Tauragės rajono savivaldybės administracija ruošiasi dėl karantino ribojimų nukentėjusių smulkiųjų rajono verslininkų gelbėjimui. Pagrindiniai svertai, kuriais gali naudotis rajono valdžia, – mokesčių mažinimas. Tad nuo vasaros rengiamasi neberinkti rinkliavų iš lauko prekybininkų ir kavinių, o visus verslo liudijimus pardavinėti už simbolinę 1 euro kainą. Siūloma išplėsti ir žemės bei nekilnojamojo turto lengvatų apimtis. Šis paramos smulkiajam verslui paketas Tauragės rajono savivaldybei atsieitų apie ketvirtį milijono eurų. Tikimasi, jog įvedus mokesčių lengvatas po karantino į miestą grįš gyvybė.
Vis švelnėjant karantino sąlygoms verslas po truputį reanimuojasi, pradedamos teikti paslaugos, atnaujinama prekyba. Tačiau akivaizdu, kad pandemijos nulemtų nuostolių mastas valstybės ir savivaldybių biudžetams paaiškės tik karantinui pasibaigus. Praėjusią savaitę finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, jog balandžio mėnesį į biudžetą nesurinkta trečdalis planuotų pajamų. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis atskleidė, jog mūsų rajone situacija kol kas nėra tragiška – minusas apie 16 proc.
– Per balandžio mėnesį planuota gauti pajamų iš mokesčių 1952,4 tūkst. Eur, o surinkta 1639,6 tūkst. eurų. – 16,02 proc. mažiau nei planuota. Tačiau bendras 4 mėnesių pajamų planas įvykdytas 96,6 proc., todėl apyvartinių lėšų trūkumo šiuo laikotarpiu nėra, – teigė administracijos direktorius.
Ši suma – tai mokesčiai, surenkami per Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Ekonomikos gaivinimui Vyriausybė žada didžiulės vertės gelbėjimo paketą – tam esą pasiskolinta 4,3 mlrd. eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, siekiant palengvinti verslo padėtį šiuo metu yra atidėta mokesčių už daugiau kaip 330 mln. eurų beveik 200 tūkst. verslo subjektų – tiek įmonių, tiek individualia veikla besiverčiančių gyventojų.
Invega paskelbė verslo skatinimo finansinėmis priemonėmis – palūkanų kompensavimu, lengvatinėmis paskolomis ir paskolų garantijomis pasinaudojusių įmonių sąrašą. Invegos duomenimis, iki šiol iš viso yra panaudota vos 2,7 proc. numatyto finansinių priemonių paketo – 35,91 mln. iš 1,3 mlrd. eurų. Kokia suma išmokėta Tauragės rajone veikiančioms įmonėms, sužinoti redakcijai nepavyko – į užklausą atsakymo dar negavome. Ar Tauragės verslas kreipiasi finansinės pagalbos, pasiteiravome Tauragės apskrities verslininkų asociacijos valdybos pirmininkės, „Šiaulių banko“ Tauragės skyriaus vadovės Giedrės Stulginskienės.
– Dabar dar tik pati pradžia, nes kol suveikia administraciniai mechanizmai, praeina kelios savaitės. Bet Tauragės įmonės tikrai kreipiasi, vien per Šiaulių banką buvo nemažai. Žinoma, ekonominės žalos tikrasis mastas paaiškės vėliau, dabar įmonės dar gyvena kiekviena savo burbule – vienų darbuotojai atostogauja, kitų gauna valstybės finansavimą už prastovas. Tikruosius nuostolius skaičiuosime vasarą, – kalbėjo G. Stulginskienė.
Trečiadienį Tauragės rajono savivaldybės administracija rengė darbo grupės, sudarytos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, patyrusių nuostolių karantino metu, rėmimo priemonėms parengti, posėdį. Jo metu aptartos 8 galimos rajono verslo subjektų skatinimo priemonės: žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, verslo liudijimų lengvatos suteikimas, rinkliavų už lauko prekybos vietą, lengvatos viešbučiams ir kita.
