2020 Liepos 12 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

„Brexitas“ – istorinis šansas Lietuvai?

  • Įkelta: 2020-02-07
LRT forumo stop kadras

Prieš savaitę Jungtinė Karalystė, viena didžiausių Europos valstybių, baigė 47 metus trukusią narystę Europos Sąjungoje po ilgiau kaip pusketvirtų metų trukusių ginčų ir atidėliojimų. Lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, tai buvo nerimo ir nesaugumo laikas, tačiau dabar, įsitikinusi lietuvių bendruomenės šioje šalyje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, emigrantai jaučia mūsų šalies institucijų dėmesį – Lietuva nori padėti ir grįžtantiems, ir nusprendusiems likti. Apie tai, kaip susigrąžinti emigrantus, prieš kelias dienas kalbėta ir televizijos forume. Mūsų rajono meras Dovydas Kaminskas pasidalijo patirtimi, kas šia linkme nuveikta Tauragėje.

Prabilta apie ilgametes problemas

Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, šalyje gyvena 211 tūkst. lietuvių.  „Tauragės žinių“ paprašyta pasidalinti mintimis apie mūsų tautiečių nuotaikas įvykus „Brexitui“ lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sakė:

– Mūsų kartai teko neeilinė galimybė pastarajame trisdešimtmetyje būti liudininkais svarbių istorinių įvykių: Sovietų Sąjungos griūties ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos tapimo ES ir NATO nare, Lietuvos tapimo EBPO pilnateise nare. O paskutinį sausio mėnesio vakarą tapome liudininkais, kaip viena didžiausių Europos valstybių savo noru paliko Europos Sąjungą. Tai buvo didžios tautos sprendimas. Galime ilgai kritikuoti, pykti, įrodinėti dėl jo klaidingumo, bet faktas įvyko, pabudome nebe Europos Sąjungos valstybėje. 2016 m. birželio mėnesį vykusio referendumo dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatas, mus, Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius šioje šalyje, paliko be žado.

Pasak jos, buvo mažai tikėtina, kad britai kelių procentų balsų persvara pasirinks savo valstybės laivą nukreipti kita linkme. Be abejonės, dauguma iš emigrantų pasijautė nesaugūs, jie baiminosi, jog ramiai tekėjęs gyvenimas pakis, kūrė įvairius ateities scenarijus sau ir savo šeimoms.

– Tačiau žiūrint iš laiko perspektyvos, „Brexitas“ suteikė galimybę priminti ir garsiai kalbėti apie užsienyje gyvenantiems lietuviams opias ir įsisenėjusias, metų metais nesprendžiamas problemas. Lietuvių diaspora, kurios skaičiuojama beveik milijonas, ilgus metus jautė atskirtį, kuri buvo iššaukta didelės emigracijos bangos ir vis didėjančios takoskyros, kurios, atrodė, neįmanoma sujungti konstruktyvaus bendradarbiavimo saitais. Pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo, grįžtamosios migracijos, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis klausimai ir jų sprendimas vis buvo atidėliojamas arba tiesiog pritrūkdavo politinės valios, prioritetizavimo, – įsitikinusi D. Asanavičiūtė.

Pajuto dėmesį

– Įvykus „Brexit“ referendumui, mes, gyvenantys užsienyje, pagaliau pajutome nuoširdų Lietuvos institucijų dėmesį ir susirūpinimą Lietuvos Respublikos piliečių teisėmis po precedento neturinčio įvykio – Jungtinės Karalystės apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, – tęsia ji. – Atsivėrusi galimybė kalbėti ir būti išgirstiems davė mums progą aktualizuoti šiek tiek primirštas temas. Pagaliau, po daugiau nei dešimtmetį eskaluojamos pilietybės išsaugojimo temos, 2019 metais Lietuvoje įvykęs pilietybės išsaugojimo referendumas, nors neatvėrė galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus kitos šalies pilietybę, tačiau pirmą kartą suaktyvintas balsuojančiųjų užsienyje kiekis suteikė galimybę įkurti užsienio lietuviams skirtą vienmandatę rinkimų apygardą jau 2020 Seimo rinkimams!

