Toks klausimas kilo vienam feisbuko vartotojui, pasidalinusiam penkiais vaizdo įrašais iš Oko miško. Juose matyti miško kirtimai, didžiulės krūvos išvežimui paruoštos medienos. Vyras teigė, jog miško kirtimo darbai vyko net šventinę dieną, vasario 16-ąją. Kur taip skubama?
Į klausimus sutiko atsakyti Raimondas Matemaitis, Valstybinių miškų urėdijos Tauragės padalinio vadovas. Žurnalistei papasakojus apie vaizdo įrašus vyras teigė su jais jau susipažinęs.
Raimondas Matemaitis: Tame vaizdo įraše, kur matosi geležinkelis, ten – ne mūsų (ne valstybinis, – aut. past.) miškas. Mes kertame medkirtėmis, ten pjauta pjūklais. Kiti – mūsų. Tai suplanuoti kirtimai Oko miške. Tai nėra plyni kirtimai, viename vaizdo įrašų matyti retinimo kirtimas, tai yra, kai miškas retinamas siekiant išauginti geresnius medžius. Tam, kad būtų geresnė mediena, prieš paskutinįjį kirtimą miškas retinamas kelis kartus. Tokių medžių amžius turi siekti 21–40 metų. Tai tarpinis kirtimas. Kitas kirtimas – ne plynas, atvejinis, kaip matote vaizdo įraše, dalis medžių yra iškirsta, dalis palikta.
Aišku, tiek miškui, tiek medienai darbus geriausia atlikti žiemą. O šiuo metu – kalendorinė žiema. Vaizdo įraše matyti, jog viskas atlikta tvarkingai.
„Tauragės žinios“: Kiek hektarų per metus tenka iškirsti?
R. M.: Per metus – per 300 hektarų.
TŽ.: Kas tai numato?
R. M.: Miškotvarka. Jie kas dešimt metų atlieka visus miškų matavimus, nustato, kur reikia kirsti. Pagal tą dešimtmetį planą sudaromi smulkesni planai, metams, penkmečiui. Pagal juos mes ir kertame. Galiu pasakyti, kad mes kertame mažiau negu miške priauga medienos. Medienos ne tik nemažėja – jos kiekiai nuolat didėja.
T.Ž.: Ar visoje Lietuvoje, ar tik Tauragėje?
R. M.: Tauragėje. Pas mus miškų virš nustatytos ribos yra 20–30 proc. daugiau. Mes nukertame tik 70 proc. numatyto kirsti miško ploto.
T. Ž.: O kokio amžiaus medžiai kertami?
R. M.: Kaip matoma vaizdo įraše – pušys kirstos 101 metų. Ir tai šis pušynas buvo kirstas ne plynu būdu. Retinimo kirtimui, kaip minėjau, medžių amžius turi būti 21–40 metų.
T. Ž.: O kokia situacija privačiuose miškuose, ar jų kirtimas intensyvėja?
R. M.: Jų kirtimas priklauso nuo medienos kainos rinkoje. Šiuo metu jos kaina rinkoje yra nukritusi, tad privačių miškų savininkai kirtimo apsukas mažina. O valstybinių miškų kirtimui tai įtakos nedaro. Nes mūsų pagrindinis tikslas yra aprūpinti žaliava pramonę, kad visada turėtų medienos. Jei stabdytume – lentpjūvės, medienos įmonės nebeturėtų darbo.
Nukirstą medieną jos perka aukciono būdu, yra sudaromos sutartys. Ta mediena yra nuvežama pirkėjams arba pirkėjai atvažiuoja ir iš miško išsiveža patys.
T. Ž.: O kam skiriami už medieną gauti pinigai?
R. M.: Jie keliauja mūsų įmonei. Už juos mokami atlyginimai, padengiamos technikos išlaikymo išlaidos, perkama technika. 15 proc. nuo parduotos medienos kainos keliauja į valstybės biudžetą bei 50 proc. nuo gauto pelno grįžta į valstybės biudžetą. Mes, urėdija, negauname iš biudžeto jokių lėšų. Save išlaikome patys.
