Trečiadienį Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pristatytas rajono mokyklų tinklo optimizavimo planas. Skaičiai negailestingi – kaimų mokyklose vaikų sumažėjo, todėl nutarta – penkios kaimo mokyklos turėtų virsti miesto mokyklų padaliniais. Pertvarka palies Pagramančio, Lomių, Batakių, Lauksargių bei Gaurės pagrindines mokyklas. Vienų bendruomenės jau pasirašė sutikimo raštus dėl reorganizacijos, tuo tarpu kitų – antradienį rengia piketą.
Mokyklų tinklo optimizavimo planą pristatė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas bei vyriausioji specialistė Vitalija Okienė. Specialistų skaičiavimais, reorganizavus penkias kaimo mokyklas, būtų galima sutaupyti 381 tūkst. eurų. Kaimo mokyklose mokinių skaičius esą sumažėjo tiek, kad nebesiekia 150 mokinių. Pavyzdžiui, Batakiuose mokosi 110 vaikų, įskaitant ikimokyklinukus, Lauksargiuose – 95, Gaurėje – 130, Lomiuose – 66, Pagramantyje – 82. Prognozuojama, jog ateinančiais mokslo metais jų dar sumažės.
Tarybai sprendimo projekte siūloma reorganizuoti Batakių ir Lomių pagrindines mokyklas prijungiant jas prie Skaudvilės gimnazijos. Tokiu atveju Batakiuose išliktų pagrindinio ugdymo skyrius, o Lomiuose – tik pradinės klasės. Mokyklos veiktų kaip Skaudvilės gimnazijos skyriai.
Lauksargių ir Gaurės pagrindines mokyklas siūloma reorganizuoti prijungiant prie Jovarų pagrindinės mokyklos, abi taptų Jovarų pagrindinės mokyklos pagrindinio ugdymo skyriais. Pagramančio pagrindinę mokyklą siūloma prijungti prie „Aušros“ progimnazijos, Pagramantyje paliekant tik pradinio ugdymo skyrių.
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus specialistų, rengiant planą buvo konsultuojamasi su mokyklų bendruomenėmis. Pagramančio ir Lomių mokyklų bendruomenės yra pateikusios raštiškus sutikimus dėl reorganizavimo, o Lauksargių, Batakių ir Gaurės mokyklų bendruomenės nesutinka su siūlomu planu, todėl Švietimo ir sporto skyrius kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šių mokyklų reorganizavimo. Kaip paaiškėjo iš tolimesnės diskusijos, pastarųjų mokyklų bendruomenės sausio 28 dieną ketina rengti piketą Pilies aikštėje.
– Gavome raštą iš ministerijos, tame rašte yra išdėstyta nuomonė, kad ministerija pritaria mūsų pateiktam planui, – konstatavo V. Okienė.
Mokyklų tinklo pertvarkos planui raštu pritarė ir Tauragės švietimo įstaigų vadovų asociacija.
– Iš tikrųjų matau, kad širdys nesuminkštėjo, – pasisakė Tarybos narys Sigitas Kancevyčius. – Liūdna, kad nėra atsižvelgiama į bendruomenių prašymus.
S. Kancevyčiui pritarė Robertas Piečia, teigdamas, jog nesupranta, kam vykdyti pertvarką, jeigu pinigai vis vien lieka tų pačių mokyklų finansavimui.
– Gal iš tiesų mokyklų vadovai surastų po 20–30 tūkst. eurų vidinių resursų ir visi būtų patenkinti, – kalbėjo jis.
Esą mokyklų vadovai mato galimybių susimažinti išlaidas ir išgyventi. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas E. Šteimantas patikino, jog reorganizavus kaimo mokyklas sutaupytos lėšos liktų tose mokyklose, būtų nukreipiamos ugdymo proceso gerinimui, trūkstamiems pagalbos mokiniui specialistų etatams finansuoti.
– Visose šiose mokyklose, kurios yra teikiamos reorganizavimui, trūksta lėšų valdymui ir pagalbai (pagalbos mokiniui specialistams, – red.). Šios lėšos, kurios būtų sutaupytos nuo administravimo, būtų papildomos mokinių ugdymui, – teigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.
Anot jo, kas tikrai aišku – didesnių mokyklų skyriais tapusių kaimo mokyklų vadovai darbo neteks.
Skyriaus valdymu esą rūpinsis pavaduotojai, o dėl kitų administracinio personalo etatų likimo, kaip, pavyzdžiui, raštinės vedėjų, pavaduotojų ūkio reikalams, spręs jau mokyklų, prie kurių skyriai bus priimti, vadovai.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rima Bandzinaitė-Latožienė teigė, jog atsakomybė už mokinių skaičiaus mažėjimą pirmiausia tenka pačioms kaimų bendruomenėms. Pasak jos, nepaisant to, jog mokinių vežimas į miesto mokyklas tėvams kainuoja, jie vis tiek nesirenka šalia namų esančios kaimo mokyklos, nors ir patiria papildomų kaštų.
– Niekas neprivers tėčio ar mamos vesti arba nevesti į mokyklą. Jie priima sprendimą. Skaudu klausyti, kada į miestelio šventę per Kalėdas susirenka daug vaikų ir klausiama, iš kur tie vaikai, pasirodo, tai – išėję iš to miestelio. O mokykla yra ant uždarymo ribos. Reiškia, tie tėvai su savo vaikais yra pasirinkę kitas mokyklas, – kalbėjo komiteto pirmininkė.
Itin jautria mokyklų pertvarkos tema pasisakė ir posėdyje dalyvavęs rajono meras Dovydas Kaminskas, kuris, be kita ko, aktyviai dalyvavo pristatant mokyklų tinklo optimizavimo planą švietimo įstaigų bendruomenėms.
– Žiūrėkime tiesai į akis. Ar reikia mums atskirų direktorių ir viso personalo, kai mokyklose yra po 60, 90 mokinių. Ne darbuotojų, mokinių. Ar Lietuvoje yra sutvarkytas švietimo tinklas? Nėra. Ar pas mus jis yra sutvarkytas? Visi rajono mokytojai, vadovai, kad būtų laimingi, vaikai gautų tinkamas, geriausias galimas paslaugas. Ne iki galo tai yra padaryta. Nors mūsų rajono švietimo sistema yra pakankamai aukšto lygio. Tas pertvarkymas ką labiausiai palies – taip, tai skaudu yra, kai jūs kalbat apie etatų sumažėjimą, bet mes turim tuos skaudžius sprendimus priimti, nes realiai be tų etatų mes galim užtikrinti lygiai tą pačią paslaugą, o gal net geresnę vaikams. Nieks nėra kalbėjęs apie jokį mokyklų uždarymą. Mes kalbam apie tai, kad su mažesniais resursais galim padaryti lygiai taip pat, o gal net geriau.
Nors komiteto narių nuomonės išsiskyrė, sprendimas teikiamas svarstyti Tarybai. Jai pritarus, mokyklų tinklo optimizavimas turėtų būti įgyvendintas iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Tarybai teikiamas ir sprendimas dėl Muzikos mokyklos bei Moksleivių kūrybos centro sujungimo.
