Nuo kitų metų atliekų surinkimo mokestis Tauragėje gali padidėti 40 proc. Tokį sprendimą priimti tarybos narių prašo Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, mat nuo kitų metų dėl ekologinių mokesčių ir valstybės atliekų tvarkymo politikos bendrovės sąnaudos gali išaugti iki 536 tūkst. eurų per metus. TRATC direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika pripažįsta, jog įmonės finansinė situacija nekokia. Rinkliavos dydį kitą mėnesį svarstys rajono taryba.
MOKESTIS IŠAUGS
Gruodžio mėnesį Tauragės rajono savivaldybės taryba turės apsispręsti, ar didinti atliekų rinkliavos mokestį Tauragės miesto ir rajono gyventojams. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) prašo mokestį didinti 40 proc., šią savaitę pateikęs Tarybos nariams argumentus.
Nuo kitų metų Vyriausybė svarsto padidinti taršos mokestį. Šiuo metu jis yra 5 Eur už toną nepavojingų atliekų, kurios atvežamos į savartynus. Nuo kitų metų mokestis išaugtų iki 27,51 eur už toną. Apytiksliai šešiais eurais didės ir asbesto, pavojingų atliekų ir inertinių atliekų šalinimas sąvartynuose. TRATC šio mokesčio didėjimą nori įtraukti į gyventojų mokamą atliekų rinkliavos mokestį.
– Finansinė situacija nekokia. Gyvenimo aplinkybės yra tokios, kad taip, kaip mes dabar gyvenam, negalime toliau gyventi. Seimas svarstys taršos mokestį, dar gali likti tie 5 eur, bet daug nežinomųjų kelia deginimas, – pirmadienį į specialiai šiam klausimui svarstyti sušauktą Ekonomikos ir kaimo reikalų komiteto posėdį atvykusiems Tarybos nariams dėstė TRATC direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika.
NETURI RŪŠIAVIMO LINIJOS
Pagal Europos Sąjungos direktyvas, kurias Lietuva pasirašė stojant į ES, iki tam tikrų metų komunalinių atliekų, kurios atvežamos į savartynus, turi laipsniškai mažėti, kol visai nebeliks. Visos atliekos privalės būti išrūšiuotos arba sudegintos.
Prieš keletą metų atliekų deginimo gamykla buvo pastatyta Klaipėdoje, neseniai ją pastatė Kaune, ruošiamasi statyti ir Vilniuje. Pagal rinkos dėsnius augant konkurencijai kainos turėtų mažėti, bet TRATC direktoriaus pavaduotojas tikina, kad viskas vyksta atvirkščiai – deginimo kainos už toną sudegintų atliekų tik didėja, todėl ir čia sutaupyti nėra galimybių.
Tauragės regionas neturi atliekų rūšiavimo linijos. Kitos savivaldybės, pasak V. Noreikos, šias linijas pasistatė, kai buvo skiriamos europinės lėšos. Kodėl tokios linijos savo laiku nepasisatė Tauragė? Pasak TRATC direktoriaus pavaduotojo, nors lėšas būtų skyrusi ES, bet pusę sumos, t. y., 15 mln. eurų vis tiek turėtų būti skyrusi Tauragės rajono savivaldybė.
– Savivaldybė negalėjo prisidėti, todėl nepastatė. Europinių pinigų traukinys jau nuvažiavęs. Didžiausias peilis, kad visos mišriosios komunalinės atliekos turi praeiti rūšiavimo liniją. Jeigu žmonės pirminiame etape tinkamai išrūšiuotų, nereikėtų tokio reikalavimo, – įsitikinęs V. Noreika.
GYVENTOJAI NEIŠRŪŠIUOJA
Pasak jo, į konteinerius patenka tokių atliekų, kurios komunalinių atliekų konteineriuose neturėtų būti. Patikrinę vieną iš konteinerių, rūšiuotojai rado 30 kg plytų, supjaustytą obelį, tepalo buteliukų, metalinių skardinių, maišelių su medžių lapais ir žolėmis. Visos šios atliekos turėjo būti išrūšiuotos, dalis jų – bioskaidžios, kompostuojamos.