Moteris pasakoja, kad suaktyvėjo dėmesys grįžtančiųjų šeimų vaikų integracijai mokyklose. Po „Brexit“ į Lietuvą grįžtantiesiems mokiniams numatytas 30 proc. didesnis mokinio krepšelis, parengtos rekomendacijos mokykloms, kaip tinkamai sudaryti individualų mokinio planą, palengvinantį integraciją. Numatytas prekybos žmonėmis prevencinės edukacijos įvedimas į bendrojo ugdymo mokyklų mokymo programos turinį. Verslo įmonės vis aktyviau vilioja grįžtančiuosius patraukliais darbo pasiūlymais. Išaugusi grįžtamoji migracija, keičiasi ir požiūris į emigravusius.

– Bendradarbiavimas visuomet būna abipusis. Pajutę taikingą požiūrį, užsienio lietuviai atsilygina ne tik grįžtančiu dėmesiu, bet taip pat panaudodami savo talentus, žinias, piniginius resursus prisidėdami kuriant Lietuvos gerovę. Ir galiu užtikrinti, kad mes, aktyvūs bendruomenės nariai, ir toliau sieksime, kad šie ir kiti diasporai svarbūs klausimai būtų nepamiršti ir bendrai ieškoma sprendimų. O ramybės dėlei galiu tik paraginti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius nepanikuoti, atsakingai pildyti naujojo sėslumo statuso aplikaciją, kuri leis kurti savo gyvenimą šioje, nors ir nebepriklausančioje Europos Sąjungai šalyje. Ir su pasididžiavimu nešioti lietuvio vardą, gerbiant aplinką, kurioje gyvename, – teigė lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė.

Dar 11 mėnesių – jokių pokyčių

Kaip skelbiama nacionalinėje spaudoje, daugelis žmonių Britanijoje faktiškai nepajus jokių pokyčių bent iki 2020 metų gruodžio 31-osios. Po pereinamojo laikotarpio naujai atvykstantiems į JK greičiausiai teks pasirūpinti vizomis, mat „Brexito“ iniciatoriai neslepia norintys smarkiai sumažinti imigracijos į šalį srautus ir atsikratyti laisvo judėjimo principo.

Jau gyvenantys Didžiojoje Britanijoje galės joje likti ir toliau. Tačiau net tiems ES piliečiams, kurie 2020-ųjų gruodžio 31-ąją bus pragyvenę šalyje 5 metus, nuolatinio gyventojo statusas automatiškai nebus suteikiamas. Vėliausiai dėl jo kreiptis galima iki 2021 metų birželio 30-osios, pusmetį nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tie, kurie šalyje rezidavo trumpiau, turės įgyti preliminaraus nuolatinio gyventojo statusą.

Apie socialines garantijas iš Didžiosios Britanijos grįžusiems Lietuvos piliečiams išsamią informaciją interneto svetainėje teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Svarbu ne privilegijos, o lankstumas

Ar išnaudosime istorinį šansą susigrąžinti į Lietuvą tūkstančius piliečių, prieš kelias dienas diskutuota ir LRT forume. Laidoje, kurioje dalyvavo ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, apie tai kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Europos reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas bei premjero patarėjas Lukas Savickas.

L. Kukuraitis teigė, jog įvertinti, kiek žmonių gali sugrįžti, sunku, tačiau gera žinia ta, kad migraciniai rodikliai palaipsniui  susibalansuoja. Pernai pasiektas lūžis gyventojų skaičių tendencijose – 145 žmonėmis daugiau nei grįžo nei išvyko. Pasak jo, praėjusiais metais grįžo apie 20 tūkst. žmonių.

– Visada kviečiame grįžti ir stengiamės, kad kuo mažiau išvažiuotų. Bet ne tik socialinės garantijos lemia. Lemia visuma, – sakė jis.

L. Savickas teigė, kad ir dabar realizuojama daug priemonių tam, kad Lietuva taptų patraukli emigrantams. Pasak jo, prie šalies įvaizdžio patrauklumo prisideda ir tai, kad ekonomika auga, atlyginimai didėja.

