2020 Rugsėjo 26 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Neįgaliųjų integracija: Tauragė žengia pirma

  • Įkelta: 2019-10-07
Akimirka iš grupinio gyvenimo namų pirmojo gimtadienio. Adakavo socialinių globos namų archyvo nuotrauka

Vis dar gajus stereotipas, kad neįgalūs žmonės – kitokie. Juk anksčiau net globos įstaigos būdavo kuriamos užkampiuose, kad neįgalieji nekristų į akis. Laimei, pamažu visuomenė keičiasi, tampa brandesnė ir jau suvokia, kad neįgalūs žmonės niekuo nesiskiria nuo sveikųjų. Ko reikia, kad jie sklandžiai įsilietų į visuomenės gyvenimą? Neįgaliųjų savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi, visuomenės tolerancijos ir, žinoma, nemažai lėšų ir pastangų.„Daug ką darom Lietuvoje pirmi“, – pasakodama apie globos institucijų pertvarką ir neįgaliųjų integraciją, teigia Adakavo globos namų direktorė Kristina Anulienė. 

Pirmas žingsnelis į visuomenę

„Globos namai, kad ir kokie bebūtų šiuolaikiški, jaukūs ir patogūs, yra institucija, izoliuojanti žmogų nuo visuomenės. Negalios paliesti žmonės yra mūsų visuomenės dalis, turinti teisę gyventi orų gyvenimą bendruomenėje, bendrauti, pagal galimybes rūpintis savo asmeniniu gyvenimu. 2014 metais valstybėje pradėta institucinės globos pertvarka. Pastaruoju metu kuriami bendruomeniniai namai, kuriuose gyvenantiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, jaustis lygiateisiais visuomenės nariais“, – yra sakęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Išties – nė vienas mūsų nesame apsaugotas nuo nelaimių, negalios ar ligų. Psichikos liga gali paliesti kiekvieną iš mūsų, nepaisant statuso, turto ar intelekto, o proto negalia gali tapti mūsų šeimos dalimi visai netikėtai.
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių globos namų direktorė, pasakoja, kad institucinė pertvarka prasidėjo prieš penkerius metus. Buvo nuspręsta reorganizacijos būdu prie Adakavo socialinių globos namų prijungti Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centrą, įsikūrusį Prezidento gatvėje. Jis tapo globos namų padaliniu. Šį lapkritį bus jau 5 metai, kai 20 protinę negalią turinčių žmonių gyvena nebe Adakave, o Tauragėje. 
Prisimindama pačią pradžią, direktorė sako, kad tuomet buvo kilęs nemenkas ir pačių neįgaliųjų, ir darbuotojų pasipriešinimas šiai idėjai. Net buvo renkami parašai, kad sujungimo būtų atsisakyta – esą viskas daroma buldozeriniu būdu, nesikalbama su žmonėmis. Piktintasi, esą „atveš durnius iš Adakavo, išdaužys čia viską“. Direktorės nuomone, komunikacijos ir informacijos, kaip viskas bus, iš tiesų trūko. Tada buvo atvykę ministerijos atstovai, diskutuota su miestelio gyventojais, ir – aistros nurimo. 
– Neįgalieji puikiausiai įsiliejo į bendruomenę ir šiandien, ko gero, nelabai kas ir pastebi, kad jie čia gyvena, – sako direktorė. 
Paklausta, kaip vyko atranka, kas kraustysis į padalinį mieste, K. Anulienė pasakojo, kad čia buvo perkelti sveikesni, savarankiškesni, aktyvesni žmonės. Juk tarp neįgaliųjų, kaip ir tarp sveikųjų, yra visokių: ir tokių, kurie mėgsta dalyvauti renginiuose, saviveikloje, o yra ir pasyvių. 