Anot direktoriaus pavaduotojo, kompostavimas taip pat kelia problemų. Tauragės regione ne visos savivaldybės turi tvarkingas kompostavimo saugyklas bioskaidžioms atliekoms. Taip pat Vyriausybė žada įvesti reikalavimą atskirai šalinti gyvulinės kilmės maisto atliekas.
Prie kitų nežinomųjų bei kainos didėjimo prisideda ir tekstilės šalinimo paslauga. Tauragė viena pirmųjų šiemet įsirengė tekstilės rūšiavimo konteinerius. Ši paslauga TRATC‘ui kainuoja 76 tūkst. eurų per metus.
VIDINIŲ REZERVŲ NĖRA
Politikai domėjosi, ar TRATC turi vidinių rezervų, iš kurių galėtų padengti taršos mokestį. Tačiau, pasak TRATC direktoriaus pavaduotojo, vidinių rezervų beveik nėra. TRATC turi paskolų už atliekų aikštelių statybą. Turto bankui ir „Luminor“ bankui iš viso turimas įsiskolinimas sudaro 250 tūkst. eurų, kurie nėra įtraukti į rinkliavos mokestį. Šią skolą bankams TRATC turės mokėti dar keletą metų. Dar per 200 tūkst. skolingi gyventojai, kai kurios skolos – beviltiškos. TRATC į rinkliavos sumą šių pinigų neįskaičiuoja, tačiau bendrovės ekonominės būklės skolos negerina.
Atidėti mokėjimus atliekų surinkėjams taip pat nėra galimybių. TRATC buvo pradelsęs mokėjimus atliekas surenkančiai „Ecoservice“ Šilalėje. Vežėjai padavė TRATC į teismą, tad prie išlaidų prisidėjo ir pralaimėto teismo išlaidos.
Pasak V. Noreikos, taršos mokesčio perspektyvos yra 50 eurų už toną, todėl rinkliava neišvengiamai anksčiau ar vėliau privalės būti padidinta. Kitos savivaldybės taip pat jau padidino arba dar svarsto didinti rinkliavą. Tad kitą mėnesį politikai turės apsispręsti, ar TRATC pateikti argumentai yra įtikinami. Tokiu atveju rinkliava Tauragės gyventojams nuo kitų metų turėtų ženkliai išaugti.
IŠLAIDOS AUGA
Po komiteto posėdžio socialinėje erdvėje Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas paskelbė, kad padidinus taršos mokestį nuo 5 eurų iki 27,51 euro už toną, visos išlaidos patektų į valstybės biudžetą, bet kaštai TRATC‘ui išaugtų 240 tūkst. eurų per metus. Dar apie 220 tūkst. eurų per metus kainuotų atliekų deginimas. Prisideda ir tekstilės surinkimo paslauga (76 tūkst. eurų per metus), tad būtinosios TRATC‘o išlaidos sudarytų 536 tūkst. eurų per metus, teigia meras.
– Ši našta tektų visų 4 regiono savivaldybių gyventojams, o toks padidėjimas gali lemti ženklų kainų padidėjimą, kuris gali siekti 40 proc. Šie skaičiai dar nėra galutiniai, kalbėsime su TRATC vadovais ir sprendimus priimsime tik tokius, kurie bus ekonomiškai pagrįsti ir mažiausi, kiek tai yra įmanoma, – savo paskyroje rašė meras.
Mokestinė našta, pasak TRATC direktoriaus pavaduotojo, bus padalinta solidariai visoms savivaldybėms. Šiuo klausimu visų savivaldybių vadovai bendrauja, tariasi. Taršos mokestį Seimas turėjo padidinti dar pernai, bet sprendimą atidėjo, lapkričio 21 d. vėl svarstys šį klausimą.
