2020 Vasario 28 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

„Brexitas“ – istorinis šansas Lietuvai?

  • Įkelta: 2020-02-07
LRT forumo stop kadras

Prieš savaitę Jungtinė Karalystė, viena didžiausių Europos valstybių, baigė 47 metus trukusią narystę Europos Sąjungoje po ilgiau kaip pusketvirtų metų trukusių ginčų ir atidėliojimų. Lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, tai buvo nerimo ir nesaugumo laikas, tačiau dabar, įsitikinusi lietuvių bendruomenės šioje šalyje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, emigrantai jaučia mūsų šalies institucijų dėmesį – Lietuva nori padėti ir grįžtantiems, ir nusprendusiems likti. Apie tai, kaip susigrąžinti emigrantus, prieš kelias dienas kalbėta ir televizijos forume. Mūsų rajono meras Dovydas Kaminskas pasidalijo patirtimi, kas šia linkme nuveikta Tauragėje.

Prabilta apie ilgametes problemas

Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, šalyje gyvena 211 tūkst. lietuvių.  „Tauragės žinių“ paprašyta pasidalinti mintimis apie mūsų tautiečių nuotaikas įvykus „Brexitui“ lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sakė:

– Mūsų kartai teko neeilinė galimybė pastarajame trisdešimtmetyje būti liudininkais svarbių istorinių įvykių: Sovietų Sąjungos griūties ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos tapimo ES ir NATO nare, Lietuvos tapimo EBPO pilnateise nare. O paskutinį sausio mėnesio vakarą tapome liudininkais, kaip viena didžiausių Europos valstybių savo noru paliko Europos Sąjungą. Tai buvo didžios tautos sprendimas. Galime ilgai kritikuoti, pykti, įrodinėti dėl jo klaidingumo, bet faktas įvyko, pabudome nebe Europos Sąjungos valstybėje. 2016 m. birželio mėnesį vykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatas, mus, Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius šioje šalyje, paliko be žado.

Pasak jos, buvo mažai tikėtina, kad britai kelių procentų balsų persvara pasirinks savo valstybės laivą nukreipti kita linkme. Be abejonės, dauguma iš emigrantų pasijautė nesaugūs, jie baiminosi, jog ramiai tekėjęs gyvenimas pakis, kūrė įvairius ateities scenarijus sau ir savo šeimoms.

– Tačiau žiūrint iš laiko perspektyvos, „Brexitas“ suteikė galimybę priminti ir garsiai kalbėti apie užsienyje gyvenantiems lietuviams opias ir įsisenėjusias, metų metais nesprendžiamas problemas. Lietuvių diaspora, kurios skaičiuojama beveik milijonas, ilgus metus jautė atskirtį, kuri buvo iššaukta didelės emigracijos bangos ir vis didėjančios takoskyros, kurios, atrodė, neįmanoma sujungti konstruktyvaus bendradarbiavimo saitais. Pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo, grįžtamosios migracijos, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis klausimai ir jų sprendimas vis buvo atidėliojamas arba tiesiog pritrūkdavo politinės valios, prioritetizavimo, – įsitikinusi D. Asanavičiūtė.

Pajuto dėmesį

– Įvykus „Brexit“ referendumui, mes, gyvenantys užsienyje, pagaliau pajutome nuoširdų Lietuvos institucijų dėmesį ir susirūpinimą Lietuvos Respublikos piliečių teisėmis po precedento neturinčio įvykio – Jungtinės Karalystės apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, – tęsia ji. – Atsivėrusi galimybė kalbėti ir būti išgirstiems davė mums progą aktualizuoti šiek tiek primirštas temas. Pagaliau, po daugiau nei dešimtmetį eskaluojamos pilietybės išsaugojimo temos, 2019 metais Lietuvoje įvykęs pilietybės išsaugojimo referendumas, nors neatvėrė galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę, tačiau pirmą kartą suaktyvintas balsuojančiųjų užsienyje kiekis suteikė galimybę įkurti užsienio lietuviams skirtą vienmandatę rinkimų apygardą jau 2020 Seimo rinkimams!

Moteris pasakoja, kad suaktyvėjo dėmesys grįžtančiųjų šeimų vaikų integracijai mokyklose. Po „Brexit“ į Lietuvą grįžtantiesiems mokiniams numatytas 30 proc. didesnis mokinio krepšelis, parengtos rekomendacijos mokykloms, kaip tinkamai sudaryti individualų mokinio planą, palengvinantį integraciją. Numatytas prekybos žmonėmis prevencinės edukacijos įvedimas į bendrojo ugdymo mokyklų mokymo programos turinį. Verslo įmonės vis aktyviau vilioja grįžtančiuosius patraukliais darbo pasiūlymais. Išaugusi grįžtamoji migracija, keičiasi ir požiūris į emigravusius.

