Akivaizdu, jog atvejai, kai laisve išreikšti savo nuomonę anonimiškai komentuojant interneto publikacijas naudojamasi neatsakingai, vartojant įžeidžiančias ir neetiškas formas, pasitaiko dažniau nei norėtųsi. Reaguodami į pastarųjų savaičių įvykius elektroninėje erdvėje ir prisiimdami socialinę atsakomybę dėl informacinės higienos, apsisprendėme: sakome NE patyčioms internete.
Per pastaruosius mėnesius viešoje erdvėje kilo bent du skandalai dėl įžeidžiančių komentarų internete, o kiek dar nuoskaudas patyrusių asmenų nesikreipia į policiją, turbūt nesuskaičiuotume. Neslėpsime, jog į pareigūnus buvo kreiptasi ir dėl portalo taurageszinios.lt skaitytojų neetiško elgesio komentarų skiltyje.
Nuomonės apie anoniminių komentarų žalą ir naudą pasiteiravome Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus. Šis be užuolankų teigė, jog geresnę diskusijų kokybę užtikrina anoniminių komentarų registravimas arba neanoniminiai komentarai.
Dainius Radzevičius:
„Komentarai yra neatsiejama žiniasklaidos priemonės dalis“
– Pirmiausia pabrėšiu, yra trys svarbūs aspektai, dėl kurių kiekviena redakcija Lietuvoje turi teisę apsispręsti. Pirmas – koks yra komentarų tikslas. Kiekviena redakcija turi turėti savo politiką, kam reikalingi komentarai. Ar tai yra diskusijoms, reakcijoms, ar tai yra kaip papildomas informacijos šaltinis, taip pat ir anoniminis. Ar yra dar kiti tikslai, pavyzdžiui, generuoti papildomą srautą, užtikrinti interaktyvų ryšį, kitaip sakant, kad būtų daugiau „klikų“. Kodėl ši politika svarbi? Kad, priklausomai nuo tikslų, būtų galima spręsti antrą – formos – klausimą. Jeigu tai yra informacijos šaltinis, konfidencialios arba tokios, kuri iš tikrųjų atskleidžia papildomus dalykus, šitą galima daryti nebūtinai tokia forma. Suprantama, kad konfidenciali ar kažkokia labai ypatinga informacija, kuri gali turėti ir garbės orumo žeminimo ar šmeižto požymių, gali būti redakcijos darbuotojams perduota ir neanonimiškai. Tada galima patikrinti ir pateikti neanoniminį komentarą apie kažkokius negatyvius reiškinius, o normaliai suformuluotą žurnalistinį tekstą. Jeigu yra tikslas, kad visuomenė tiesiog rimtai diskutuotų kokia nors tema, savo nuomones išsakytų, tai, mano įsitikinimu, demokratinėj šaly galima turėti ir neanoniminius komentarus. Juolab, kad, mano asmenine nuomone, tai garantuoja žymiai didesnę kokybę, atsakomybę ir autoritetą žmonių, kurie yra ne anonimai, o iš tikrųjų žinomi asmenys, tuomet galima žiūrėti į tą komentarą su pilnesniu vaizdu. O trečias aspektas, pats svarbiausias, kuomet apsisprendžiama, kokie yra komentarų tikslai, kokia forma tai vyksta, kad komentarai yra žiniasklaidos priemonės neatsiejama dalis. Jeigu jie yra viešai prieinami, bet kuriuo atveju, atsakomybė už tų komentarų moderavimą vis tiek tenka redakcijai, ir tai yra pakankamai sunkus darbas, imlus išlaidoms, laikui. Bet kito kelio nėra, kaip vis tiek redakcijai komentarus moderuoti, nepriklausomai nuo to, kokiais tikslais tie komentarai vyksta, anoniminiai ar neanoniminiai, – kalbėjo D. Radzevičius.
Atsižvelgdami į nuomones viešoje erdvėje, po diskusijų redakcijos kolektyve apsisprendėme sekti nacionalinio kalibro žiniasklaidos priemonių pavyzdžiu, tokių kaip 15min, „Verslo žinios“, lrt.lt, bernardinai.lt, kurios jau seniai yra atsisakiusios anoniminių komentarų. Portale taurageszinios.lt įdiegsime įskiepį, kurio pagalba komentuoti publikacijas bus galima tik prisijungus prie socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Tikimės, jog matoma komentatorių tapatybė paskatins konstruktyvias, etiškas bei pagarbias diskusijas viešoje erdvėje bei prisidės prie švaresnio informacinio lauko kūrimo.