Kitas etapas – grupinio gyvenimo namai

Vykstant pertvarkos procesui Lietuvoje palaipsniui pereinama nuo ilgalaikės socialinės globos institucijoje prie paslaugų bendruomenėje.
– Gyvename pertvarkos įkarštyje, tad buvom įtraukti į reorganizuojamų įstaigų sąrašą. Ruošėm pertvarkos planus, ekspertai vertino gyventojus ir pagal valstybės investicijų programą buvo skirtos lėšos pirkti namą ir įkurti grupinio gyvenimo namus. Juose įsikūrė 10 žmonių iš Tauragės padalinio, – prisimena K. Anulienė.
Žinoma, ir patiems neįgaliesiems, atrinktiems perkelti į grupinio gyvenimo namus, buvo nelengva – anksčiau jiems niekuo nereikėjo rūpintis, jie buvo aptarnaujami, o dabar kartu su socialine darbuotoja ir padėjėjomis, kurių yra penkios, patiems reikia tvarkytis namus, prižiūrėti aplinką, gaminti valgį, skalbtis drabužius, atlikti kitus kasdienius buities darbus.
Prieš atidarant grupinio gyvenimo namus Marių gatvėje, neslepia direktorė, kaimynai būgštavo dėl dviejų priežasčių: esą jie neįgaliųjų bijo, nes jų nepažįsta, ir kitas dalykas – esą jų nekilnojamojo turto vertė kris, kai šalia įsikurs neįgalieji. 
– Tai natūralu, juk visada bijome to, ko nežinome, – svarsto K. Anulienė, – Tačiau kai susipažįsti, pamatai, kad bijoti nėra ko. Kaimynus buvome pasikvietę į atidarymą, kad jie įsitikintų, jog nieko baisaus čia nebus. Jau daugiau nei metai, kai Marių gatvėje veikia grupinio gyvenimo namai. Švęsdami metų sukaktį į šventę ir vėl buvome pasikvietę kaimynus, jie net su savo šašlykais atėjo. Akivaizdu, kad grupinio gyvenimo namų gyventojai susidraugavo su kaimynais: vieni kitiems padeda, kavos kviečiasi, pyragais vieni kitus vaišina. 

Namuose – tvarkinga ir jauku

Prieš kurį laiką šių eilučių autorė lankėsi Marių gatvėje, 19-uoju numeriu pažymėtame name. Namas didelis ir gražus – tokiame išties norėtų gyventi dažnas. Jame – 5 dviviečiai kambariai, virtuvė, dušas, vonia, 2 tualetai, svetainė, laisvalaikio zona bei  kitos erdvios bendro naudojimo patalpos. Namą už valstybės lėšas nupirko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 
Neįgalieji žurnalistei svetingai aprodė savo kambarius, kuriuose – nė dulkelės, didžiulį televizorių svetainėje, biliardą rūsyje, sandėliuke – žiemos laukiančius stiklainius su marinuotais agurkais, mišrainėmis, uogienėmis, o šaldiklyje – šaldytų gėrybių atsargas. Tvarkingas ir kiemas. 
Gyvenimas šiuose namuose teka įprasta vaga, kaip ir bet kuriuose namuose. Vieni gamino pietus – sriuba pietums jau garavo puode, savo eilės laukė kepti paruošti kepsniai, kiti tvarkėsi kieme.
 
Kaimynai priekaištų neturi

Kaimynai jau įsitikino, kad neįgalieji puikiai tvarkosi. Namas niekuo nesiskiria nuo tvarkingų ir išpuoselėtų šios gatvės namų: aplinka sutvarkyta, žolė nupjauta, žydi gėlės, šiltnamyje auga daržovės.
Pakalbinti kitoje gatvės pusėje gyvenantys Lina ir Juozas sako dabar jau matantys, kad baimintasi be reikalo – kaimynai draugiški, malonūs, visada pasiruošę padėti.
Kaimynas Sigitas, paklaustas, ar nesibaimina būsimos kaimynystės, net nustebo:
– Ką jūs, tikrai nieko blogo nematau. Žmonės kaip žmonės. Netgi labai draugiški ir malonūs. Sveikieji, ko gero, daugiau nesąmonių pridaro…

Planuose – dar daugiau grupinio gyvenimo namų

Adakavo socialinių globos namų direktorė atskleidė tolesnius pertvarkos planus. O jie išties įspūdingi:  iš valstybės investicijų programos planuojama statyti dar vieną namą Tauragėje, Žaliojoje gatvėje. Pinigai jau gauti, paskelbtas statybos darbų konkursas, šiemet bus parengta architektūrinė dalis, o pats namas iškils kitąmet. Prieita nuomonės, kad geriau statyti nei pirkti jau pastatytą: mat rasti tokį, kuris atitiktų reikalavimus, sunku, o statydamas išplanavimą pasirenki, kokio reikia, nebereikia leisti pinigų rekonstrukcijai. Dabar, pasak direktorės, ruošiamasi susitikti su bendruomene, papasakoti, kas čia bus, kad nekiltų nepasitenkinimo.
Ir tai dar ne viskas – jau yra parengtas investicinis projektas iš Europos Sąjungos lėšų statyti dar du namus.
– Pagal panaudos sutartį iš savivaldybės gavome du sklypus Rydštato ir Pajūrio gatvėse. Statybos pavasarį turbūt jau pajudės. Ir dar du sklypus pagal panaudos sutartį savivaldybė turėtų skirti Skaudvilėje. Taigi iš viso iki 2022 m. vidurio rajone turėsim šešis grupinio gyvenimo namus, – planais dalijasi K. Anulienė.
Pagal regioninį pertvarkos planą du grupinio gyvenimo namai atsiras ir Jurbarke, du Šilalėje ir vienas Pagėgiuose.