– Bendradarbiavimas visuomet būna abipusis. Pajutę taikingą požiūrį, užsienio lietuviai atsilygina ne tik grįžtančiu dėmesiu, bet taip pat panaudodami savo talentus, žinias, piniginius resursus prisidėdami kuriant Lietuvos gerovę. Ir galiu užtikrinti, kad mes, aktyvūs bendruomenės nariai, ir toliau sieksime, kad šie ir kiti diasporai svarbūs klausimai būtų nepamiršti ir bendrai ieškoma sprendimų. O ramybės dėlei galiu tik paraginti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius nepanikuoti, atsakingai pildyti naujojo sėslumo statuso aplikaciją, kuri leis kurti savo gyvenimą šioje, nors ir nebepriklausančioje Europos Sąjungai šalyje. Ir su pasididžiavimu nešioti lietuvio vardą, gerbiant aplinką, kurioje gyvename, – teigė lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė.

Dar 11 mėnesių – jokių pokyčių

Kaip skelbiama nacionalinėje spaudoje, daugelis žmonių Britanijoje faktiškai nepajus jokių pokyčių bent iki 2020 metų gruodžio 31-osios. Po pereinamojo laikotarpio naujai atvykstantiems į JK greičiausiai teks pasirūpinti vizomis, mat „Brexito“ iniciatoriai neslepia norintys smarkiai sumažinti imigracijos į šalį srautus ir atsikratyti laisvo judėjimo principo.

Jau gyvenantys Didžiojoje Britanijoje galės joje likti ir toliau. Tačiau net tiems ES piliečiams, kurie 2020-ųjų gruodžio 31-ąją bus pragyvenę šalyje 5 metus, nuolatinio gyventojo statusas automatiškai nebus suteikiamas. Vėliausiai dėl jo kreiptis galima iki 2021 metų birželio 30-osios, pusmetį nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tie, kurie šalyje rezidavo trumpiau, turės įgyti preliminaraus nuolatinio gyventojo statusą.

Apie socialines garantijas iš Didžiosios Britanijos grįžusiems Lietuvos piliečiams išsamią informaciją interneto svetainėje teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Svarbu ne privilegijos, o lankstumas

Ar išnaudosime istorinį šansą susigrąžinti į Lietuvą tūkstančius piliečių, prieš kelias dienas diskutuota ir LRT forume. Laidoje, kurioje dalyvavo ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, apie tai kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Europos reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas bei premjero patarėjas Lukas Savickas.

L. Kukuraitis teigė, jog įvertinti, kiek žmonių gali sugrįžti, sunku, tačiau gera žinia ta, kad migraciniai rodikliai palaipsniui  susibalansuoja. Pernai pasiektas lūžis gyventojų skaičių tendencijose – 145 žmonėmis daugiau nei grįžo nei išvyko. Pasak jo, praėjusiais metais grįžo apie 20 tūkst. žmonių.

– Visada kviečiame grįžti ir stengiamės, kad kuo mažiau išvažiuotų. Bet ne tik socialinės garantijos lemia. Lemia visuma, – sakė jis.

L. Savickas teigė, kad ir dabar realizuojama daug priemonių tam, kad Lietuva taptų patraukli emigrantams. Pasak jo, prie šalies įvaizdžio patrauklumo prisideda ir tai, kad ekonomika auga, atlyginimai didėja.

– Ekonomikos augimo vaisiai duoda savo rezultatą, tačiau įgyvendinamos ir tikslinės vyriausybės priemonės. Yra sukurtas VšĮ „Investuok Lietuvoje“  padalinys „Work in Lithuania“. Yra vienas langelis visiems norintiems grįžti. Galima kreiptis ir gauti visus atsakymus. Vyriausybė atvira ir visiems kitiems pasiūlymams, – teigė jis. 

Pašnekovai tvirtino, kad nors grįžimo į gimtinę tendencijos stiprėja, tikrai negrįš 100 tūkst. visų emigrantų  iš karto. Tai nebus masinis reiškinys. 

Tauragės patirtis – pavyzdys

Tauragė forume pristatyta kaip miestas, kuris sėkmingai pritraukia emigrantus. Paklaustas, ar, jo manymu, emigrantams reikia sukurti išskirtines sąlygas, Tauragės rajono meras D. Kaminskas pasakojo, jog Tauragė dar 2016 m. pradėjo programą „Globali Tauragė“ – pirmiausia siekta turėti savo ambasadorius užsienio šalyse ir bandyti ten burti bendruomenes, kviesti, kad jie sugrįžtų bent vienai parai ar bent į vieną šventę ir viską pamatytų patys.

– Be to, kuriame duomenų bazę ir palaikome ryšį su užsienyje gyvenančiais tauragiškiais. Savivaldybėje turim diasporos užsienyje koordinatorių, kuris gali atsakyti į jiems kylančius klausimus. Yra sukurtas interneto puslapis atvirataurage.lt, kur savivaldybės įmonės skelbia naujas darbo vietas, – pasakojo D. Kaminskas.

