Galiojanti tvarka rekonstruoti gatves ir kiemus su gyventojų ar verslo prisidėjimu be eilės vėl kelia aistras. Šį kartą ja pasinaudoti siekia UAB „Rimtija“, norinti padidinti prie prekybos centro „Norfa“ Gedimino gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Komiteto posėdyje klausimais užverstas socialdemokratų lyderis bei UAB „Rimtija“ direktorius Darius Petrošius žadėjo, kad jei savivaldybė sutiks prie jos platinimo prisidėti mokesčių mokėtojų lėšomis, aikštelę atvers visiems gyventojams – panaikins ten įrengtą ženklą „stovėti draudžiama“, galiojantį nakties metu. Įdomu ir tai, jog teisės mokslų daktaro laipsnį turintis politikas komiteto posėdyje teigė, kad į dabar stovintį kelio ženklą dėmesio nelabai kas kreipia bei siūlė kartu nuvažiuoti ir jį dabar pat nuimti.
Priminė privatizacijos šešėlius
Šiandien rajono taryba svarstys prašymą įtraukti į rekonstruojamų su prisidėjimu objektų sąrašą Gedimino gatvėje esančios Norfos automobilių stovėjimo aikštelės platinimo projektą, panaikinant valstybei priklausančią žaliąją zoną. Aikštelę didinti užsimojo Petrošių valdoma UAB „Rimtija“, kuriai ir priklauso pastatas bei aikštelės sklypas. Prie parduotuvės „Norfa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjimas šiuo metu apribotas – nakčiai automobilius statyti šioje aikštelėje draudžia kelio ženklas.
Kiek tiksliai automobilių stovėjimo vietų būtų įrengiama panaikinus tarp aikštelės ir šaligatvio esančią žaliąją zoną, antradienį vykusiame Ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nebuvo įvardyta. Žemėlapį nagrinėdami tarybos nariai svarstė, kad skaičius galėtų siekti apie 20. Vėliau „Tauragės žinių“ pakalbintas D. Petrošius sakė, jog greičiausiai parkavimo vietų skaičius padidėtų ne daugiau nei dešimčia, galbūt aštuoniomis.
– Paprastai, kai svarstydavom tokias iniciatyvas, nesvarstydavom, kas kiek mašinų pastatys. Džiaugdavomės, kad prisideda privačiomis lėšomis, tiesiant kelius į privačius pliažus tikintis investicijų, ir nieks neklausė, kas ten, kur ten ir taip toliau, – į gausiai užduodamus klausimus replikavo opozicijos atstovas Viktoras Kovšovas, aiškiai turėdamas omenyje Tvenkinio gatvės asfaltavimą Tauragės industriniame parke, valdomame verslininkų ir politinių veikėjų Stankų šeimos.
Ši replika atvėrė Pandoros skrynią – politikai ėmė kelti paviršiun klausimus, į kuriuos atsakymų ieškoma jau ne pirmus metus.
– Visų pirma, praeitą kadenciją tiek aš, tiek ne vienas tarybos narys, klausėm, kokiu būdu, kokiom sąlygom ir kaip minėto buvusios „Dunokų“ aikštelės buvo perleistos fiziniams ar juridiniams privatiems asmenims, nes, mano skaičiavimais, tose dvejose aikštelėse, kurias, aš taip suprantu, valdė UAB „Dunokai“, savivaldybės įmonė, buvo talpinama maždaug apie 500 Tauragės mikrorajono gyventojų ir kitų tauragiškių automobilių. Aišku, čia reikėtų tikslinti, bet preliminariai taip. Kiek aš atsimenu, buvo sakoma, kad „Dunokai“ yra višta, kuri deda auksinius kiaušinius, bet tie du kiaušiniai kažkur tai nukeliavo... – miglotą minėtų aikštelių privatizavimo istoriją prisiminė komiteto narys Darius Stankus.
Posėdyje dalyvavę opozicijos atstovai Vaclovas Karbauskis, Rita Grigalienė bei V. Kovšovas į šiuos svarstymus sureagavo jautriai, esą tai nesusiję su svarstomu klausimu, bei teigė nesuprantantys, kas į užduotus klausimus turėtų atsakyti.
– Jūs kapitalistai, verslininkų asociacijos viduje išsiaiškinkit, kas, kada, ką privatizavot, kada privatizavot buitinį, kada ką, ar čia mūsų komiteto yra objektas, – tildomas komiteto pirmininkės Giedrės Stulginskienės, kalbėjo V. Kovšovas. – Klausimas yra dėl pritarimo prašymui, o ne dėl privatizavimo. Jeigu kas, kreipkitės į prokuratūrą ir aiškinkitės iki pamėlynavimo.
Kelio ženklas nieko nereiškia?
Be privatizavimo istorijos kėlė klausimą, ar socialiai atsakinga prašyti prisidėti prie aikštelės platinimo mokesčių mokėtojų lėšomis.
