Praėjusią savaitę vykusiame rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir kaimo reikalų komitete prabilta apie iki šiol Tauragėje neišbandytą iniciatyvą – privataus verslo subjektų įtraukimą modernizuojant miesto gatves, kitaip – PPP projektus. Paprastai tariant, gatvės asfaltuojamos verslo investicijų pagalba, o savivaldybė už tai sumoka per nustatytą laikotarpį. Tokį finansavimo būdą miesto žvyrkelių asfaltavimui mažinimui eidami į savivaldybių tarybų rinkimus savo programoje siūlė Tauragės konservatoriai. Kitą savaitę, ar pritarti tokiam projektui, svarstys taryba – teikiamas projektas beveik 10-čiai kilometrų žvyruotų gatvių asfaltuoti už 7,8 mln. eurų.
Kaip komiteto posėdžio metu sakė klausimą pristačiusi Genovaitė Pukelytė, Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja, ši iniciatyva vadinasi valdžios ir privataus subjektų partnerystės (PPP) projektas.
– Tokį projektą yra įgyvendinęs Kaunas, Ukmergės rajono savivaldybė. Ši iniciatyva panaši į baseino koncesiją (leidimas privačiam subjektui vykdyti ūkinę komercinę veiklą perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą ar kitų valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimą – red. past.). Tai yra šiek tiek kitoks variantas. Čia perdavus savivaldybės turtą privatus asmuo pajamų negaus. Privatus asmuo sutvarko gatves, o savivaldybė per nustatytą laikotarpį, pavyzdžiui, 10–15 metų, jam atsiskaito, – aiškino G. Pukelytė susirinkusiems tarybos nariams.
Kaip sakė G. Pukelytė, šiame projekte galėtų dalyvauti ir užsienio kapitalo įmonės, be to, tokios didelės šalies įmonės, kaip „Kauno tiltai“ ar „Panevėžio keliai“. Privatus subjektas atliktų ir objekto priežiūrą.
Iš viso beveik 10 kilometrų asfalto
Plėtros ir turto valdymo skyriaus atstovės turėjo parengusios būtinų asfaltuoti gatvių sąrašą, kurių modernizavimas įkainotas 8–9 mln. eurų. Iš viso sąraše – 22 gatvės, kurių bendras ilgis sudaro 9 tūkst. 360 metrų. Tai gatvės, išrikiuotos pagal savivaldybės nustatytą eiliškumo sąrašą. Teikiant sprendimo projektą suskaičiuotos ir preliminarios sumos, reikalingos jų asfaltavimui. Pateikiame visą numatomų PPP projektų pagalba asfaltuoti gatvių sąrašą:
1 Kovo 11-osios g. (ilgis 350 m, preliminari kaina – 315 tūkst. Eur)
2 Liepų g.(460 m, 414 tūkst. Eur)
3 Pušyno g. nuo T. Ivanausko gatvės iki Dariaus ir Girėno g. (340 m, 306 tūkst. Eur)
4 Daržų gatvės atkarpa nuo D. Poškos g. iki Tremtinių kelio (320 m, 288 tūkst. Eur)
5 Žalioji g. (510 m, 459 tūkst. Eur)
6 Ganyklų g. iki Rytų gatvės (410 m, 369 tūkst. Eur)
7 Puntuko g. atkarpa nuo Šilalės gatvės iki Rytų g. (640 m, 576 tūkst. Eur)
8 Vydūno g. (600 m, 540 tūkst. Eur)
9 J. Basanavičiaus g. atkarpa nuo Žaliosios g. iki I. Simonaitytės g. (400 m,160 tūkst. Eur)
10 Kalno g. (460 m, 184 tūkst. Eur)
11 Kosmonautų g. (430 m, 387 tūkst. Eur)
12 Vytauto g. atkarpa nuo J. Tumo-Vaižganto g. iki Tremtinių kelio (640 m, 576 tūkst. Eur)
13 Margirio g. (220 m, 198 tūkst. Eur)
14 Tiesos g. (630 m, 567 tūkst. Eur)
15 Rytų g. atkarpa nuo Puntuko g. iki Purienų g. (350 m, 315 tūkst. Eur)
16 Laukų g. (400 m, 360 tūkst. Eur)
17 Stadiono g. (360 m, 324 tūkst. Eur)
18 Maironio g. iki Stadiono g. (480 m, 432 tūkst. Eur)
19 Akacijų g. (370 m, 333 tūkst. Eur)
20 M. Mačernio g. iki Dariaus ir Girėno g. (390 m, 351 tūkst. Eur)
21 Pušų g. (300 m, 120 tūkst. Eur)
22 Skalvių g. (300 m, 270 tūkst. Eur)
Populiarėjantis finansavimo būdas
Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės apibrėžimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme – tai valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymų nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą.
Kaip rašo „Verslo žinios“, pasaulinė praktika rodo, kad PPP neretai yra vienintelis būdas greičiau įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus. Tokia partnerystė užtikrina, kad valstybei projekto pradžioje reikia mažiau investicijų, o viso projekto išlaidos yra išdalijamos lygiomis dalimis per ilgąjį laikotarpį.
Lietuvoje pasirašant PPP sutartis jau įgyvendinta keletas projektų: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla, nutiestas Palangos aplinkkelis, statomi policijos komisariatas Kaune bei Panevėžyje ir toks finansavimo būdas vis labiau populiarėja. Kai skelbiama centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapyje ppplietuva.lt, nemažai projektų yra pradėti arba tvarkomi jų dokumentai. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė planuoja rekonstruoti gatvių apšvietimo sistemas už 12,67 mln. eurų, Ukmergė, kaip ir Tauragė – asfaltuoti gatves (22 mln. Eur, iš jų – 8,34 mln. privačios investicijos), Šiauliai vykdys apskrities vyriausiojo policijos komisariato statybą (22 mln, Eur iš jų 7,62 mln. – privačios investicijos).
