2020 Vasario 22 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Sprendimas priimtas: Tauragėje meno mokykla bus

  • Įkelta: 2020-02-11

Tauragės muzikos mokykla bus sujungta su Tauragės moksleivių kūrybos centru. Nuotraukų koliažas

Praėjusią savaitę į posėdį susirinkę Tauragės savivaldybės tarybos nariai padėjo tašką daug diskusijų kėlusiame ginče dėl dviejų biudžetinių įstaigų – Tauragės muzikos mokyklos ir Tauragės moksleivių kūrybos centro (MKC) sujungimo į Tauragės meno mokyklą. „Tauragės žinios“ jau rašė, kad sujungimo idėjai ypač prieštaravo Muzikos mokyklos mokytojai. Daug klausimų dėl šio klausimo kilo ir tarybos nariams, pasigirdo net siūlymų prie šių dviejų įstaigų prijungti dar ir Sporto centrą, mat šiam taip pat nerandama direktoriaus. Vis dėlto po ilgų derybų sprendimas priimtas – iki rugpjūčio 31 dienos Tauragėje atsiras Meno mokykla.

Anot klausimą pristačiusio Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Egidijaus Šteimanto, preliminariais skaičiavimais, sujungus mokyklas vietoj dviejų direktorių, dviejų pavaduotojų, dvejų buhalterių, dviejų pavaduotojų ūkio reikalams lieka po vieną, taigi gali būti sutaupoma apie 40–50 tūkst. eurų.

Akcentuota, jog tiek Muzikos mokykla, tiek MKC yra tas pačias programas vykdančios įstaigos – abi vykdo neformalaus vaikų švietimo programą ir formalų švietimą papildančias programas. Sujungus įstaigas ugdymo procesas esą nesikeis, o reorganizacija atliekama ne taupumo sumetimais, bet siekiant surasti bendrą vadovą ir gerinti neformaliojo švietimo kokybę.

„Tauragės žiniose“ rašėme, jog sujungimui prieštarauja Muzikos mokyklos kolektyvas. Šis naratyvas buvo girdėti ir posėdžio metu, nors nė vienas pedagogų į svarstymą neatvyko, klausimus apie muzikų nuogąstavimus kėlė opozicija.

– Pokalbiai abiejose bendruomenėse buvo skirtingi: jei MKC vyko racionalus pokalbis ir buvo svarstoma, kaip galėtų pasikeisti mokytojų darbo pobūdis, kokios galbūt atsivertų naujos galimybės, tai Muzikos mokyklos pedagogai matė tik negatyvą, nematė savęs šalia MKC vykdomų programų, manė, kad tai yra nesuderinama su meno mokyklos kryptimi, minėdami kompiuterininkų būrelį, kuris jau 3–4 metai nevyksta, bet jei ir vyktų, puikiai įsikomponuotų. Jie tiesiog nenorėjo girdėti, – sakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Paklaustas, kokių specialybių galėtų atsirasti naujajame darinyje, jis svarstė, kad galėtų atsirasti formalųjį švietimą papildančios programos, kaip choreografija, teatras, drama, bet konkrečius sprendimus darys vadovas, kuris burs komandą ir kurs mokyklos strategiją.

Socialdemokratas Darius Petrošius klausė, kodėl dabar negali būti tų naujų programų ir kodėl nenuėjus dar toliau – neprijungus ir Sporto centro?

– Tokios samplaikos nesvarstėm, nes ji, mūsų manymu, neracionali, tačiau bet koks tarybos nario pasiūlymas gali būti svarstomas. O kodėl šiandien negalėtų viso to atsirasti, tai labai paprastas dalykas – naujos programos būtų kuriamos panaudojant abiejų mokyklų potencialą, – atsakė E. Šteimantas.

Pasiūlyta pasisakyti ir abiejų sujungiamų įstaigų vadovams. Muzikos mokyklos direktorius Robertas Kazlauskas išsakė savo kolektyvo nerimą:

– Kolektyvas pergyvena dėl to, kad didžioji dalis mokinių mokosi pagal formalųjį švietimą papildančias programas, tai yra per 200 mokinių, ir tik 70 – pagal neformaliojo švietimo programas. Bendruomenė nerimauja, kad sujungus mokyklas susidarys apie 500 besimokančių pagal neformalųjį švietimą, ar jie neužgoš pagal formalųjį švietimą besimokančiųjų? Be to, prireikus pavaduoti  mokytoją gali būti sunku rasti, kas pavaduotų, nes reikalinga skirtinga kvalifikacija.