– Tauragiškiai neteko galimybės ten parkuoti automobilių. Žiūriu „Delfi“ straipsnį 2015 m., kur tuo metu būdamas meru P. Petrošius sako: prie daugiabučių gyvenamųjų namų suplanavome įrengti naujas parkavimo vietas, iš viso mieste bus daugiau kaip 500 naujų automobilių parkavimo vietų. Iš viso Tauragei kelių ir kiemų sutvarkymas kainavo 9,5 mln. litų. Čia, aišku, daugiau dar visko buvo parašyta, bet kaip ir, iš vienos pusės, automobilių nebėra kur parkuoti, iš kitos pusės, už miesto pinigus padaro parkavimą. Ir kitas aspektas, žvelgiant į dabartinę situaciją. Jeigu jūs socialinį atsakingumą versle deklaruojat ir visa kita, mano galva, jeigu tauragiškiai neteko galimybės ten parkuoti automobilių, bent jau po darbo galėtų, kai neveikia prekybos centras. Ženklas dar dabar stovi, kad vakare nuo 22 iki ryto parkavimas draudžiamas. Dabar vėl gaunam prašymą, lyg ir sakoma, gyventojai už savo pinigus prisidėkit 70 proc., mes tada nuimsim ženklą, – kalbėjo D. Stankus.
Statybos skyriaus vedėjo Aivaro Preikšaičio teigimu, paraiškoje buvo nurodyta, kad aikštelė bus atvira visiems gyventojams. Svarstant šį klausimą Ekonomikos ir kaimo reikalų komitete UAB „Rimtija“ direktorius Darius Petrošius pareiškė nusišalinąs, tačiau netrukus buvo pakviestas kaip prašymą pateikusios įmonės atstovas atsakyti į užduotus klausimus.
– Čia buvo 1990 metai, aš nebuvau tada dar nei direktorius, nei versle, kažkiek žinau, lygiai taip pat kaip ir buitinis buvo privatizuotas, buvo daug narių grupė, kurie, pasiūlę didžiausią kainą, aukciono būdu išsipirko turtą, kuris buvo „Dunokų“ parduodamas, visas atsakymas, kas vyksta ir dabar, – į klausimą apie aikštelių privatizavimo istoriją atsakė D. Petrošius. – Ir aukcionai, kiek žinau, ir dabar pripažįstami kaip pati civilizuočiausia ir daugiausiai vienaip ar kitaip pajamų nešantis būdas, tai čia toks atsakymas, kas liečia tą seną seną praeitį.
Paklaustas, ar tiesa, jog gyventojai šiuo metu negali aikštelėje prie „Norfos“ parduotuvės nedarbo metu parkuoti automobilių, teisės mokslų daktaro laipsnį turintis D. Petrošius atkirto, jog kelio ženklo „stovėti draudžiama“ ir dabar nelabai kas paiso, esą automobilius stato, bet policijos savininkai geranoriškai nekviečiantys. Maža to, pasiūlė tarybos nariams dabar pat kartu nuvažiuoti ir savavališkai nuimti ženklą.
– Kai iškrenta sniegas, va tada, jeigu palieka ilgam laikui automobilius, yra problemos su nuvalymu. Bet, kaip buvo užpildyta ir paraiškoj, mes esam pasiruošę su „Bobcatais“ žiemą, ateity, jeigu sutiks taryba ir bus išplėsta ši aikštelė, nukabinti šituos ženklus, apvažinėsim tuos automobilius, nustumdysim ir nebus jokių problemų su parkavimu. Jeigu jūs naktį pravažiuotumėt, kada tas ženklas draudžia, pamatytumėt, kad ten pilnai stovi tie automobiliai. Tų ženklų tikrai neliks, aš galvojau, kad jų jau nebėra. Tikrai niekas nekviečia policijos, bet problemos būdavo su sniego nustūmimu, – motyvus, kodėl stovėjimas aikštelėje buvo apribotas kelio ženklu, aiškino UAB „Rimtija“ direktorius.
Administracijos direktorius Modestas Petraitis teigė, jog jeigu aikštelė bus praplėsta valstybinės žemės sąskaita, apie draudimą parkuoti automobilius nebegali būti nė kalbos.
– Anksčiau parkuodavo, po to daug metų negalėjo parkuoti, ir dabar toks pasakymas, kad prisidėkit, mokesčių mokėtojai, ir galėsit parkuoti, – klausimų laviną reziumavo D. Stankus.
– Taip, – trumpai atsakė D. Petrošius.
Plėtros planų neatmeta
„Tauragės žinių“ pakalbintas D. Petrošius pakartojo tuos pačius argumentus, jog už kelio ženklo nepaisymą gyventojai ir dabar nėra baudžiami, automobilius statosi, o aikštelės praplėtimo atveju ženklai būtų nuimti. Paklaustas, ar gali būti, jog ateityje ketina plėsti pastatus, tokios galimybės neatmetė. Tokiu atveju parkavimo vietų skaičius aikštelėje vėl sumažėtų.
– Ateity žiūrėsim, jeigu bus galimybė, gal ir statysim ką nors. Bet nieko ten daug nepristatysi. Pasakysiu atvirai, mes siūlom, o ar priims Taryba sprendimą, bus matyti. Jeigu priims, gerai, nepriims, irgi gerai, tada nieko ir nedarysim, jeigu miestui nereikia, – telefonu teigė UAB „Rimtija“ direktorius.
Jei Taryba sutiks tenkinti Petrošių valdomos bendrovės prašymą, prie projekto įgyvendinimo 30 proc., apie 7 tūkst. eurų, prisidėtų UAB „Rimtija“. Bendra darbų vertė siektų apie 26 tūkst. 600 eurų, 19 tūkst. skirtų savivaldybė.
