Aktualijos

Nei mūsų valstybė, nei verslas su tokio pobūdžio krize dar nebuvo susidūrę – ji daugiau ar mažiau palietė visas įmones, privertė imtis pokyčių. Daugeliui neaišku, kaip elgtis sustojus arba apribojus veiklas, kaip spręsti su darbo teise susijusius klausimus, ką daryti, jei negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų. O kai kuriems verslams, kurie dabar visiškai sustojo, ir apskritai į akis žvelgia bankrotas.

Vežėjai – paralyžiuoti

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną virš verslo pakibo bankroto pavojus – kone visi verslai sparčiai traukiasi, daugelis skaičiuoja didžiulius nuostolius ir jau pradeda atleisti darbuotojus. Vyriausybės žadama parama jų neguodžia – daugelis verslo atstovų teigia, dar labai neaišku, kiek ji padės, juo labiau, kad valdžia ketina, viena ranka duodama, kita atimti – reikalauti išlaikyti darbo vietas.

Vežėjai, gabenantys automobilius, stabdo veiklą ir nemato jokių galimybių išgyventi – tokius rezultatus gavo nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, atlikusi automobilvežių savininkų apklausą. Šimtus automobilvežių valdančios įmonės dabar yra priverstos juos laikyti aikštelėse ir laukti, kol vėl pradės suktis gamyklų konvejeriai. „Linavos“ duomenimis, 83% dalyvavusių apklausoje įmonių automobilvežių veiklą sustabdė. Apklausos metu 5 įmonės dar vežė automobilius, tačiau veiklos apimtys ir joms buvo sumažėjusios vidutiniškai 70% ( t. y. važiuoja 25 autovežiai iš 95). Vadovaujantis apklausos duomenimis, 84% dalyvavusių apklausoje įmonių neteks nuo 60% iki 100% pajamų. Iš viso apklausoje dalyvavo 30 „Linavos“ narių.

Ir kai kurie Tauragės automobilių verslo atstovai sako, kad jų verslas paralyžiuotas, ir ruošiasi atleisti visus darbuotojus. Kiti dar svarsto – jei parama, kuria ketina skirti valstybė, bus adekvati, galbūt bandys kapanotis iš duobės.

Pandemija sujaukė ir kitų verslo sričių įprastą darbą: viešojo maitinimo įmonės, kurios dar neuždarytos, gamina maistą tik išsinešti, klientų sulaukia mažai, baldų gamybos įmonės gamina produkciją „į sandėlį“. Sandėlius pildo ir didžiausios Tauragės apskrityje „Vilkyškių pieninės“ darbuotojai. Nors įmonė gamybos „apsukų“ nemažina, ir jų produkcijos paklausa mažėja, nes uždarytos maitinimo įstaigos, o ir tiekimo grandinės trūkinėja.

Industriniame parke apimtys nemažta

Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurių produkcija dabar tapo ypač paklausi ir jos dirba pilnu tempu. Pavyzdžiui, „Ansell Protective Solutions Lithuania“ gamina daugkartinio naudojimo kostiumus, kurie dabar tapo labai reikalingi. Įmonė sulaukia skambučių net iš užsienio, tačiau prioritetas teikiamas vietinei rinkai.

Tarptautinei įmonių grupei JUPITER BACH priklausančios UAB „Tauraplastas“ , kurioje dirba per 300 žmonių, direktorius Irmantas Arlauskis „Tauragės žinioms“ sakė, kad kol kas įmonė dirba kaip ir buvo planuota, pilnu pajėgumu. Užsakymų srautas stabilus, tiekiama produkcija visiems užsakovams, nukrypimų nėra. Tiesa, pasak jo, atsirado daugiau neužtikrintumo, kaip ši suirutė atsilieps užsakovams ateityje, o vėliau ir įmonei. Vis dėlto darbo apimčių mažinti kol kas neplanuojama. Paklaustas, ar nestringa tiekimas, jis sakė:

– Žaliavų tiekimas tiek iš Europos, tiek iš Kinijos stabilus. Tiesa, pajutome asmeninių apsaugos priemonių trūkumą dėl bendros situacijos rinkoje. Stengiamės apsaugos priemones kiek įmanoma labiau taupyti, kol susinormalizuos situacija.

Anksčiau įmonė dažnai dėdavo skelbimus, kad ieško darbuotojų. Gal dabar jų  pasiūla tapo didesnė? Pasak direktoriaus, susidomėjimas yra, bet didelio pasikeitimo dar nejaučiama. Yra pasiektas numatytas darbo vietų skaičius, ir dabar nauji žmonės darbinami tik esant poreikiui dėl darbuotojų kaitos.