– Ekonomikos augimo vaisiai duoda savo rezultatą, tačiau įgyvendinamos ir tikslinės vyriausybės priemonės. Yra sukurtas VšĮ „Investuok Lietuvoje“  padalinys „Work in Lithuania“. Yra vienas langelis visiems norintiems grįžti. Galima kreiptis ir gauti visus atsakymus. Vyriausybė atvira ir visiems kitiems pasiūlymams, – teigė jis. 

Pašnekovai tvirtino, kad nors grįžimo į gimtinę tendencijos stiprėja, tikrai negrįš 100 tūkst. visų emigrantų  iš karto. Tai nebus masinis reiškinys. 

Tauragės patirtis – pavyzdys

Tauragė forume pristatyta kaip miestas, kuris sėkmingai pritraukia emigrantus. Paklaustas, ar, jo manymu, emigrantams reikia sukurti išskirtines sąlygas, Tauragės rajono meras D. Kaminskas pasakojo, jog Tauragė dar 2016 m. pradėjo programą „Globali Tauragė“ – pirmiausia siekta turėti savo ambasadorius užsienio šalyse ir bandyti ten burti bendruomenes, kviesti, kad jie sugrįžtų bent vienai parai ar bent į vieną šventę ir viską pamatytų patys.

– Be to, kuriame duomenų bazę ir palaikome ryšį su užsienyje gyvenančiais tauragiškiais. Savivaldybėje turim diasporos užsienyje koordinatorių, kuris gali atsakyti į jiems kylančius klausimus. Yra sukurtas interneto puslapis atvirataurage.lt, kur savivaldybės įmonės skelbia naujas darbo vietas, – pasakojo D. Kaminskas.

Forume ne vienas pašnekovas pabrėžė, kad kalbėti reikėtų ne apie privilegijas, o apie lankstumą – lengvatų grįžtantiems neturėtų būti, bet turėtų būti sistemos lankstumas, kuris leidžia adaptuotis. Nereikia daug išskirtinių sąlygų, bet reikia sąveikos. Antai kai kurie emigrantai susituokę su kitų tautybių piliečiais, ir kad jie imtų svarstyti apie grįžimą į gimtinę, reikia, kad čia būtų kaip save realizuoti jų antrosioms pusėms – kad ir galimybių išmokti lietuvių kalbą. Forumo vedėjas pateikė skaičius, kad pernai net 66 proc. grįžusių per metus neįsidarbino, ir teigė, jog sąlygos smulkiajam verslui Lietuvoje nėra labai patrauklios.

Tauragė šioje srityje taip pat galėtų būti pavyzdys: D. Kaminskas argumentavo, kad mūsų rajono savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip padėti besikuriančiam verslui, be to, teikiama integracinė pagalba emigrantų sutuoktiniams nelietuviams – Suaugusiųjų mokymosi centre rengiami nemokami lietuvių kalbos kursai.

Trečiadienį savivaldybės Tarybos posėdžių salėji buvo karšta. Iš kantrybės išvestas rajono meras Dovydas Kaminskas atviru tekstu rėžė nepakęsiantis opozicijos patyčių, o tikrą sumaištį tarp posėdžiaujančių sukėlė valstiečio Kęstučio Balašaičio pareiškimas apie Batakių pagrindinės mokyklos direktoriaus Rimvydo Varanavičiaus grasinimus. Ar vyras pripažino kaltinimus? Skaitykite laikraštyje. Taip pat rašome apie Meno mokyklos kūrimo ištakas – kokią sujungtos įstaigos viziją mato dabartiniai vadovai? Išsamiame straipsnyje apie „Brexit“ sužinosite, kokią naudą Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems tautiečiams ir Lietuvai atneš milžinės išstojimas iš Europos Sąjungos bei ką apie tai kalbėjo į prestižinę laidą – LRT forumą – pakviestas Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Laikraštyje rasite ir daugiau politinių aktualijų: kiek nuo šiol uždirbs meras ir vicemerė bei ar matysime artėjančiuose Seimo rinkimuose „valstietę“ Aušrinę Norkienę. Taip pat atskleisime, ką ji mano apie savo galimybes užimti frakcijos seniūno poste Seime, iš jo pasitraukus lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Verslo skiltyje – apie 7-erių metų gimtadienį švenčiančius „Wide Wings“ bei naujai Tauragėje įsikūrusį „Ship Center“. Laisvalaikio skaitiniams paruošėme interviu su jaunimo numylėtine Marina Cariova, taip pat sužinosite, kokią dovaną tauragiškiams ruošia Rotary klubas. 

