2019 Gruodžio 14 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Papasakojo apie mažosios renovacijos naudą: komfortas ir šilumos sutaupymai

  • Įkelta: 2019-11-29

Renovacija Lietuvoje.

Nuotrauka iš BETA archyvo.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai – daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Kvietimui numatyta 5 mln. eurų. Paraiškos mažajai renovacijai priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose iki 2019 m.  gruodžio 31 dienos.

„Senos statybos daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, kad vieni butai šyla, kiti šąla, ir didžiausia problema ta, kad gyventojai patalpose negali turėti tokios temperatūros, kokios norėtų. Tokiuose daugiabučiuose šilumos skirtumas tarp žemiausio ir viršutinio aukšto gali siekti net iki 10 laipsnių Celsijaus. Nepaisant to, visi buto gyventojai moka vienodas sąskaitas už šildymą, bet  gyvena skirtingomis komforto sąlygomis. Šią problemą padės išspręsti mažoji renovacija, kurios metu atnaujintas pastato šilumos punktas padės subalansuoti šilumos tiekimą visiems butams“, – paaiškina programą administruojančios BETA direktorius Valius Serbenta.

Be to, ekspertas skaičiuoja, kad tokia renovacija padėtų pasiekti nuo 15 iki 20 proc. šilumos sutaupymų. Sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojams pageidaujant, ateityje būtų galima pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti. Paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose iki 2019-ųjų gruodžio 31 dienos.

Patrauklesnė didžiajai daliai daugiabučių gyventojų

Skaičiuojama, kad kompleksinė daugiabučio renovacija yra brangesnė ir kainuoja apie 200 eurų kv. m., o mažosios renovacijos projektas kainuoja kur kas pigiau, jo kaina priklauso nuo šilumos punkto galingumo. Tad šis kvietimas gali būti patrauklus didžiajai daliai daugiabučių gyventojų.

„Paraiškos teikėjų ratas gali būti labai platus, tačiau išskyrėme pagrindines pareiškėjų grupes – daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai arba savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai ir daugiabučio namo butų savininkai. Nesvarbu kas būtų pareiškėjas ir prašoma suma, kompensavimo suma visiems yra vienoda – 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – paaiškina Marius Narmontas, Aplinkos viceministras.

Siekiantys gauti valstybės paramą, gyventojai gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

Taip pat valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Renovacija – būtina

Kaip teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, šildymo sistemų modernizavimas yra neišvengiamas žingsnis visuose senos statybos daugiabučiuose.

„Daugelyje daugiabučių šilumos sistemos yra labai nepatikimos būklės, kelia avarijos riziką. Dėl to anksčiau ar vėliau juos reikės atnaujinti. Kadangi dabar tam skiriama ir valstybės parama, todėl tai yra geriausias laikas tai padaryti“, – sako pašnekovas.

BETA duomenys rodo, kad nuo 2013 m. yra atnaujinta 2350 daugiabučių namų, o dar 427 daugiabučiai yra renovuojami. Paraiškos mažajai renovacijai priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose iki 2019 m.  gruodžio 31 dienos.

Užs. Nr. 145

Tokį uždavinį jau atvirai sprendžia savivaldybė. Ilgą laiką kalbos apie dviejų meno krypties neformalaus ugdymo įstaigų – Moksleivių kūrybos centro ir Muzikos mokyklos sujungimą sklandė „po kilimu“. Tačiau artėjant abiejų įstaigų direktorių konkursams tapo aišku – kandidatuojančių nebus. Be to, Muzikos mokyklos pastatui verkiant reikalingas remontas. 

Ieškant idėjos šaknų paaiškėjo, jog sujungimas buvo užprogramuotas dar nuo Moksleivių kūrybos centro steigimo. „Tauragės žinių“ žurnalistams į rankas pakliuvo 1998 m. Tarybos raštas. Juo nuspręsta: pirma – įsteigti Moksleivių kūrybos centro meno klases, antra – iki 2000 m. įsteigti meno mokyklą. Taigi, traukinys vėluoja jau 19-ka metų, o įstaigos dirba po senovei. Tačiau ar išties toks variantas, kaip sakoma, – vieni pliusai?

Vokiečiai Tauragėje įregistravo įmonę UAB „Gonas“  ir nupirko Ližių kaime stovinčius buvusios „Rosaganos“ pastatus dar 2014 metais, tačiau patalpos „snaudė“ 4 metus. Pasikeitę įmonės akcininkai akseleravo veiklą ir pernai gruodį atidarytas pirmasis žuvų perdirbimo cechas. Pradėjusioje veikti gamykloje šiuo metu dirba daugiau nei 50 darbuotojų. Produkciją Pabaltijo šalyse realizuojančiai įmonei pradėjo taip sektis, jog į verslą nutarta investuoti dar 1 milijoną eurų. Bendrovės vadovas Vytautas Kriščiūnas kreipėsi į rajono savivaldybę paramos elektros pastotės statybai. Mainais pažadėjo įkurti 15 naujų darbo vietų. Jų ketinimai ne iškart priimti išskėstomis rankomis.

Šiandien 10 val. posėdį pradėjo rajono taryba. Darbotvarkėje 40 klausimų, kuriuos svarstydami Jungtiniame Tarybos komitetų posėdyje politikai užtruko 5 valandas be pertraukų. Šiandien pirmą kartą Tarybos nariams netiekiami nei pietūs, nei kava, užtat buvo paskelbta ilgesnė – pusvalandžio pertrauka. Politikai pietavo už savo pinigus.​

Akyli tauragiškiai pastebėjo, kad prie savivaldybės garažų nebeliko anksčiau suręsto paviljono rūkoriams. Negi savivaldybėje nebeliko rūkančiųjų? – stebėjosi į redakciją paskambinęs skaitytojas.