Naujovės ir kaime sparčiai skinasi kelią – jau visai netrukus rajonuose visai nebeliks paštų, tik centriniai miestų skyriai, o pašto paslaugas teiks mobilieji laiškininkai. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė įsitikinusi, kad tai vienas geriausių pašto modelių, nes žmonėms nebereikės vykti į pašto skyrių, laiškininkas atvyks į namus. Iki šiol mobiliojo laiškininko paslauga veikė 12-oje šalies rajonų, nuo spalio 1-osios ji pradėta teikti dar 10-tyje rajonų, o Tauragės rajone startuos nuo gruodžio 3 d. Vis dėlto ne visi permainas sutinka džiaugsmingai. Kalbintos visą gyvenimą dirbusios paštininkės atviros – pagal naują modelį dirbti neketina, apsisprendė darbą pašte palikti.
Dabartinė situacija – apgailėtina
„Tauragės žinių“ redakcijoje apsilankiusi Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė pasakojo, kad dabar situacija tragiška. Šiuo metu Lietuvoje yra 500 paštų, iš jų kaimuose – 370. Daugumos pastatų būklė labai prasta, kai kurie net be jokių patogumų, tualetai – lauke. Pasak V. Budrienės, jie visiškai nuostolingi: per dieną dažname kaimo pašte apsilanko 5–7 žmonės, mėnesio apyvarta – apie 300 eurų.
– Įmonei niekaip nebeapsimokėjo jų išlaikyti, tad keisti tokią neefektyvią ir pasenusią struktūrą buvo būtina, – tvirtino ji. – Pertvarka siekiame pagerinti sąlygas darbuotojams, sustambinti etatus (dabar laiškininkai dirba 0,6 etato, net minimalaus atlyginimo negauna), atlyginimas padidės maždaug 200 eurų, jiems suteikiamas automobilis, didinamas paslaugų prieinamumas, nes ateiti į paštą galėdavo tik tie, kurie turi judėjimo laisvę, o toliau gyvenantys ar sunkiau vaikštantys turėdavo kieno nors prašyti, kad nuneštų siuntinį, arba mūsų laiškininką gaudydavo. Žinoma, padidės ir pašto paslaugų efektyvumas.
V. Budrienė pripažįsta, kad etatų pašte sumažės: Tauragės rajone jų bus panaikinta apie 10.
Tauragėje – nuo gruodžio 3-osios
V. Budrienė pasakoja, kad dabar įgyvendinamas antrasis pertvarkos etapas: prieš 2 metus mobilusis laiškininkas pradėjo veikti 12-oje Lietuvos savivaldybių. Nuo spalio 1-osios ji startavo dar 10 rajonų, o Tauragės rajone startuos nuo gruodžio 3 d. Tauragės rajone nepertvarkomi lieka 4 paštai: Tauragės CP, Pagėgių, Skaudvilės, Tauragės 1-asis paštas, o pertvarkomi 8 paštai: Batakių, Eičių, Gaurės, Lauksargių, Natkiškių, Pagramančio, Sartininkų, Stoniškių, Žygaičių ir Tauragės 1-asis kilnojamasis paštas. Tauragės rajone veiks 10 mobiliųjų laiškininkų, kurie kasdien išvažiuos pas savo klientus: 7 iš Tauragės, trys – iš Skaudvilės.
– Paštas dar niekada nebuvo taip arti gyventojų, nes nebe pastarieji eis į paštą, tačiau paštas pas juos atvyks suteikti visų pašto paslaugų. 12-oje rajonų, kuriuose prasidėjo pertvarka, ant kaimo paštų iškart būdavo pakabinamos spynos. Tad buvo daug nerimo, nes žmonės nesuprato, kas vyksta. Todėl dabar vienerius metus bus pereinamasis laikotarpis, kad gyventojai priprastų prie pokyčių: įprastas paštas jų miestelyje dirbs trumpiau, tik pusvalandį, jo patalpose tam tikromis valandomis lauks mobilusis laiškininkas, kuris suteiks visas pašto paslaugas. Po pereinamojo laikotarpio liks tik centrinis paštas, iš kurio kasryt pas gyventojus išvyks mobilieji laiškininkai, – aiškino V. Budrienė.
Įgyvendinus šį projektą, klientai lengviau gaus pašto paslaugas, nes patiems nebereikės eiti į pašto skyrių – laiškininkas atvažiuos pas juos į namus, darbuotojams padidės darbo etatai, jie gaus naujus tarnybinius automobilius ir išmaniąsias planšetes, tad visos operacijos vyks sklandžiau ir greičiau. Jau dabar 70 proc. visų pašto paslaugų vykdoma per laiškininkus, tad didesnio pokyčio gyventojai nepajus.
Mobilųjį laiškininką išsikviesti į namus galima dėl šių pašto paslaugų: norint išsiųsti laišką ar siuntinį, registruoti siuntą ar pageidaujant, kad registruotoji pašto siunta į namus būtų pristatyta pakartotinai. Per mobilų laiškininką bus galima užsakyti ir leidinių prenumeratą, sumokėti mokesčius, gauti įvairias socialines išmokas ir pensijas.
Pasak V. Budrienės, kad tokia paslauga reikalinga, atskleidė 2018 m. rudenį Lietuvos pašto užsakymu tyrimų bendrovės SIC atlikta apklausa – 73 proc. apklaustų mobilaus laiškininko lankomų klientų tokią paslaugą rekomenduotų jos neturintiems regionams.