Antroje savaitės pusėje orai keisis beveik kasdien: debesuotą, šiltesnį ir su krituliais ketviradienį pakeis vėsus, bet saulėtas penktadienis. Savaitgalį taip pat bus permainų, tačiau palaipsniui su žiemiškais akcentais teks atsisveikinti, kadangi šiltesni orai ir vėl ims viršų.

Šiandien rajono Taryba susirinko į pirmąjį šių metų posėdį. Darbotvarkėje numatyta svarstyti 57 klausimus, tarp kurių – 2020 m. biudžetas, mero ir administracijos direktoriaus veiklos ataskaitos bei kiti svarbūs klausimai. 

 

Galiojanti tvarka rekonstruoti gatves ir kiemus su gyventojų ar verslo prisidėjimu be eilės vėl kelia aistras. Šį kartą ja pasinaudoti siekia UAB „Rimtija“, norinti padidinti prie prekybos centro „Norfa“ Gedimino gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Komiteto posėdyje klausimais užverstas socialdemokratų lyderis bei UAB „Rimtija“ direktorius Darius Petrošius žadėjo, kad jei savivaldybė sutiks prie jos platinimo prisidėti mokesčių mokėtojų lėšomis, aikštelę atvers visiems gyventojams – panaikins ten įrengtą ženklą „stovėti draudžiama“, galiojantį nakties metu. Įdomu ir tai, jog teisės mokslų daktaro laipsnį turintis politikas komiteto posėdyje teigė, kad į dabar stovintį kelio ženklą dėmesio nelabai kas kreipia bei siūlė kartu nuvažiuoti ir jį dabar pat nuimti.

Tauragės pakraštyje, kur dabar tik plynas laukas, statytojai mintyse regi visą daugiabučių kvartalą – ir ne bet kokių, o itin patogių, įrengtų pagal paskutinį technikos žodį, su daugybe modernių sprendimų. UAB „Homeras“ direktorius Gintaras Jurkonis, išsinuomojęs sklypą J. Tumo-Vaižganto gatvės gale, Pamiškių g. 6, su galimybe statyti naujus keturių aukštų daugiabučius namus, sako, kad statybos tikriausiai prasidės dar šį pavasarį.

Antrasis, zoninis konkurso „Dainų dainelė“ etapas vyko Kelmėje sausio 16 d. Tauragės rajonui jame atstovavo net 10 solistų. Praėjusią savaitę paaiškėjo, jog į trečiąjį turą bei televizijos koncertus vyks 4 Moksleivių kūrybos centro „Adagio“ studijos solistės.

 

Ketvirtadienį Tauragės apylinkės teismas nagrinėjo Kęstučio Komskio prašymą pripažinti, jog pernai iš Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktoriaus pareigų jis buvo atleistas neteisėtai. Vyras rugpjūčio 6 dieną darbo vietoje aptiktas neblaivus, neblaivumas nustatytas ištyrus kraują.

Koks būtų švietimo sistemos efektyvumas, jei dar mokykloje jaunuoliai galėtų bendrauti su universitetų dėstytojais, lankytis akademinėse bendruomenėse bei susipažinti su ateities profesijomis iš arti? Tokias galimybes savo gimnazistams suteikia Žalgirių gimnazija. Dalyvaudami VGTU globojamame projekte „Ateities inžinerija“ moksleiviai kuria išmanius sprendimus, naudojasi akademinėmis mokymosi sistemomis bei vyksta į dėstytojų konsultacijas. „Tauragės žinių“ žurnalistė susitiko su šiais jaunuoliais ir juos kuruojančiais mokytojais prie apskrito stalo. Kelios dešimtys gimnazistų atviri – ši galimybė jiems gali tapti tramplinu į ateities profesijas.

