Ko gero, nieko nėra baisesnio, kaip sulaukti senatvės nemylinčioje šeimoje. Panašioje padėtyje atsidūrė 96-erių Marijona. Trečiadienį močiutės namuose apsilankiusi policija fotografavo kraujosrūvas ant senolės veido, surašė parodymus, kuriais ji paliudijo buvusi sumušta savo 65-erių metų dukros. Pareigūnai patvirtino: šis dukros išpuolis – ne pirmas.
Senjorą šių eilučių autorė aplankė ketvirtadienį jos namuose. Po moters dešine akimi matėsi jau baigianti pranykti kraujosrūva, abu skruostai buvo paraudę. Kaimynės Romos pasakojimu, močiutė buvo sumušta sekmadienį.
– Apie įvykius man papasakojo pieną atvežanti moteris, kuri lankosi ir pas močiutę. Ji pasakojo sekmadienį atvykusi pas Marijoną, įpylusi jai pieno, tačiau šį išgėrusi močiutė esą jos paprašė išplauti puodelį. Kad dukra nesužinotų, jog pieną vežanti moteris buvo apsilankiusi. Taip nutiko, kad ta dukra ir atvyko juodviem esant. Kilo konfliktas, ji tos pieną vežančios moters dviratį išmetė per tvorą. O po to, matyt, sumušė ir motiną, – pasakojo kaimynė.
Visą tai kaimynė sužinojo tik trečiadienį, tada kaipmat nuskubėjo pas močiutę. Pasak jos, močiutė apie įvykius kalbėjo nenoriai.
– Sakė, „nenoriu pasakoti, man širdį skauda, kaip aš galiu ant savo dukros sakyti tokius dalykus“. Aš jai sakau, jog tau tai ne pirmas kartas, kai dukra tave muša. Prieš dvejus metus buvo ranką išsukusi. Tada kitas kaimynas iškvietė greitąją, o greitoji – policiją. Dabar jau antras kartas. Ji sekmadienį lankėsi pas močiutę kambarių aptvarkyti. Rado tą pienininkę, išvarė iš kambario ir, matyt, sumušė motiną, – dėstė kaimynė.
Žurnalistei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresn. specialistė Greta Kęsminaitė patvirtino – prieš dvejus metus toks įvykis buvo užfiksuotas. Tada senjora buvo patyrusi traumą. Tačiau, pasak jos, pareigūnams apklausiant močiutę ji teigė pati pargriuvusi ir užsigavusi.
Trečiadienį pas močiutę Marijoną apsilankiusi kaimynė Roma kaipmat apie sekmadienio įvykius pranešė šeimos gerovės centrui „Šaltinėlis“. Vienai šios įstaigos lankomosios priežiūros darbuotojų yra priskirta lankyti močiutę. Kaimynė taip pat informavo, jog močiutė neturi ko valgyti – kambaryje trečiadienį ji aptiko du kiaušinius ir riekę, jos žodžiais tariant, sudžiūvusios duonos.
– Atėjo socialinė darbuotoja Marytė. Atnešė maisto. Apie įvykius močiutė papasakojo ir jai. Mudvi iškvietėme policiją. Tačiau pareigūnams atvykus močiutė ne iškart viską papasakojo. Tik vėliau, pareigūnams atvykus antrą kartą, ji prisipažino buvusi sumušta, – trečiadienio įvykius pasakojo kaimynė.
Lankomosios priežiūros darbuotoja Marytė sakė močiutę lankanti jau keturiolika metų. Tačiau karantino metu jai Marijonos lankyti nebuvo leista, tuo turėjo rūpintis senjoros dukra Irena. Pasak Marytės, ji su senjoros dukra palaiko ryšį, susiskambina, kartais jos susitinka senolės namuose. Moteris teigė iš dukros apie savo motiną nė karto neišgirdusi gero žodžio.
– Ji jos net motina nevadina. Sako – Žilienė. Sako, kad ji nukvailėjusi, yra ne kartą užsiminusi, jog laukia, kada ji numirs. Mes susiskambiname, paklausiu, kaip sekasi. Pamenu, man yra pasakojusi, kad jai maudant savo motiną ši staiga kilo iš vonios, spruko per duris ir ėmė klykti nesavu balsu. Neseniai jai skambinau, klausiau, kaip juodviem sekasi, ar nesipyksta, tai ji man atsakė: „Ne ne, nesipykstame, aš jai užduodu vaistų, jai akys pabąla, tai tada man jau eina su ja bendrauti“, – šiurpiomis detalėmis dalijosi lankomosios priežiūros specialistė.
Pasak jos, po įvykio, kai močiutė spruko iš vonios, jos kūnas buvo nusėtas pūslėmis. Moteris svarstė, jog galimai dukra ją maudydama vandeniu nuplikė.
Apie sekmadienio įvykius paklausėme pačios močiutės Marijonos. Močiutė patvirtino, jog dukra ją mušė. Paklausus, kaip, senjora pademonstravo pliaukštelėjimais sau per skruostus delnais. Paklausta, ar nori gyventi savo namuose, moteris atsakė nenorinti likti viena, jos žodžiais tariant, „likimo valioje“.