Kaip išsikviesti?
Norint išsikviesti mobilų laiškininką, pasak V. Budrienės, reikės skambinti bendruoju Lietuvos pašto informacijos numeriu 8 700 55 400 – jį ketinama įvairiais būdais reklamuoti, kad žmonės jį įsimintų, arba rašyti el. paštu info@post.lt ir, operatorius užregistruos iškvietimą. Laiškininko iškvietimas nieko nekainuos. Prieš atvykdamas laiškininkas klientui pasiskambins, kad planuojamu laiku jis būtų namuose.
– Atėjęs į darbą laiškininkas planšetėje mato jam suformuotas užduotis, kur jis turi nuvykti, pvz., pas Onutę užsakyti prenumeratos. Atlikęs užduotį jis paspaudžia mygtuką, kad užduotis įvykdyta – taip bus galima kontroliuoti, ar tikrai visos užduotys atliekamos, – pasakojo V. Budrienė.
Prenumeruotų spaudos leidinių, pašto korespondencijos, pensijų ir socialinių išmokų pristatymas į namus vyks taip, kaip ir dabar – laiškininkai ir toliau įprastai atliks jiems skirtą kasdienį darbą. Tuo pačiu jis suteiks ir visų kitų klientui reikalingų paslaugų, tarp jų – ir spaudos leidinių prenumeratą. Mobilių laiškininkų automobiliai bus pažymėti Lietuvos pašto lipduku, kad gyventojams būtų lengviau juos identifikuoti.
Žmonės nepatenkinti
Vis dėlto nuotaikos ne visur tokios pakilios. Vieno mūsų rajono miestelio paštininkė (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) pasakoja, kad mobiliojo laiškininko projektas džiugina toli gražu ne visus.
– Mes esame pasirašę konfidencialumo sutartį, kalbėti apie darbą negalime, tačiau galiu išsakyti kaimo gyventojų nuomonę. Žmonės nepatenkinti. Ir net labai. Vyresni, ligoti žmonės sėdi namuose, tačiau juk yra daug ir tokių, kuriems ateiti iki pašto visai nesunku. Jie sako, kad užsisakę paslaugą gaus ją tik kitą dieną, o atėję į vietą gautų iškart. Sako, turėsiu sėdėti namuose ir laukti, nors galbūt turėsiu kitų reikalų. Be to, mobilus laiškininkas 120 km per dieną turės apvažiuoti, tai kada tą spaudą paskutinis gyventojas gaus? Vakare? O žiemą tai išvis... – pasakojo ji.
Ji sakė žinanti, kad paštas rengė apklausas ir paaiškėjo, kad žmonės, jau gaunantys tokią paslaugą, yra patenkinti. Bet moteriai kyla daug klausimų ir abejonių, kaip viskas bus po pertvarkos. Esą dabar jų kaime paštas dirba normaliai, žmonių ateina nemažai, bent jau po 17–20 kasdien. Nors kaimo parduotuvėje yra „Perlo“ terminalas, žmonės buvo įpratę mokesčius mokėti ar kitokias operacijas atlikti pašte. Be to, uždarius skyrius, prarandama dar vieną proga „išeiti į žmones“, nes kai kuriuose kaimuose „kelionė“ į parduotuvę, paštą ir bažnyčią buvo vienintelė pramoga. Visas šias apmokėjimo paslaugas bus galima atlikti namuose. Ar tai bus geriau, ar blogiau, spręsti lieka patiems pašto klientams.
Moteris pasakojo, kad jų kaimo pašte dirba du laiškininkai, o po pertvarkos visas krūvis teks vienam. Bus sunku. Tiesa, ji sako apsisprendusi palikti darbą, kaip ir jos kolegė.
– Čia ateis naujas žmogus, nes mes išeinam iš darbo, – pasakojo visą gyvenimą paštui atidavusi darbuotoja. – Nors atleidimo lapelių dar negavome, žinome, kad mobiliojo laiškininko paslauga turi pradėti veikti jau nuo gruodžio 3-osios. Kažkaip labai staigiai čia viskas. Rugsėjo 12 d. buvo susirinkimas, pranešė apie pertvarką ir turėjom labai greit apsispręsti...
Eičiai renka parašus
Eičiuose gyvenanti Anastazija Pečkaitienė „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad kaimo gyventojus žinia apie tai, kad bus naikinamas pašto skyrius, išties sujaudino. Vyresni žmonės nerimauja, kad jie nebeturės kur susimokėti mokesčių, gauti kitokių paslaugų.
– Dar aš, nors ir pensininkė esu, naudojuosi internetine bankininkyste, tai man ne tokia didelė problema, o štai mano 75-erių kaimynė labai stresuoja, kad nebeliks pašto, – pasakojo A. Pečkaitienė.
Kad eičiškiai renka parašus siekdami išsaugoti kaime paštą, patvirtino ir „Karšuvos“ bendruomenės pirmininkas Simas Gaidelionis. Jau surinkta apie 100 parašų.
– Mūsų kaimas atokus, tolokai nuo didesnių gyvenviečių ar miesto, be to, dauguma gyventojų – vyresnio amžiaus. Jiems neramu, kad neturės kur susimokėti mokesčių, gauti kitokių pašto paslaugų. Todėl norime, kad paštas mūsų kaime liktų, – sakė bendruomenės pirmininkas.