Kinijoje išplitęs naujasis koronavirusas ir dėl jo įvedami apribojimai skaldo žiežirbas verslo pasaulyje. Krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ valdybos nario Magnuso Lepasalu teigimu, spartus koronaviruso plitimas kelia rimtų prekių gabenimo sutrikimų Baltijos šalyse.

Žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų suklusti – šilta žiema neužšaldo augalų, šie pradeda žydėti neįprastai anksti. Pirmą kartą per visą Lietuvoje vykdytų stebėjimų laikotarpį mokslininkai fiksuoja aukštą alergijos žiedadulkėms riziką sausio mėnesį.

Tauragiškių dėmesys baseino statybai neslūgsta. Klausimų, kaip vyksta darbai, kada jie bus baigti, kada planuojamas atidarymas, neatsiginanti baseino administratorė Sandra Martinkienė sako, kad šiuo metu – pats baigiamųjų darbų įkarštis, personalo atrankos jau įvyko, intensyviai sprendžiami baseino priežiūros klausimai. Konkrečiai įvardinti atidarymo datos ji nesiima.

Šįvakar, 19.30 val., verta įsijungti LRT televiziją – laidoje „Beatos virtuvė“ dar vieną neįtikėtiną gardumyną gamins tauragiškė Lina Geštautaitė, praėjusių metų konkurso „Mano firminis tortas“ nugalėtoja. O kadangi ši laida – jubiliejinė, 100-oji, dalyvauti joje – dviguba garbė ir atsakomybė.

Vasario 4-ąją, antradienį, atlikėjo Egidijaus Sipavičiaus koncertas Tauragės kultūros rūmuose neįvyks – neišpirkti bilietai. Įsigijusieji bilietus kviečiami juos grąžinti. Pasak koncerto organizatoriaus, priežastis – pernelyg didelė renginių gausa.

Penktadienio rytą prie Batakių pagrindinės mokyklos kilo neįprastas sambrūzdis. Policija tikrino direktoriaus Rimvydo Varanavičiaus blaivumą, iškviestas ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas. Policijos pareigūnai teigė, jog gavo pranešimą iš gyventojų, kad mokyklos direktorius darbo metu – galimai neblaivus.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras apdovanojo Metų solistus – artistus, kurių pasirodymai 2019-ųjų spektakliuose buvo pripažinti geriausiais. Tarp apdovanotųjų – ir tauragiškis Liudas Mikalauskas.

Antradienį Pilies aikštėje Batakių, Gaurės ir Lauksargių pagrindinių mokyklų bendruomenės protestavo prieš šių mokyklų reorganizavimą. Nors mokytojai tvirtino parengę 222 puslapius argumentų, kodėl šios mokyklos neturėtų būti prijungtos prie didesnių, mokyklų tinklo reorganizavimo idėjos rajono savivaldybė atsisakyti neketina. Nors pripažįstama, kad tai – sunkus sprendimas, teigiama, jog kitos išeities nėra. Susitraukusių kaimo mokyklų administracijos išlaikymas – per didelė prabanga tiek miestui, tiek valstybei. Laikraštyje rasite ir daugiau švietimo naujienų – ugdymo įstaigų vadovų įspūdžius iš inovacijų parodos Londone bei istoriją apie Žalgirių gimnazijos iniciatyvą ugdyti jaunuolius VGTU globojamame projekte „Ateities inžinerija“. Politinės aktualijos: Petrošiai prašo savivaldybės prisidėti plečiant privatizuotą automobilių stovėjimo aikštelę, mainais siūlo padaryti ją atvirą visiems gyventojams, o Kęstustis Komskis  bylinėjasi su TRATC‘u siekdamas grįžti į dėl taurelės prarastą darbą. Sužinosite, kada prasidės naujo daugiabučių kvartalo Tauragėje statybos bei kokią pramogą tauragiškiams jau netrukus pasiūlys jaunieji verslininkai. O sporto entuziastas, kraštietis Ignas Dombrauskis jus pakvies dalyvauti 5 km bėgimo iššūkyje, teigdamas, kad tai sugebėtų kiekvienas. Netikite? Skaitykite ir sužinokite, kaip.

