Mokslininkai džiaugiasi atradimu: Karšuvos girioje iki šiol dūzgia lietuviškos vietinės bitės
Įkelta:
2019-12-16
Nuotrauka
Aprašymas

Senovinis avilys. Organizacijos nuotrauka 

,
Nuotrauka
Aprašymas
Feisbuko grupės „Vietinės bitės išsaugojimas, atkūrimas ir selekcija Lietuvoje“ nuotrauka

Gamtos tyrimų centro mokslininkai užbaigė reikšmingą Lietuvai projektą, kuriuo siekė nustatyti, ar šalyje dar yra išlikusių vietinių tamsiųjų medunešių bičių (Apis mellifera mellifera). Lietuvos vietinės bitės yra įtrauktos į saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą. Šios bitės beveik prieš tris dešimtmečius buvo saugomos vietinių bičių draustinyje Jurbarko ir Tauragės miškų masyve. Apie 1995 m. panaikinus šį draustinį, lietuviškų bičių būklė liko nežinoma, o 2015 m. buvo paskelbta apie šių bičių išnykimą.

Keturių Gamtos tyrimų centro mokslininkų komanda, 2017–2019 m. tyrinėjusi Lietuvos medunešių bičių genofondą, atskleidė, kad šalies bitynuose, kuriuose bitininkaujama senaisiais tradiciniais būdais – gaudant spiečius ir nekeičiant motinų – dalis bičių šeimų priklauso lietuviškos tamsiosios medunešės bitės motininėms linijoms. Tai reiškia, kad nepaisant panaikinto draustinio ir įvežtinių bičių gausos, vietinės bitės Lietuvoje išliko iki šiol.

Mokslininkų nuomone, išlikusi vietinės tamsiosios medunešės bitės populiacija yra vertinga savo gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų, todėl šio genetinio ištekliaus išsaugojimas ir gausinimas, atrenkant geriausias savybes, yra labai svarbūs Lietuvos bitininkystės ateičiai.

„Gana simboliška, kad šį projektą pradėjome 2017 metų vasarą, artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui. Labai tikėjomės tokios prasmingos mūsų šaliai sukakties proga džiugiai paskelbti, jog Lietuva turi išsaugojusi savo vietinę bitę. Ta mintis šiam projektui ir mums suteikė ypatingą reikšmę“, – sako projekto vadovė, Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laima Blažytė-Čereškienė.

Nors vietinės bitės paieškos vyko pakankamai greitai ir sklandžiai, tačiau visgi prireikė gerokai daugiau laiko, kad būtų aplankyti atokūs kaimai Lietuvos giriose ir ten surinktų mėginių pakaktų reprezentatyvioms ir patikimoms išvadoms.

Nuotrauka

Pasak dr. Laimos Blažytės-Čereškienės, vietinės bitės buvo ieškoma bitynuose, kurie naudoja senus bitininkavimo metodus - gaudant spiečius ir nekeičiant motinų, esančius didžiuosiuose Lietuvos miškų masyvuose bei atokiai nuo stambių bitynų, užsiimančių įvežtinių bičių intensyvia bitininkyste. Per beveik trejus metus buvo aplankyti 25 Lietuvos rajonai, surinkti bičių mėginiai iš beveik 500 bičių šeimų,  o jų genetinius tyrimus laboratorijoje  vykdė  dr. Vesta Skrodenytė-Arbačiauskienė ir dr. Svetlana Orlovskytė.

„Baigę tyrimus galime užtikrintai konstatuoti, kad nepaisant prieš beveik tris dešimtmečius panaikinto draustinio ir įvežtinių bičių gausos, vietinių tamsiųjų medunešių bičių vis dar esama kai kuriose Lietuvos vietovėse. Daugiausia šių bičių yra išlikę Karšuvos girioje – buvusio vietinių bičių draustinio teritorijoje, taip pat Dainavos ir Labanoro giriose“, – sako projektui vadovavusi dr. Laima Blažytė-Čereskienė.

Jos teigimu, pastaruoju laikotarpiu tamsioji medunešė bitė (Apis mellifera mellifera) nyksta daugumoje Europos šalių dėl įvežtinių bičių rasių, laikomų produktyvesnėmis, veisimo ir platinimo, todėl ji pradėta saugoti.

„Įdomu, kad Lietuvos tamsiųjų medunešių bičių populiacija yra išlaikiusi didelę genetinę įvairovę. Mūsų tyrime buvo aptiktos net devynios skirtingos motininės linijos. Kitų požymių įvertinimas patvirtino, kad daugiau kaip pusė šių bičių šeimų išlaikė iki 1980 metų nustatytus būdingus Lietuvos vietinei bitei bruožus“, – pasakoja tyrimus vykdę  dr. E. Budrys ir dr. V. Skrodenytė-Arbačiauskienė.

Mokslininkai įsitikinę, kad išlikusi vietinės tamsiosios medunešės bitės populiacija yra vertinga savo gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų – mūsų permainingo klimato ir nepastovaus medunešio miškingame kraštovaizdyje. Lietuviškos bitės genetinių išteklių išsaugojimas ir gausinimas, atrenkant geriausias savybes, yra labai svarbūs ne tik Lietuvos bitininkystės ateičiai ir šalies gamtos paveldui, bet taip pat turi mokslinę, kultūrinę ir  istorinę reikšmę. Mokslininkų nuomone, Lietuvos bitininkai galėtų sėkmingai veisti šias vietines tamsiąsias bites miškingame kraštovaizdyje, kur jos savo savybėmis yra pranašesnės už įvežtines.

 

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.