Nuotrauka

Kas ketvirtas bedarbis – iš prekybos sektoriaus

Galbūt atleidžiami darbuotojai jau skuba skųstis? Raimundas Leonavičius, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius, redakciją  informavo, kad skundų dėl neteisėtų atleidimų, prastovų ar priverstinių atostogų nuo karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo dienos iš Tauragės apskrityje veikiančių įmonių darbuotojų iki balandžio 1-osios nebuvo gauta. Darbuotojai ir darbdaviai konsultuojami VDI svetainėje paskelbtais konsultavimo telefonais, kurie veikia visą parą. Dėl galimai neteisėtų atleidimų, paskelbtų prastovų,  priverstinių atostogų – darbuotojai turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisijas. 

Tai gal į Užimtumo tarnybą jau plūsta netekusieji darbo? Kol kas ne. Klaipėdos užimtumo tarnybos atstovė Daiva Kniežienė sako, kad kovo mėnesį Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje registruota 2,2  tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 3 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. kovu, kai kreipėsi 2,1 tūkst. darbo neturinčių žmonių.

Nuo kovo 16 d., pirmąją karantino savaitę, Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje registravosi 66 asmenys – tai 21,2 proc. daugiau, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kreipėsi 52 darbo ieškantys asmenys. Nuo kovo 23 d. antrą karantino savaitę Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje registravosi jau 92  asmenys – tai 14 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. trečia savaite, kai kreipėsi 67 darbo ieškantys asmenys.

Pasak D. Kniežienės, labiausiai darbo neturinčių asmenų daugėjo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo sektorių. Beveik kas ketvirtas karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo dirbo prekybos sektoriuje. Labiausiai augo dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

Kovo 23–29 d.  Tauragės rajono savivaldybės darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 11 laisvų darbo vietų – 11 vietų  arba 50 proc. mažiau nei kovo 16–22 d. (pirmą karantino savaitę) ir 74,6 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu.

Kovo mėnesį dvi karantino savaites darbo pasiūlymų pateikta 3,8 karto mažiau, palyginti su ankstesnėmis (kovo 1–15 d.). Laisvų darbo vietų skaičius Tauragės rajono savivaldybėje kovo 29 d. – 128. Darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos ir statybos įmonės. Kovo 16–29 d. daugiausia laisvų darbo vietų registravo įmonės iš šių sektorių: apdirbamosios gamybos, statybos ir aptarnavimo veiklos. Darbo pasiūlymų mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas vykdančiose įmonėse. Daugiausia darbo pasiūlymų – pagalbiniams darbininkams, kelininkams ir statybos sektoriaus darbuotojams.

Iš naujai registruotų darbo ieškančių asmenų per kovo mėnesį buvo atleisti iš darbo ar baigė vykdyti individualią veiklą 30 proc. naujai registruotų bedarbių. Tarp atleistų iš įmonių kovo mėn. asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 5. 60 proc. naujai registruotų asmenų atleisti savo noru. Vertinant darbdavių atsiliepimus, esminių pokyčių Tauragės rajono laukiama balandžio mėnesį.

Į pagalbą ateina „Versli Lietuva“

„Tauragės žinioms“ pakomentuoti situaciją sutiko Inga Juozapavičienė, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė. Pasak jos, šiuo metu dažnai smulkiam ir vidutiniam verslui iššūkiu tampa savo fizinės veiklos perkėlimas į internetą. Kitas klausimas, kuris dažnai neramina „Verslios Lietuvos“ klientus – sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymas, kadangi dėl šiandieninės situacijos tampa labai sunku arba net neįmanoma įgyvendinti sutartis, verslai domisi, ar karantinas leidžia taikyti force majeure aplinkybę. Susiklosčius neeilinei situacijai, visų pirma, abiem šalims reikia sėstis prie derybų stalo ir aptarti visas įmanomas prievolių vykdymo alternatyvas. Žinoma, šiuo metu aktualiausias klausimas, dėl kurio į „Verslią Lietuvą“ dažniausiai kreipiasi klientai – valstybės kompensacinės priemonės.

