2020 Rugsėjo 26 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Tikrosios žodžių reikšmės diskusijoje apie mokesčius

  • Įkelta: 2019-10-07
Ieva VALEŠKAITĖ
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis. 

Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai. Jie puikiai žino, kad į epitetų „cukraus vatą“ nevyniojant siūlymų kitąmet didinti mokesčius, keliai ir takeliai į rinkėjų širdis apželtų žole. O juk sunku įvardinti mokestį, kurio kitąmet nesiūloma didinti. Planuojami didesni mokesčiai darbui, kapitalui, nekilnojamam turtui, bankams, draudimo bendrovėms, prekybos tinklams, lengviesiems automobiliams, mikroautobusams ir cigaretėms, už miškus ir už aplinkos taršą. Lietuviai, galvojantys, kad kas antras (!) jų mokesčių pavidalu suneštas euras yra iššvaistomas, meile didesniems mokesčiams nedega. Praėjusiais metais atliktoje apklausose valdžiai nė ketverto dešimtbalėje sistemoje nerašę mokesčių mokėtojai nenoriai politikams patiki pinigų leidimą. 

Tad politikai neriasi iš kailio – visi didinami mokesčiai stebuklingai virsta „vaiko pinigais“. Štai siūlo atsisakyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, kuris leistų mažiausių pajamų gavėjams per du metus sutaupyti apie 360 eurų, o riboto darbingumo asmenims – po 240 eurų per metus. Tai – ženkli suma nepasiturinčioms šeimoms. Užuot tiek pinigų palikusi dirbančiųjų kišenėse valdžia vilioja nemokamais pietumis visiems pradinukams ir ilgesniais laisvadieniais tėvams, auginantiems vaikus. Lyg už mokesčių mokėtojų pinigus valstybės tarnautojo užsakyti pietūs vaikui būtų skanesni, nei tėvų suruošti.

Vienu metu politikai registruoja lengvatinį pridėtinės vertės mokestį keliasdešimt tūkstančių kainuojantiems elektromobiliams, tuo pat metu svarsto apmokestinti lengvuosius automobilius ir mikroautobusus, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tiesa, eilinį kartą nutyli, kad retas kuris naujas, dar salone stovintis keturratis „mažylis“ ar hibridas išmeta mažiau.

Seimo nariai ant stalo kloja mokestį „bankų turtui“. „Bankai yra tokia struktūra, kuri uždirba daugiausia, bet mokesčių moka nelabai daug“, sako iniciatoriai. Bet iš tikrųjų galiausiai mokės tie, kurie iš tų bankų skolinasi. Bet pasakyti, kad skolinantis iš banko vien dėl šio mokesčio, reikės papildomai sumokėti 0,4 proc. dydžio mokestį – „nefasonas“.

Progresą toliau bando stabdyti didesniais progresiniais mokesčiais, – tais, kurie labiausiai krenta ant kuriančiųjų inovacijas ir aukštą pridėtinę vertę. Beje, būtent šie gyventojai yra itin mobilūs ir gali tokius pat gerus ir dar geresnius darbus susirasti ir inovacijas kurti kur nors Londone ar Rygoje. Ar čia logika ta, kad didžiausias algas gaunantiems išvykus, visi kiti automatiškai „išsilygins“? Keista atskirties mažinimo strategija.

Valdžia teigia „vienodinsianti“ mokesčius dividendams, o iš tikrųjų juos didins 5 procentiniais punktais. Sako, kad kuriantiems verslą 5 ar 10 procentų nieko nereiškia. Kas yra visiška netiesa. Štai jau dabar pelną uždirbantieji Latvijoje ar Estijoje bendrai moka 20 proc. siekiančius pajamų ir pelno mokesčius, o Lietuvoje šie mokesčiai kartu sudaro apie 28 proc. pelno prieš mokesčius. Padidinus GPM taikomą dividendams dar 5 p. p. mokesčių našta pasieks 32 proc. – pusantro karto daugiau, nei pas kaimynus. Bet argi rudenį skaičiuojant viščiukus, kas nors sužiūrės kiek jų per tvorą išlėks ieškoti geresnių sąlygų? 

Pamiršta ambicija turėti konkurencingiausią mokesčių sistemą Baltijos šalyse. Užmarštyje liko ir pažadai mokesčių nedidinti ar nuolat nekaitalioti mokesčių įstatymų paliekant bent 6 mėnesius nuo jų priėmimo iki įsigaliojimo.

Spartus ekonomikos augimas keletą metų leido kurti viena už kitą keistesnius pasiūlymus – būsto programas turintiems būstus, regionų gausinimo programas, kuriomis daugiausiai naudojosi ne norintys apsigyventi Visagine ar Pagėgiuose, bet įsikurti didmiesčių pašonėje ir t.t. Dalinti svetimus pinigus politikai įprato. Geradario vaidmens atsisakyti sunku, o rinkimams artėjant – ir nenaudinga. Tad pažadų ir toliau tik daugės, o mokesčių didinimas ir toliau bus vadinamas netikrais, ausiai mieliau skambančiais, vardais. 