Forume ne vienas pašnekovas pabrėžė, kad kalbėti reikėtų ne apie privilegijas, o apie lankstumą – lengvatų grįžtantiems neturėtų būti, bet turėtų būti sistemos lankstumas, kuris leidžia adaptuotis. Nereikia daug išskirtinių sąlygų, bet reikia sąveikos. Antai kai kurie emigrantai susituokę su kitų tautybių piliečiais, ir kad jie imtų svarstyti apie grįžimą į gimtinę, reikia, kad čia būtų kaip save realizuoti jų antrosioms pusėms – kad ir galimybių išmokti lietuvių kalbą. Forumo vedėjas pateikė skaičius, kad pernai net 66 proc. grįžusių per metus neįsidarbino, ir teigė, jog sąlygos smulkiajam verslui Lietuvoje nėra labai patrauklios.

Tauragė šioje srityje taip pat galėtų būti pavyzdys: D. Kaminskas argumentavo, kad mūsų rajono savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip padėti besikuriančiam verslui, be to, teikiama integracinė pagalba emigrantų sutuoktiniams nelietuviams – Suaugusiųjų mokymosi centre rengiami nemokami lietuvių kalbos kursai.

Trečiadienį savivaldybės Tarybos posėdžių salėji buvo karšta. Iš kantrybės išvestas rajono meras Dovydas Kaminskas atviru tekstu rėžė nepakęsiantis opozicijos patyčių, o tikrą sumaištį tarp posėdžiaujančių sukėlė valstiečio Kęstučio Balašaičio pareiškimas apie Batakių pagrindinės mokyklos direktoriaus Rimvydo Varanavičiaus grasinimus. Ar vyras pripažino kaltinimus? Skaitykite laikraštyje. Taip pat rašome apie Meno mokyklos kūrimo ištakas – kokią sujungtos įstaigos viziją mato dabartiniai vadovai? Išsamiame straipsnyje apie „Brexit“ sužinosite, kokią naudą Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems tautiečiams ir Lietuvai atneš milžinės išstojimas iš Europos Sąjungos bei ką apie tai kalbėjo į prestižinę laidą – LRT forumą – pakviestas Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Laikraštyje rasite ir daugiau politinių aktualijų: kiek nuo šiol uždirbs meras ir vicemerė bei ar matysime artėjančiuose Seimo rinkimuose „valstietę“ Aušrinę Norkienę. Taip pat atskleisime, ką ji mano apie savo galimybes užimti frakcijos seniūno poste Seime, iš jo pasitraukus lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Verslo skiltyje – apie 7-erių metų gimtadienį švenčiančius „Wide Wings“ bei naujai Tauragėje įsikūrusį „Ship Center“. Laisvalaikio skaitiniams paruošėme interviu su jaunimo numylėtine Marina Cariova, taip pat sužinosite, kokią dovaną tauragiškiams ruošia Rotary klubas. 

Antroje savaitės pusėje orai keisis beveik kasdien: debesuotą, šiltesnį ir su krituliais ketviradienį pakeis vėsus, bet saulėtas penktadienis. Savaitgalį taip pat bus permainų, tačiau palaipsniui su žiemiškais akcentais teks atsisveikinti, kadangi šiltesni orai ir vėl ims viršų.

Šiandien rajono Taryba susirinko į pirmąjį šių metų posėdį. Darbotvarkėje numatyta svarstyti 57 klausimus, tarp kurių – 2020 m. biudžetas, mero ir administracijos direktoriaus veiklos ataskaitos bei kiti svarbūs klausimai. 

 

Galiojanti tvarka rekonstruoti gatves ir kiemus su gyventojų ar verslo prisidėjimu be eilės vėl kelia aistras. Šį kartą ja pasinaudoti siekia UAB „Rimtija“, norinti padidinti prie prekybos centro „Norfa“ Gedimino gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Komiteto posėdyje klausimais užverstas socialdemokratų lyderis bei UAB „Rimtija“ direktorius Darius Petrošius žadėjo, kad jei savivaldybė sutiks prie jos platinimo prisidėti mokesčių mokėtojų lėšomis, aikštelę atvers visiems gyventojams – panaikins ten įrengtą ženklą „stovėti draudžiama“, galiojantį nakties metu. Įdomu ir tai, jog teisės mokslų daktaro laipsnį turintis politikas komiteto posėdyje teigė, kad į dabar stovintį kelio ženklą dėmesio nelabai kas kreipia bei siūlė kartu nuvažiuoti ir jį dabar pat nuimti.

Tauragės pakraštyje, kur dabar tik plynas laukas, statytojai mintyse regi visą daugiabučių kvartalą – ir ne bet kokių, o itin patogių, įrengtų pagal paskutinį technikos žodį, su daugybe modernių sprendimų. UAB „Homeras“ direktorius Gintaras Jurkonis, išsinuomojęs sklypą J. Tumo-Vaižganto gatvės gale, Pamiškių g. 6, su galimybe statyti naujus keturių aukštų daugiabučius namus, sako, kad statybos tikriausiai prasidės dar šį pavasarį.