Aktualijos

Nuo šių metų įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus bus stengiamasi perduoti artimiesiems, o už melagingus pranešimus numatytos piniginės baudos. Vaiko paėmimas iš tėvų bus įmanomas tik tuomet, jeigu nustačius vaiko apsaugos poreikį ir pritaikius laikinąją priežiūrą bei suteikus pagalbą situacija nesikeis arba blogės, o tėvai nenorės keisti savo elgesio. Siekiama suteikti efektyvesnę ir operatyvią pagalbą šeimoms, o įvairios tarnybos galės susitelkti reaguojant į atskirus atvejus bei sprendžiant konfliktines situacijas. Plačiau ne tik apie įstatymų pasikeitimus, bet ir apie vaiko teisių situaciją mūsų rajone – pokalbis Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Birute Sragauskiene.

– Ką parodė praėję metai – ar situacija vaiko teisių srityje keičiasi?

– 2018 m. liepos 1 d. prasidėjusi Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma tiek vaiko teisių specialistams, tiek rajonų savivaldybėms atnešė pokyčių. Ši reforma buvo būtina – ji suformavo aiškią takoskyrą tarp vaiko teisių apsaugos ir socialinių paslaugų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritoriniai padaliniai – Vaiko teisių apsaugos skyriai – dirba pagal vienodus standartus, vienodais principais atstovauja vaiko interesams vykdydami pagrindinę Tarnybos funkciją – užtikrindami vaiko teisių apsaugą savo teritoriniame skyriuje. Socialinių paslaugų teikimas – Savivaldybės kompetencija.

Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma 2019 m. buvo tęsiama ir įtvirtinama – daug dėmesio buvo skiriama tarpinstituciniam bendradarbiavimui, visuomenės supažindinimui su vykstančia reforma.

2019 m. išsiskyrė ir tuo, kad praėjusių metų balandžio mėnesį buvo priimti LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, suteikę pagrindą vaiko teisių apsaugos sistemos dar naujesniems pokyčiams, kurie įgyvendinami nuo šių metų sausio mėnesio.

Nuotrauka

– Kiek pernai rajone nustatyta grėsmės lygių, ar būta smurto prieš vaikus atvejų, kiek vaikų paimta iš šeimų?

– Pernai Tauragės rajone grėsmės vaikams lygis vertintas daugiau kaip 940 kartų, 30 vaikų nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, kuris reiškia, kad vaiko tėvai tuo momentu nėra pajėgūs užtikrinti vaiko teisės į saugias, ramias vaiko gyvenimo sąlygas, galbūt piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, todėl priimamas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. 710 vaikų nustatytas vidutinis grėsmės lygis, 207 vaikams grėsmės lygis nenustatytas.

Užfiksuota 113 smurtinių vaiko teisių pažeidimų atvejų. Primename, jog smurto sąvoka apima tiek fizinį, tiek psichologinį, tiek seksualinį smurtą, taip pat ir vaiko nepriežiūrą.

– Ar pakanka rajone laikinųjų globėjų, juk į vaikų namus vaikai nebegalės būti vežami?

– Situacija su laikinaisiais globėjais / rūpintojais ar budinčių globotojų paruošimu labai sudėtinga ir ne tik Tauragės rajone ar apskrityje – panaši situacija visoje Lietuvoje – trūksta paruoštų globėjų ir budinčių globotojų. Dažnai ir specialistai stebisi, kodėl žmonės vengia globoti/rūpintis vaikais, netekusiais tėvų globos/rūpybos. Tenka pastebėti, kad ir nemažas materialinis atlygis, numatytas budintiems globotojams, nepritraukia žmonių dirbti šį nelengvą, tačiau visuomet dinamišką darbą. Globos centrai rengia įvairias akcijas, pristatymus, norėdami supažindinti su budinčiojo globotojo ar globėjo/rūpintojo funkcijomis, tačiau rezultatai – minimalūs.

Naudodamasi proga, Tauragės apskrities VTAS vedėja B. Sragauskienė svarstančius apie laikinojo globėjo/rūpintojo ar budinčio globotojo darbą, tačiau dvejojančius, nori paskatinti kreiptis į Globos centrą Tauragės mieste, kur bus suteikta visa informacija. Galbūt dvejonės bus išsklaidytos ir daugiau asmenų nuspręs į savo šeimą priimti dar vieną vaiką, kuriam pritrūko namų ir tėvų šilumos.

– Nuo šių metų įsigalioja Lietuvos Seimo pernai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai. Kokie jie?