Savaitė prasidės gana vėsiais orais, vietomis ir snaigės pasirodys. Dienoms bėgant šalį ne kartą palaistys lietus, sustiprės vėjas, tačiau temperatūra palaipsniui kils. Savaitės pabaiga jau bus gerokai šiltesnė ir sausesnė.

Verslo auginimui ir jo efektyvumo didinimui spalis yra itin geras laikas, nes šį mėnesį „Tele2“ skelbia ypač patrauklias sąlygas užsisakyti „Power Pack“. Tai – naujas viskas viename paketas, kuris įmonėms suteikia reikalingiausias ryšio, interneto ir telefonijos paslaugas bei geresnius įrangos pasiūlymus už vieną, mažesnę kainą.

Tauragės šilumos tinklams bus ieškoma naujo vadovo. Ruošiamasi skelbti konkursą dar šiemet, šiuo metu rengiamos sąlygos. Įmonei kol kas vadovaujantis laikinasis vadovas tikina nežinantis, ar dalyvaus konkurse. Vadovo pasikeitimas turėtų įvykti įsibėgėjus šildymo sezonui, bet gyventojams baimintis dėl to nereikėtų. Naujam vadovui bus keliamas reikalavimas išlaikyti žemas šildymo kainas.

Tauragės mokyklose – tropinių drugelių auginimo vajus. „Šaltinio“ ir M. Mažvydo progimnazijų mokiniai įsitraukė į projektą, stebėdami jų metamorfozę nuo vikšro iki margasparnio drugio.

Pirmosiose naujo „NKL-Viking Loto“ sezono rungtynėse Tauragės krepšinio klubas patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Šilutės krepšininkai laimėjo 83:69, nors rungtynių pradžioje abi komandos nebuvo nusiteikusios lengvai pasiduoti. Tauragiškiams atsipalaiduoti nėra kada, nes jau rytoj, šeštadienį, komanda namuose pasitinka Jonavos krepšininkus.

Tauragiškių dar iš Vytauto 85-ame name veikusio baro „Pas Verą“ laikų žinoma verslininkė Veronika Geštautienė patalpų nebenuomos. Erdvėse, kuriose veikė baras, vėliau – sveiko maisto kavinė, po to – valgykla, moteris įrengs grožio saloną.

Ar kada susimąstėte, jog prie visų kitų rūpesčių kiekvieną dieną sprendžiame ir „kur ir ką valgyti pietums“ klausimą. „Tauragės žinios“ atliko tyrimą: apsilankėme miesto valgyklose, kavinėse, restoranuose bei pasidomėjome, kur mieste dienos pietūs pigiausi bei kokia aplinka ir aptarnavimas laukia atvykusiųjų.

Tauragiškių pamėgtoje Meižio poilsiavietėje vyksta kapitalinio remonto darbai. Atnaujinamas vienas medinių namelių, greta jo „įsitaisė“ medinis Geltonskruostis žaltys.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vyksta jau ne vienus metus ir Aplinkos ministerija jau septintą kartą kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučio renovacijai. Butų savininkai apsisprendę modernizuoti savo būstą klausia, kaip pasiruošti šiam procesui.

Pamiškių gatve vyras ėjo pasivaikščioti po Oko mišką. Aptikęs palaikus iškvietė pareigūnus. Mirusiosios kūnas jau buvo pradėjęs irti.

Žvilgtelėkime į Tauragės miestą iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų, progimnaziją ir kitas įstaigas. Miestas buvo puošnus ir turtingas. Tauragės dalis nuo bažnyčios iki dvaro buvo vadinama senmiesčiu. Vyravo labai archajiškos, senosios trobos. Jokio plento iki pat devyniolikto šimtmečio išvis nebuvo. Per senmiestį ėjo tik vieškelis link dvaro per mišką į Lauksargius.

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, energija jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Tarptautinės mokytojo dienos proga „Tauragės žinios“ paprašė kelių mokytojų pasidalinti mintimis, kas juos motyvuoja darbe, kokia turėtų būti mokykla, kokius mitus apie mokytojo darbą jie norėtų paneigti.

Naujovės ir kaime sparčiai skinasi kelią – jau visai netrukus rajonuose visai nebeliks paštų, tik centriniai miestų skyriai, o pašto paslaugas teiks mobilieji laiškininkai. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė įsitikinusi, kad tai vienas geriausių pašto modelių, nes žmonėms nebereikės vykti į pašto skyrių, laiškininkas atvyks į namus. Vis dėlto ne visi permainas sutinka džiaugsmingai. Kalbintos visą gyvenimą dirbusios paštininkės atviros – pagal naują modelį dirbti neketina, apsisprendė darbą pašte palikti. Plačiau skaitykite laikraščio vedamajame.