– Informuojame verslą, kur gali kreiptis, kokia kompensacija jiems priklausys vienu ar kitu atveju. Taip pat verslai domisi apie veiklos apribojimus, valstybės paramą, mokesčių atidėjimą ir kt. Kai informacijos tiek daug ir ji nuolatos kinta, suprantama, kad verslui sunku rasti atsakymus, tad stengiamės jiems padėti, sakė I. Juozapavičienė. – „Versli Lietuva“ inicijavo pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“, pasiekiamą adresu www.internetekarantinonera.lt. Ten verslai gali rasti ekspertų paruoštus žingsnius, kaip lengvai, per vieną dieną susikurti e. parduotuvę. Tiems, kurie jau turi savo e. parduotuvę, sukūrėme skiltį, kurioje smulkūs ir vidutiniai verslai gali patalpinti savo nuorodas į e. parduotuves. Vos per savaitę nuo iniciatyvos paskelbimo savo nuorodas užregistravusių lietuviškų smulkių ir vidutinių verslų skaičius pasiekė daugiau nei 700, ir šis sąrašas nuolat pildosi. Organizuojame  ir e. komercijos mokymus internetu.

Paprašyta pasidalinti šių metų eksporto prognozėmis, I. Juozapavičienė sakė, kad COVID-19 protrūkis, virtęs pasauline pandemija, net ir atsargias prognozes sudaužė į šipulius.

– „Versli Lietuva“ modeliuoja keletą galimų užsienio paklausos šoko scenarijų, kurie struktūriškai yra panašūs, skiriasi tik galimi poveikio Lietuvos eksportui mastai. Remiantis dabartinėmis prielaidomis, neigiamas užsienio paklausos šokas tęsis visus 2020 metus, o didžiausias neigiamas efektas numatomas per antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Taip pat daromos prielaidos, kad daugelio ES valstybių – pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių – ekonomikų augimas bus neigiamas. Lietuviškos kilmės prekių eksporto susitraukimas šiemet galėtų siekti nuo 2 iki 17,2 proc. vietoje anksčiau planuoto 4,3 proc. augimo: maždaug nuo 291 mln. iki 2,474 mlrd. eurų, lyginant jį su 2019 m. faktiniu rodikliu. Dar sudėtingesnė situacija paslaugų eksporto srityje, kurioje susitraukimas gali siekti nuo 10,4 iki 25,4 proc. arba nuo maždaug 1,199 mlrd. iki 2,925 mlrd. eurų vietoje planuoto 4,7 proc. augimo. Didžiausias nominalia verte eksporto nuosmukis numatomas maisto ir gėrimų pramonės, baldų gamybos, žemės ūkio, kelionių paslaugų, transporto sektoriuose.

Ragina neatleidinėti darbuotojų

Dalis verslo atstovų renkasi paprasčiausią kelią ir atleidžia dalį savo darbuotojų, bandydami sumažindami patiriamą žalą, paklaustas apie žlungančius verslus ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Žinoma, kad valstybės resursai nėra begaliniai, dedame visas pastangas, kad būtų išsaugota kuo daugiau verslų, (...) kuo daugiau darbo vietų. Dalis verslo renkasi paprastesnį kelia, nori minimizuoti savo nuostolius ir atleidinėja darbuotojus“, – komentavo V. Šapoka. Jis įvardijo, kad verslams valstybė sukūrė ne vieną įrankį, kuris turėtų paskatinti tokio kelio nesirinkti: ketinama subsidijuoti dalį prastovoje esančių darbuotojų atlyginimų, suteikti garantijas už įmonių paskolas, atidėti mokesčius ir kt. „Taigi kviečiu elgtis solidariai“, – ragino V. Šapoka.

Jo pastebėjimu, vis dėlto verslininkams iki šiol kyla klausimų, kas galės pasinaudoti Vyriausybės sukurtomis priemonėmis. Anot ministro, atsakymas labai paprastas – tai taikoma tiek privačioms, tiek viešosioms įmonėms, tiek individualia veikla užsiimantiems gyventojams.

Vyriausybė numatė tris pagrindines priemones, skirtas palaikyti verslo likvidumą. „Visas „Invegos“ paketas yra daugiau nei 1 mlrd. eurų, Vyriausybė padvigubino finansinių priemonių skaičių. Didžiausia suma bus skiriama garantijoms, bet trys pagrindinės priemonės – paskolų „atostogos“, garantijos ir paskolos“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Seimas antradienį, kovo 31-ąją, atidėjo sprendimą dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovos metu ir kriterijų dirbantiems savarankiškai. Todėl kol kas, kaip aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, darbdaviai ir dirbantys savarankiškai kviečiami dėl pagalbos iš valstybės į Užimtumo tarnybą kreiptis nuo balandžio 5 dienos. Planuojama, kad subsidijos ir išmokos bus išmokėtos įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisoms. Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose numatomi didesni subsidijų dydžiai, – 70 ir 90 proc. – kitą savaitę dar turės pritarti Seimas. Vyriausybėje buvo pritarta tokiems subsidijų dydžiams: 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto t.y. ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos. 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto t.y. ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinės alga.