Per praėjusius metus Tauragės rajone verslo liudijimus įsigijo 2000 asmenų. Per pusmetį su verslo liudijimu dirbantys smulkieji verslininkai sumoka apie 40 tūkst. eurų mokesčių į rajono biudžetą. Daugiausia už verslo liudijimus sumoka prekybininkai, statybos, grožio paslaugas teikiantys specialistai. Siūlant įvesti simbolinį 1 euro mokestį verslo liudijimams įsigyti nuo liepos 1 iki gruodžio 31 d., tikimasi paskatinti jį išsipirkti net ir tuos gyventojus, kurie iki šiol veiklą vykdydavo tik savaitgaliais arba švenčių dienomis.
– Būtų tikslinga nustatyti visiems po 1 eurą simbolinį mokestį, kaip kompensaciją už karantino metu prarastas pajamas. Kita vertus, tikimės, kad tai paskatins pradėti verslą ir tuos, kurie iki šiol nedrįso, – teigė administracijos direktorius M. Petraitis.
Iki šiol įsigyti verslo liudijimus po 1 eurą 2015-ųjų Tarybos sprendimu galėjo 43 pavadinimų veiklas vykdantys rajono gyventojai, tarp jų auklės, neįgaliuosius slaugantys, keraminių buities gaminių bei dirbinių gamybos, žuvų, mėsos ir jų gaminių rūkymu bei kitomis veiklomis užsiimantys verslininkai.
Nuo rinkliavų planuojama visiškai atleisti ir lauko prekybininkus, lauko kavines, mugių, atrakcionų organizatorius.
Jei rajono Taryba pritars, rinkliavos nuo birželio iki gruodžio nereikės mokėti lauke prekybą vykdantiems gėlininkams, maisto produktų turgelio Gedimino g. prie IKI prekeiviams. Nors sušvelninus karantiną prekyba maisto produktais lauko prekyvietėse jau leidžiama, Gedimino g. turgavietėje dar tuščia – stalai dar nepastatyti. Ten įprastai prekiauja 33 asmenys, jie savivaldybei per metus sumoka apie 800 eurų. Gėlėmis lauke prekiaujančių prekybininkų pernai buvo arti šimto, dažniausiai tokia prekyba vyksta Vytauto gatvėje.
– Norime skatinti prekybą, juk tai yra ir labai smulkūs prekybininkai, pensininkai, kurie vykdo prekybą vasarą, – teigė M. Petraitis, pridūręs, jog mugių, atrakcionų organizatoriams, lauko kavinėms taip pat norima uždegti žalią šviesą. – Jeigu mes sudarome sąlygas, kad atvyktų, skatinsime, tikimės, kad ir atvažiuos, norime, kad miestas atsigautų. Gal jiems tai ir nedidelis paskatinimas, siunčiame pozityvią žinutę, kad yra laukiami. Taip gal skatintume ir vietinį turizmą, pritraukti žmones, kad išeitų į aikštes.
Taip pat bus siūloma tobulinti smulkiojo verslo skatinimo programą, kompensuoti daugiau išlaidų elektroninių parduotuvių kūrimui.
Preliminarus priemonių paketas antrajam šių metų pusmečiui galėtų siekti ne mažiau 250 tūkst. eurų. Vien išplėtus galimybes atleisti įmones nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio pagal atskirus prašymus, savivaldybės parama sudarytų 170 tūkst. eurų. Šie pasiūlymai gegužės 27 dieną bus teikiami svarstyti rajono tarybai.
Balandžio 1 d. Tauragės rajone buvo registruota 2150 darbo neturinčių asmenų. Per mėnesį bedarbių skaičius padidėjo 450 – iki 2600. Balandžio pabaigoje darbo neturėjo 11,2 proc. darbingo amžiaus rajono gyventojų. Nedarbo lygis Tauragės rajone 2019 m. siekė 8,4 proc.