Moteris suprato, kas jos klausiama, tik pasiskundė prastai prigirdinti. Pasiteiravus, ar jos regėjimas geras, moteris atsakė, jog žmogui esant už keleto žingsnių ji mato veidą, tačiau neįžvelgia veido išraiškų. Ji mintis dėstė sklandžiai, žodynas nepasirodė skurdus.
Nors moteriai – 96-eri, ji vaikšto, kaip sakė lankomosios priežiūros darbuotoja, moteris stengiasi būti savarankiška. Kalbėdamasi su žurnaliste senjora pati nusivilko švarkelį.
Lankomosios priežiūros darbuotoja pasakojo, jog vakar, atvykus policijai, močiutė buvo išsigandusi. Bijojo, jog išdavusi dukrą liks viena.
– Ji apsikabino mano ranką ir verkė. Prašė, kad aš ją pasiimčiau. Sakė, „pasiimsiu savo pagalvę, kaldrą, daug vietos tavo namuose neužimsiu, o ir gyventi ilgai nesiruošiu“, – pasakojo Marytė.
Marytę kur kas labiau neramino senjoros žodžiai, jog vakarą, kai ją sumušė, dukra esą dar ir prigrasino apie tai niekam nesakyti, antraip ji motiną užmušianti.
Ketvirtadienį lankomosios priežiūros specialistė susitiko su Marijonos giminaite Remigija. Moteris patikino kasdien užsuksianti pas močiutę įsitikinti, kaip jai sekasi. Moterys susitikusios svarstė apie galimybę, kol baigsis karantinas, senjorą apgyvendinti slaugos ligoninėje. Tačiau svarstė, jog senolės greičiausiai nepriimtų, nes ji sveika. Be to, ne jų galioje rūpintis priežiūros formalumais, nes Marijonos pasas yra pas dukrą.
Susisiekėme su Marijonos dukra Irena. Ji patvirtino turinti motinos pasą.
„Tauragės žinios“: Ar tiesa, jog sumušėte savo 96-erių motiną?
Irena: Čia dabar. Nu ir kas?
T.Ž.: Ar padarėte tai?
Irena: Nu čia dabar.
T.Ž.: Yra teigiančių, jog motiną mušėte nebe pirmą kartą.
Irena: Kas taip šneka?
T.Ž.: Ar tiesa, jog jai sakėte, kad jei ji kam nors pasiskųs, jūs ją nužudysite? Ar sakėte savo motinai tokius žodžius?
Irena: Ne. Vienu žodžiu, močiutei yra demencija. Ir vieną kartą prieš tris metus ji ten man specialiai parkrito dešimt kartų ir aš jos nekeldavau. O kartą taip staigiai pribėgau ir ji man parkrito po kojomis, ir aš sakau: „Stokis“. Aš ją pakėliau už rankos ir ta ranka išsinarino. Ir nuo to karto yra šnekama, kad aš mušu močiutę.
T.Ž.: Kalbate apie įvykį prieš dvejus metus?
Irena: Prieš kažkiek metų. Aš ją kėliau už rankos, o ji specialiai visu svoriu – žemyn. Ir ta ranka išsinarino. Tai dabar sakau, ji dabar galėtų gulėti palei žemę visai. Aš prie jos visai neinu. Per metrą nuo jos saugausi. O močiutei yra su proteliu labai stipriai. Ir viskas. O iš kur čia taip yra, aš įtariu.
T.Ž.: Kada pas močiutę lankėtės paskutinį kartą?
Irena: Sekmadienį. Buvo dar atėjusi tokia. Jūs skambinkit socialinei ir viską sužinosit.
T.Ž.: Ar tiesa, kad, kai lankėtės pas mamą, jūs sutikote ir pieną atvežusią moterį, tarp jūsų kilo konfliktas?
Irena: Ta pieno moteris kiek metų eina, viską tempia iš močiutės. Ji pati tokia yra ir skundžia tuos socialinius darbuotojus, ir savivaldybę. Neša močiutei savus vaistus. O ta močiutė net manęs nepažįsta. Jai demencija, ji stipriai su protuku yra susipykusi. O močiutė tikriausiai tai pienininkei pati viską atiduoda.
T.Ž.: Jūs ją vadinate močiute, bet ji juk jūsų mama.
Irena: Nu, sakykime biologinė.
T.Ž.: Biologinė, tai, reiškia, tikra jūsų motina.
Irena: (krenkšteli) Nu, kaip čia, mama, ne mama, nu mes ją vadiname močiute.
Marijonos dukra su šių eilučių autore kalbėjosi 15 minučių, viso pokalbio dėl vietos trūkumo laikraštyje patalpinti negalime. Moteris pokalbio metu išsireikšdavo, jog jos motina „šneka vėjus“, „yra menko protelio“, o visi nesusipratimai esą kyla dėl ją lankančios pieną nešančios moters.
Policijos įvykių suvestinėje pareigūnai informuoja, jog senjora buvo sumušta gegužės 13 dieną, apie 15 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pagal LR BK 140 str. 2d. už tokį nusižengimą, jei jis pasitvirtins, Marijonos dukrai gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Senjoros dukra ketvirtadienį teigė, jog kol kas su ja pareigūnai dar nesusisiekė.