Papušynės kapinėse kasdamas duobę susmuko vyras. Atvykę medikai bandė gaivinti, tačiau vyras neišgyveno.

Pirmąją spalio savaitę vainikuos žymesnis orų atvėsimas. Jau penktadienio naktį vietomis numatomos šalnos, kurios savaitgalio naktimis sustiprės, kai kur temperatūra nukris ir žemiau nulio. Dienomis teliks kukli šiluma, termometrų stulpeliai jau neperkops 10 laipsnių. Tamsiuoju paros metu teks pasisaugoti ne tik vietomis tvyrančio rūko, bet ir slidesnių kelių.

Šiandien visoje šalyje bus laikomas Konstitucijos egzaminas. Tauragėje pirmasis jo etapas vyks rajono savivaldybės didžiojoje salėje (4 aukšte).

Sekmadienį į policiją dėl patirtos vagystės kreipėsi du vyrai. Iš jų sodybos Vaidilų kaime dingo Balskų tvenkiny prie liepto pririštas kateris. Apie vandens transporto priemonės dingimą jo savininkams pranešė po apylinkes skraidęs ultralengvojo orlaivio pilotas.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ paruošė išskirtinius interneto namams pasiūlymus klientams, savo vardu turintiems bent 3 numerius „Tele2“ tinkle. Jie sau ir savo šeimoms gali pasirinkti jų poreikius labiausiai atitinkantį „Tele2 Laisvo interneto“ planą tik nuo 2 Eur/mėn., o modemą gauti dovanų vos už 1 ct!

Šiandien minima Angelų sargų diena, kitaip, policijos pareigūnų profesinė šventė. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai šiemet vyks į Šilutę, kur vyks iškilmingas minėjimas. 

Pernai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga miestelėnai ir visuomenininkai išrinko 100 iškiliausių tauragiškių. Dėl to, kur bus įamžintas jų atminimas, kilo nemažai diskusijų, kol galiausiai nuspręsta iš lentelių su pavardėmis išdėliotus žodžius „Atkurtai Lietuvai 100“ patalpinti ant verslo centro „Šimtmetis“ sklypo atraminės sienos. Projektas iki šiol buvo įstrigęs, tačiau trečiadienį pranešta, jog jau pasirašyta puošmenos įrengimo sutartis. Šimtmečio tauragiškių pavardės numatytoje vietoje nuguls per du mėnesius.

Spalio 1 d. į Tauragės kultūros centrą susirinko visų Tauragės KC padalinių ir skyrių darbuotojai, svečiai – minint Tarptautinę muzikos dieną, pagerbti ir apdovanoti kūrybingiausi, darbščiausi, aktyviausiai praėjusių metų laikotarpiu prie kultūros vyksmo prisidėję kultūros darbuotojai.

Jei tenka montuoti naujo pastato stogą, gana dažnais atvejais pirmiausia yra įvertinami du svarbiausi kriterijai: kiek tai truks, ir kokios kainos galima tikėtis. Vyrauja nuostata, kad geriausios kokybės bus galima tikėtis tik tuomet, jei darbai bus atliekami tik arba greitai, arba ganėtinai pigiai, o išpildyti šias dvi sąlygas bus paprasčiausiai neįmanoma. Vis dėlto, tai tikrai nėra tiesa: tuo atveju, jei yra pasirenkamos stogo santvaros, bus galima tikėtis ir puikios kokybės, ir pakankamai greito projekto įgyvendinimo, ir, žinoma, ganėtinai nedidelės kainos. Tai tėra vienos iš daugybės priežasčių, kodėl verta pagalvoti apie medinių stogo santvarų pasirinkimą, taigi, pravartu apžvelgti ir kitas svarbias šio pasirinkimo savybes.

Dar vakar Atgimimo aikštėje Stasio Povilaičio „Švieski man vėl“ šiemet skambėjo paskutinį kartą. Užgeso grojančio fontano šviesos. Šiandien miesto fontanus prižiūrinti bendrovė išleis iš jų vandenį ir paruoš įrenginius žiemai.

Šiandien visame pasaulyje minima Muzikos diena. Žvelgiant į Tauragės kultūrinį gyvenimą – šie metai išskirtiniai. Tauragiškiai tapo ne vieno grandiozinio muzikos renginio dalyviais.

Tauragiškių „didžiąja“ vadinamoji „Norfa“, esanti Bernotiškės gatvėje, spalio 10 dieną bus uždaryta rekonstrukcijai. Tose pačiose patalpose veikianti „Eurokos“ persikraustys į Gedimino gatvėje duris atvėrusios „Pepco“ pašonę.