų įleistas į mokyklą.
Situaciją aptarti bei į „Tauragės žinių“ klausimus apie koronavirusą ir vaikų sveikatą sutiko atsakyti Justina Kavaliauskienė, klinikos „Medicinos namai“ pediatrė. Moteris dirba Tauragėje bei Lauksargių „Medicinos namų“ filiale.
„Tauragės žinios“: Kaip pavasarį prasidėjusi pandemija pakoregavo jūsų, kaip medikės, darbą?
Justina Kavaliauskienė: Ko gero, visi jaučiame didesnę įtampą, ne vien medikai. Man darbe sunkiausia, kai tenka rengtis apsauginius kostiumus, kurių mažieji pacientai labai bijo. Norisi rasti gerą kontaktą su vaikais, juokauju, kad mes žaidžiam kosmonautus.
T.Ž.: Ar šiuo metu priimate pacientus, kokiu būdu? Ar srautai didesni lyginant su pernai metų rudeniu?
J.K.: Pacientus konsultuojame tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Gyvai konsultuojame visus, neturinčius peršalimo ligoms būdingų simptomų ir temperatūros. Sergančius prašome pasiskambinti ir tariamės dėl priėmimo – konsultuojame telefonu. Esant reikalui, pasikviečiame sutartomis valandomis, kai priimami karščiuojantys pacientai ir personalas apsirengęs atitinkamomis apsaugos priemonėmis. Esant ūmiai bėdai stengiamės pakonsultuoti tą pačią dieną.
Vasaros metu srautai tikrai buvo mažesni nei įprastai, tačiau šiuo metu jau prasideda peršalimo ligų sezonas, pacientų daugėja.
T.Ž.: Ar mokiniams privaloma prieš mokslo metus pasitikrinti sveikatą? Ar tikrinasi?
J.K.: Visiems vaikučiams, lankantiems ugdymo įstaigą, privaloma pasitikrinti sveikatą. Dėl pandemijos tiems, kurie buvo pasitikrinę pernai, pažymos galioja iki naujų metų, na o naujai pradedantiems lankyti darželį ar mokyklą reikia tikrintis jau dabar. Lauksargiuose dauguma vaikučių pasitikrino dar rugpjūtį, Tauragėje taip pat aktyviai tikrinasi.
T.Ž.: Ar peršalimo ligų sezonas jau prasidėjo?
J.K.: Deja, su pirmu oro atvėsimu ir mokslo metų pradžia grįžo ir peršalimo ligos. Kasdien daugėja sloguojančių vaikų.
T.Ž.: Mokyklos labai bijo, kad vaikai neateitų apsikrėtę ir neišplistų koronavirusas. Kaip tėvams atskirti koronaviruso sukeltus simptomus nuo paprasto peršalimo?
J.K.: Tėvai Tauragėje labai sąmoningi, saugo vaikus, domisi spaudoje skelbiamomis rekomendacijomis. Dažniausias ir yra klausimas, kaip atskirti koronaviruso sukeliamą ligą nuo paprasto peršalimo. Deja, specifinių požymių, galinčių atskirti koronaviruso sukeliamą ligą nuo kitų virusinių infekcijų nėra. Būdingiausi koronavirusinės infekcijos simptomai yra kosulys, skonio ir kvapo jutimo sutrikimai, karščiavimas, tačiau šie simptomai gali pasireikšti sergant ir kitomis infekcinėmis ligomis. Nors sloga, čiaudulys ir nosies varvėjimas nėra itin būdingi koronavirusinei infekcijai, vaikų amžiuje jie gali būti šios ligos simptomai – kiekvieną pacientą vertiname individualiai pagal jo anamnezę, simptomus, tyrimų rezultatus ir bendrą būklę.
Vienintelis tyrimas, tiksliai galintis pasakyti, ar vaikas šiuo metu serga koronavirusine infekcija, yra nosies tepinėlis, kuriame ieškoma šio viruso RNR. Kraujo antikūnių tyrimai, deja, nėra visai tikslūs. Kylant šios infekcijos įtarimui tariamės su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru dėl ištyrimo.
T.Ž.: Teigiama, jog sergant koronavirusu temperatūra gali būti visai nežymi, pavyzdžiui, 37,2.
J.K.: Labai įvairiai. Kartais vaikams pasireiškia ilgalaikis nežymus, 37,2–37,8 temperatūros svyravimas, vadinamas subfebrilitetu. Esant tokiam karščiavimui vaikui temperatūra gali laikytis keletą savaičių. Ir jei sakoma, kad suaugusiajam sloga ir čiaudulys nėra koronaviruso simptomas, vaikui – gali būti. Dėl to ir yra labai sunku atskirti, kada vaikui jau koronavirusas, o kada mano minėtos priežastys.
T.Ž.: Tai jei mano vaikas ima tik sloguoti, ką man, dirbančiai motinai, tėvui, reikia daryti?
J.K.: Pirmiausia pasiskambinti savo šeimos gydytojui. Tėvai moka gerai nusakyti vaiko simptomus ir pagal juos galime sudaryti visą ligos anamnezę. Jei yra reikalas, mes, gydytojai, pasikviesime tėvį ar mamą su vaiku tyrimams. Tiesiog svarbu pasiskambinti iš anksto ir įspėti, kad, va, mes ateisime su sloga. Tam, kad nesusitiktų sveikų vaikų – į gydymo įstaiga skiepijimui atvyksta mamos su kūdikiais.
T.Ž.: Kalbant apie jūsų darbo vietą, Lauksargiuose įsikūrusią „Medicinos namų“ kliniką, ar įmanoma užtikrinti tokias sąlygas, kad sveiki vaikai nesutiktų sergančių?
J.K.: Taip. Darbo dienos pabaigoje paliekame keletą valandų skirtų išskirtinai tik karščiuojantiems pacientams. Tuo metu nebepriimame sveikų asmenų, jie jau būna priimti ryte, o artėjant darbo pabaigai konsultuojame pacientus su įvairiais simptomais. Kadangi registracija jau būna įvykusi telefonu ir žinomas konkretus pacientų atvykimo laikas, prieš jiems atvykstant mes su sesute apsirengiame specialią aprangą ir juos priimame. Po kiekvieno pacientų darbo vieta dezinfekuojama.
T.Ž.: O ar gali vaikui prasidėjusi sloga būti pakankama priežastis nevesti jo į mokyklą, o tėvams gauti nedarbingumą? Kartais juk pakanka vienos dienos vaiko simptomų stebėjimui. Pasitaiko, vakarop vaikai ima ir pasveiksta.
J.K.: Tėvai nedarbingumą gauti gali, tačiau jie pirmiausia turi pasiskambinti šeimos gydytojui, nes atgaline data nedarbingumo išduoti negalime. Kai tik vaikas suserga ar pamatavę temperatūrą mokytojai jį parsiunčia namo, ar jis susloguoja ir jam liepia eiti namo, susisiekite su šeimos gydytoju tam, kad jis „atidarytų“ nedarbingumą.