Jolanta ir Robertas Kazlauskai. Eglės Červinskaitės nuotrauka

Jolanta Kazlauskienė teigė, jog natūraliai taip susiklostė, kad MKC neliko daug techniškųjų kolektyvų, dominuoja meninis ugdymas.

– Būtų keista, jei meninio ugdymo pedagogai prieštarautų meno mokyklos steigimui, nes didžioji dalis Lietuvos miestų ir netgi mažesnių miestelių turi meno mokyklas. Dauguma meno mokyklų Lietuvoje būtent taip ir susikūrė. Mes nesam iniciatoriai, ir dabar pakankamai darniai, normaliai dirbame, bet prieštarauti sujungimui prasmės nematome. Galbūt administracijos etatų ir susitaupys, bet tas, kas vadovaus Meno mokyklai, ne kartą stovės prieš jus ir prašys finansinės ar kitokios pagalbos. Ir manau, kad jos sulauks, nes meno mokyklose įkūrus teatro ir choreografijos klases tai gerokai finansiškai daugiau atsieina negu paprastas būrelis, bet manau, kad Tauragės vaikai šito verti. Verti ir meno klasių, ir paprastų būrelių. O kad formalųjį ugdymą papildantis švietimas normaliai gyvuoja šalia formaliojo, yra aibė pavyzdžių per visą Lietuvą. Atrandama bendrų projektų, netgi atsiranda vietos ir suaugusiųjų švietimui, kai kur prijungtos net ir atviros jaunimo erdvės. Įvairių struktūrų per visą Lietuvą yra. Ir Muzikos mokyklos mokytojams noriu pasakyti, daugybė muzikos mokyklų tapo meno mokyklomis, tragedijos niekur neįvyko. Tai atsispindi mokyklų istorijose – istorija niekur nedingsta, pagarba įkūrėjams išlieka, ir situacija yra visiškai normali.

Sprendimas priimtas 16 balsų už, šios dvi įstaigos bus reorganizuotos prijungimo būdu iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., įsteigiant Tauragės meno mokyklą. Kitas žingsnis bus reorganizacijos sąlygų rengimas ir naujo vadovo paieškos.

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ieško naujo darbuotojo. Jis turėtų pakeisti iki šiol Tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose dirbusią ir dėl šeimyninių priežasčių į kitą miestą gyventi išvykusią muziejininkę.

Pasikeitus įstatymams, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas ir vicemerė Virginija Eičienė gaus didesnius atlyginimus. Kiek nuo šiol uždirbs rajono galvos?

Miškininkas ir fotografas Bronislovas Ambrozas savo sekėjus feisbuke pirmadienį nustebino ir prajuokino neįprasta nuotrauka. Joje – didžiulis pliušinis kiškis, numestas miške. Kiek anksčiau šią situaciją paviešino ir Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė – anot jos, tai tikrai ne pats baisiausias miško šiukšlintojų paliktas vaizdelis.

Po Lietuvos kino teatrus pasklidęs Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Vanago portretas“ leido ne tik poetiškai pažvelgti į Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybę, bet ir prisiminti, ginčytis, svarstyti, diskutuoti. Susitikimai su filmo kūrėjais jau vyksta Lietuvos miestuose bei miesteliuose, o vasario 11 dieną, 18 val., jį galės pamatyti ir tauragiškiai.

LRT kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatomas socialinis projektas „Draugystė veža“ baigia atrankines keliones po Lietuvą ir supažindina su paskutinėmis dalyvių poromis. Laukia svarbiausias etapas – išrinkti tris laimėtojų poras balsuojant portale www.lrt.lt vasario 7-14 dienomis. Poros nugalėtojos bus paskelbtos nacionalinės „Eurovizijos“ finale. Tuomet ir paaiškės, kurie laimingieji gegužės mėnesį keliaus į Roterdamą ir gyvai stebės Lietuvos bei kitų šalių atstovų pasirodymus „Eurovizijoje“. Ar norite, kad tarp jų būtų ir tauragiškės Indraja su Simona Marija? Tuomet balsuokite už jas!