Paskutinėmis sausio dienomis didesnių permainų nesulauksime, o štai pirmosios vasario dienos gali ir nustebinti.

Pagėgių savivaldybės tarybos daugumoje – dideli pokyčiai. Sausio 23-ąją Pagėgių savivaldybės tarybos nariai pasirašė naująją valdančiosios daugumos koalicijos sutartį, pateikta interpeliacija mero pavaduotojai Ligitai Kazlauskienei, ji bus pateikta ir laikinai direktoriaus pareigas einančiam Virginijui Komskiui.  Tarp valdančiųjų nebeliko partijos „Tvarka ir teisingumas“ politikų, rašoma Pagėgių laikraštyje „Šilokarčema“.

Visuomenei susipažinti rajono savivaldybė jau teikia šių metų biudžetą. Po svarstymų Tarybos komitetuose jis viešai prieinamas savivaldybės tinklalapyje, o vasario 5 dieną dėl svarbiausio finansinio metų dokumento apsispręs Taryba. Gera žinia ta, kad šiemet biudžeto pyragas bus skalsesnis – pajamų surinkta apie 3 milijonais eurų daugiau nei praėjusiais metais. Interviu „Tauragės žinioms“ administracijos direktorius atskleidė, kokie 4 didžiausi šių metų prioritetai, kiek klius gatvių asfaltavimui, kiek kainuos baseino išlaikymas, ar Tauragė turės kino teatrą bei kam didės atlyginimai.

Vasario 1–2 dienomis Sakalinės miške aidės sprogimai. Krašto apsaugos savanoriai ten surengs inžinerijos pratybas. Bus naudojami koviniai užtaisai, taigi jei mėgstate klaidžioti po miškus, derėtų pasisaugoti.

Skaudvilės specialiosios mokyklos pastatą iki šiol puošia sovietinius laikus menantis simbolis. Ten yra buvęs sovietinis Lietuvos herbas, dabar likęs tik ąžuolo vainikas. Kai kuriems žmonėms jis užkliūva – teigiama, kad tai sovietiniai puošybos elementai, reikia jų atsisakyti. Apie jį kalbėta per LRT rodytoje laidoje „Nepažintas meras“, kai persirengęs Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas vaikščiojo po Skaudvilę, klausinėdamas žmonių, ką jie mano apie ąžuolo vainiką ant pastato. Savo nuomonę apie jį išsakė ir Panevėžio rajone gyvenantis 76-erių Juozas Vancevičius.

Šiandien Pilies aikštėje savo nepritarimą mokyklų tinklo optimizavimui išreiškė pedagogai. Batakių, Gaurės ir Lauksargių pagrindinių mokytojai protestavo prieš šių mokyklų reorganizavimą.

Šį savaitgalį Vilniaus parodų centre „Litexpo“ vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020”. Šių metų paroda dedikuota sveikatingumo turizmui. Kaip ir bendras parodos moto, taip ir Tauragės stendas, šiemet kvietė keliauti lėtai – mėgautis ir atrasti tai, ko kartais nepastebime skubėdami.

Pirmadienį rajono savivaldybėje vyko Tauragės apskrities pilotinio projekto „Tauragė +“ pristatomasis renginys. Jame dalyvavo ir Tauragėje viešėjusi Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir  viceministras Tautvydas Tamulevičius. Vidaus reikalų ministerija yra viena penkias savivaldybes apjungiančio projekto iniciatorių. Šio projekto strategijos projekte –užuomina ir apie mūsų miesto eismo srautus galintį sureguliuoti aplinkkelį.

Šiandien, sausio 27-ąją, minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, kuri šiemet siejama su 75-osiomis Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinėmis. Tauragiškiai irgi nepamiršo, kokia žiauri dalia teko mūsų mieste ir rajone gyvenusiems žydams – jie aplankė ketverias holokausto aukų kapines, prie paminklų uždegė žvakutes padėjo po akmenį.