– Užtikrinant vaiko saugumą, jei atvejai nėra kritiniai, iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus stengiamasi atiduoti artimiesiems – pirmiausia bus atsiremiama į senelių, giminaičių, krikšto tėvų ar kitų vaikui artimų asmenų paramą. Prireikus, vaikas su abiem arba vienu iš nesmurtaujančių tėvų galės būti apgyvendinamas ir krizių centre. Be to, išnyksta grėsmės lygiai. Vaiko teisių apsaugos specialistai vertina kiekvieno konkretaus vaiko situaciją. Iš viso galimi keli variantai: Pirma, jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą. Esant požymių, kad apie vaiko teisių pažeidimus tyčia buvo pranešta melagingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai galės skirti baudą tokiam pranešėjui. Antra, jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis.

Tai vadinama būtinybe vertinti pagalbos vaikui, jo šeimai poreikį, kas reiškia, kad savivaldybė inicijuos atvejo vadybą ir kartu su tėvais bus tariamasi, kokie veiksmai padėtų pagerinti vaiko situaciją šeimoje. Trečia, jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre. Tai vadinama vaiko laikinąja priežiūra. 

Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Šie specialistai atvyksta į namus, todėl pagalba visiškai prieinama ir patogi net atokiausių vietovių šeimoms.

Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui. Teisme tėvams bus garantuojama nemokama advokato pagalba. 

Tačiau jeigu nustačius vaiko apsaugos poreikį tėvai nesutiks su vaiko saugumo užtikrinimu padedant giminaičiams ar kitiems artimiems asmenims, nenorės laikinai persikelti su vaiku į krizių centrą, nesusitars su artimais asmenimis dėl jų pagalbos arba nurodyti asmenys, kurie turėtų užtikrinti vaiko saugumą, patys kada nors yra nusikaltę prieš vaikus, tuomet į teismą dėl vaiko apsaugojimo būtų kreipiamasi nepritaikius laikinosios priežiūros. Stiprinama mobiliųjų komandų – psichologų, socialinių darbuotojų ir su priklausomybės ligomis dirbančių specialistų pagalba, t. y. atsiranda daugiau mobiliųjų komandų (nuo sausio 1 d. Tauragės apskrityje darbą pradėjo antra mobilioji komanda, kurios darbo vieta Šilalėje), kurios dirbs nebe 14 kalendorinių dienų, o 30 kalendorinių dienų.

– Kaip nuo šiol bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas?

– Vertindami vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai pildys vaiko situacijos vertinimo anketą.  Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausiai vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas. Vertinimo metu šeima pati gali išsakyti, kokios pagalbos ir paslaugų jai reikia – tokią pagalbą ir paslaugas privalės užtikrinti vietos savivaldybės. Būtinybė įvertinti, kokios pagalbos ar paslaugų reikia šeimai ir vaikui, nustatoma, jeigu įžvelgiami su vaiko funkcionavimu, socialine aplinka arba tėvais, globėjais susiję rizikos veiksniai: jis sistemingai nelanko mokyklos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į mokyklą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir panašiai; bėga iš namų, ypač jei ne pirmą kartą; smurtauja prieš kitus asmenis, vagia ar kitaip nusikalsta.

Rizikos veiksniai gali būti susiję ir su socialine aplinka: vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai. Vaiko poreikių pavyzdžiai: tinkama mityba, sveikatos priežiūra, galimybė mokytis, gyventi saugiuose namuose ir panašiai. 

Rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvais ar globėjais: vaiko tėvai ar globėjai nuolat vengia kontakto su mokyklos specialistais, privalomų sveikatos patikrinimų ar panašiai, ir tai daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, prieštarauja geriausiems vaiko interesams; nesiekia padėti vaikui spręsti problemų, negeba suvaldyti situacijos, kuri kelia grėsmę vaikui (pavyzdžiui, patyčios bet kurioje vaiko aplinkoje, sveikatos iššūkiai, savižudiškos mintys ir panašiai); galimai piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių žaidimų, ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; nuolat palieka vaiką be priežiūros arba asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi; turi sveikatos sunkumų, dėl kurių gali tik iš dalies rūpintis vaiku ir jiems būtina pagalba.

Rizikos veiksnys gali būti ir neigiamas santykis su vaiku, nepakankamos tėvų ar globėjų žinios ir įgūdžiai apie vaiko raidą, brandą, dėl ko jie nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių. Vaiko tėvai ar globėjai skyrybų metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui, kenkia vaiko santykiams su kitu iš tėvų ar globėjų. Kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos, apribojamos vaiko galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka, jis neapsaugomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje).