Koks būtų švietimo sistemos efektyvumas, jei dar mokykloje jaunuoliai galėtų bendrauti su universitetų dėstytojais, lankytis akademinėse bendruomenėse bei susipažinti su ateities profesijomis iš arti? Tokias galimybes savo gimnazistams suteikia Žalgirių gimnazija. Dalyvaudami VGTU globojamame projekte „Ateities inžinerija“ moksleiviai kuria išmanius sprendimus, naudojasi akademinėmis mokymosi sistemomis bei vyksta į dėstytojų konsultacijas. „Tauragės žinių“ žurnalistė susitiko su šiais jaunuoliais ir juos kuruojančiais mokytojais prie apskrito stalo. Kelios dešimtys gimnazistų atviri – ši galimybė jiems gali tapti tramplinu į ateities profesijas.
Draugystė su universitetu
Kaip pasakojo Žalgirių gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Regina Remeikienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto globojamo projekto „Ateities inžinerija“ veiklose šiemet dalyvauja net 5 mokytojai su savo mokinių projektinėmis komandomis (chemijos mokytoja Gitana Banzinienė, geografijos mokytoja Genovaitė Straukienė, technologijų mokytojas Aivaras Lobinas, dailės ir braižybos mokytoja Neringa Stašaitienė ir IT mokytoja Regina Remeikienė). Iš viso Žalgirių gimnazijos komandoje yra 34 mokiniai, dirbantys 9 projektinių darbų veiklose.
„Tauragės žinių“ žurnalistę Žalgirių gimnazijoje pasitikusi informacinių technologijų mokytoja R. Remeikienė neslėpė, jog tolimesnio bendradarbiavimo su universitetu galimybes riboja finansai. Vien kelionė autobusu į Vilnių gimnazijai kainuoja nemažus pinigus, o moksleivių maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas iki šiol kompensuodavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tačiau finansuojamo projekto laikotarpis baigiasi, taigi, norint išlaikyti užmegztus ryšius su universitetu ir dalyvauti projekto dirbtuvėse kituose miestuose, resursų teks ieškoti gimnazijos biudžete.
– Kiekvienai veiklai atlikti reikalingos priemonės. Taigi, mūsų veiklas riboja tos priemonės. Jeigu pačias būtiniausias priemones dabar mes turim, vasario pradžioje esame kviečiami į tarpinę peržiūrą, bet mes neturim pinigų. Prie mūsų dar prisijungė „Aušros“ progimnazijos komanda. Jeigu norėtume vykti, mums reikalingas didelis autobusas. Vadinasi, iš karto mes susiduriam su tuo, kad ar mes dalyvausim, ar nedalyvausim, priklauso nuo finansavimo, – konstatavo mokytoja.
Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas patikino, jog galimybės bendradarbiauti su universitetais šalies švietimo sistemą galėtų pakeisti iš esmės bei prisidėti prie sisteminių problemų sprendimo.
– Tame projekte mūsų mokykla dalyvauja jau treti metai. Pirmaisiais metais dalyvavau aš viena, gal dėl to, kad esu informatikos mokytoja, labiau prieinama yra informacija, domina visokiausios naujovės. Informatikų vaizdo konferencijoje buvo paskelbtas pranešimas, kad kviečiama registruotis į VGTU platformą, dalyvauti mokymuose. Mes turėjom dvi programas, buvo gausi grupė programuotojų, kurie programavo su JAVA programavimo kalba ir kūrė „Androidų“ programėles. Kita grupė buvo bent 5 žmonės, kurie domėjosi bitcoinų technologijomis. Tai yra truputėlis ekonomikos, šiek tiek informatikos ir apskritai, kas yra vadinamosios Blockchain technologijos ir kaip visa tai veikia. Ta veikla galiausiai užsibaigė gegužės mėnesį projektų pristatymu VGTU rūmuose. Iš viso ten mūsų buvo apie 12 žmonių. Kiekvienais metais, kai vyksta tas projektas, veikla vyksta skirtingai. Pirmaisiais metais mes vieną kartą važiavom į kūrybines dirbtuves, arčiausiai Tauragės buvo Klaipėdos licėjus. Nustebome, kad Klaipėdos licėjaus dalyvių buvo mažiau negu mūsų. Kai mes klausėm, kodėl toks negausus dalyvavimas, jie atsakė, kad didelių miestų moksleiviai yra labai apkrauti, jų galimybės pasirinkti veiklas labai didelės. Žodžiu, dalyvavome Klaipėdoje dirbtuvėse, tada tarpinė darbų peržiūra buvo Vilniuje ir baigiamieji darbai gegužės mėnesį. Antraisiais metais projektas vystėsi, buvo įtrauktos papildomos mokymo programos, sudarytos mokinių komandos, mokiniai buvo kviečiami į Vilnių ir ten gyveno 5 dienas birželio pabaigoje, jiems dėstė dėstytojai, mokytojai turėjo kitą programą. Antroji sesija, trijų dienų, buvo spalio pabaigoje, kur jau pristatinėjom tarpines veiklas. Po to dar vasarį važiavom trim dienoms, baigiamasis renginys vyko gegužę. Trečiaisiais metais buvo mokytojos Neringos idėja, kad turime dar daugiau mokytojų įtraukti, kad mokiniams yra daug naudos, tada susiorganizavom mokytojų komandą iš 5 mokytojų, – apie bendradarbiavimo su universitetu istoriją pasakojo R. Remeikienė.
– Kas čia mums, kaip mokytojams, labai patinka, kad VGTU dėstytojai yra sukūrę mokymo programas ir pridėję daug mokomosios medžiagos „Moodle“ platformoje. Mes visi esame registruoti vartotojai, galime skaityti mokomąją medžiagą. Jeigu praėjusiais metais galėjome skaityti tik tą medžiagą, kuriame projekte dalyvavome, tai šiemet visos mokomosios medžiagos yra atidarytos. Iš viso mokomųjų veiklų yra 26, ir jeigu mokinys domisi, tarkim, robotų kūrimu ar orlaiviais, visos programos jam yra prieinamos, – teigė mokytoja.
Moksleiviai – motyvuoti
Kadangi bendradarbiaujama su VGTU, net kūrybinės mokymo programos yra kreipiamos link technologijų. Pavyzdžiui, daiktų dizainas ir prototipavimas, arba audiovizualinių medijų taikymas kuriant ir diegiant inovacijas. Akademinėje programoje dalyvauja ne tik paskutinių klasių gimnazistai – iniciatyvūs jaunuoliai jungiasi prie projekto dar besimokydami pirmojoje gimnazijos klasėje. Pašnekovai neslėpė, jog didžiausi nuopelnai atitenka entuziastingiems mokytojams, pasiryžusiems į ugdymo procesą įtraukti išmanias priemones bei lydėti moksleivius į susitikimus su dėstytojais Vilniuje. Stiprią motyvaciją demonstruoja ir moksleiviai. Kelionės į universitetą organizuojamos per mokinių atostogas, taigi poilsį jie iškeičia į galimybę tobulėti.
– Ne visi yra linkę į vadinamuosius STEAM dalykus, bet čia grynas laisvanoriškumas, nė vienas nėra verčiamas dalyvauti prievarta, – teigė R. Remeikienė.
Pakalbinti moksleiviai atrodė susidomėję galimybėmis susipažinti su ateities profesijomis bei neslėpė, jog patirtis dalyvaujant šiame projekte padės atėjus laikui pasirinkti gyvenimo kelią. Moksleiviai žurnalistei su entuziazmu pasakojo apie inžinerinius projektus, kuriuos savo rankomis jie kuria – tai šviestuvų modeliai, išmanusis šiltnamis, biocheminiai mokyklos aplinkos tyrimai, trumpametražiai filmai ir programėlės „Androidui“, darbas su 3D spausdintuvu.
Kai kuriems jų tai galimybė toliau plėtoti savo pomėgius. Štai technologijų mokytojo Aivaro Lobino suburta 5 berniukų antrokų komanda konstruoja išmanųjį šiltnamį. Vaikai pasakojo, kad elektronika ir inžinerija domisi nuo vaikystės, o dalyvavimas projekte suteikia galimybę įgyti dar daugiau žinių bei išsiaiškinti, nuo ko reikia pradėti kuriant išmanius sprendimus.
– Mūsų projekte bus sukurtos visos vėdinimo, šviesos sistemos, šildymas, šaldymas bei laistymo sistemos. Štai čia yra mūsų išmaniojo šiltnamio karkasas, visas jis bus sudarytas iš aliuminio, o šonai ir užsandarinimai bus iš organinio prototipo. Aliuminis dėl to, kad patogiausia sukonstruoti rėmą, nebijo vandens, – apie savo projektą pasakojo Rokas. – Technologijomis domiuosi nuo mažens, pagrindų jau turėjau sukaupęs, padeda VGTU teikiama medžiaga ir, aišku, mokytojas.
Jam antrino mokytojas, pasakodamas, jog Rokas pats surinko komandą bei ėmėsi šiltnamio konstravimo.
– Kai buvo atvažiavę dėstytojai, vaikinai per 1 dieną sujungė ir paleido elektroniką. Tai jie stebėjosi – na jūs duodat, – savo auklėtinių pasiekimais džiaugėsi A. Lobinas.
Kita moksleivių grupė kuria ergonomiškus ekologiškus šviestuvus. Sumodeliuoti prototipai kuriami iš popieriaus, pats šviestuvas gaminamas iš ekologiškų medžiagų.
– Galėčiau pasakyti apie tuos šviestuvus, kad darbas nėra mergaitiškas. Tikrai sunku, atrodo, kad čia papaišyti, ir viskas. Ne, reikia patiems daryti, medžiagas susirinkti, eskizuoti. Šiuo metu 3D spausdintuvu pradėjau iš ekologiško perdirbto plastiko spausdinti šviestuvo karkasą. Mes dirbam ir išsivešim savo darbus į Vilnių. Labai įdomu, kad pats iš vaizduotės gali pagaminti kažką, – pasakojo Karolina.