Į dar savarankiškesnį gyvenimą 

Pasak direktorės, viskas vyksta nuosekliai: iš įstaigos į grupinio gyvenimo namus, iš jų – į savarankiško gyvenimo namus arba į apsaugotą būstą. 
– Kaip tik dabar esame pateikę projektą teikti dar dvi paslaugas – pagalbos priimant sprendimus ir pagalbos įsidarbinant, taigi galėtume teikti pagalbą tiems, kurie gali išeiti gyventi savarankiškai. Dabar grupinio gyvenimo namuose, mūsų nuomone, yra 4 žmonės, kurie jau galėtų gyventi savarankiškai. Nupirktume butą, bet jie jau turėtų patys mokėti mokesčius, pirkti maistą ir visa kita, tik lankytų atvejo vadybininkas. Žinoma, reikėtų dar daug su jais dirbti, kad išmoktų tvarkyti savo finansus, ir padėtume rasti darbą, – pokalbį optimistiškai pabaigia K. Anulienė.  

Užs. Nr. 121 

 

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis. 

Savaitė prasidės gana vėsiais orais, vietomis ir snaigės pasirodys. Dienoms bėgant šalį ne kartą palaistys lietus, sustiprės vėjas, tačiau temperatūra palaipsniui kils. Savaitės pabaiga jau bus gerokai šiltesnė ir sausesnė.

Verslo auginimui ir jo efektyvumo didinimui spalis yra itin geras laikas, nes šį mėnesį „Tele2“ skelbia ypač patrauklias sąlygas užsisakyti „Power Pack“. Tai – naujas viskas viename paketas, kuris įmonėms suteikia reikalingiausias ryšio, interneto ir telefonijos paslaugas bei geresnius įrangos pasiūlymus už vieną, mažesnę kainą.

Tauragės šilumos tinklams bus ieškoma naujo vadovo. Ruošiamasi skelbti konkursą dar šiemet, šiuo metu rengiamos sąlygos. Įmonei kol kas vadovaujantis laikinasis vadovas tikina nežinantis, ar dalyvaus konkurse. Vadovo pasikeitimas turėtų įvykti įsibėgėjus šildymo sezonui, bet gyventojams baimintis dėl to nereikėtų. Naujam vadovui bus keliamas reikalavimas išlaikyti žemas šildymo kainas.

Tauragės mokyklose – tropinių drugelių auginimo vajus. „Šaltinio“ ir M. Mažvydo progimnazijų mokiniai įsitraukė į projektą, stebėdami jų metamorfozę nuo vikšro iki margasparnio drugio.

Pirmosiose naujo „NKL-Viking Loto“ sezono rungtynėse Tauragės krepšinio klubas patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Šilutės krepšininkai laimėjo 83:69, nors rungtynių pradžioje abi komandos nebuvo nusiteikusios lengvai pasiduoti. Tauragiškiams atsipalaiduoti nėra kada, nes jau rytoj, šeštadienį, komanda namuose pasitinka Jonavos krepšininkus.

Tauragiškių dar iš Vytauto 85-ame name veikusio baro „Pas Verą“ laikų žinoma verslininkė Veronika Geštautienė patalpų nebenuomos. Erdvėse, kuriose veikė baras, vėliau – sveiko maisto kavinė, po to – valgykla, moteris įrengs grožio saloną.

Ar kada susimąstėte, jog prie visų kitų rūpesčių kiekvieną dieną sprendžiame ir „kur ir ką valgyti pietums“ klausimą. „Tauragės žinios“ atliko tyrimą: apsilankėme miesto valgyklose, kavinėse, restoranuose bei pasidomėjome, kur mieste dienos pietūs pigiausi bei kokia aplinka ir aptarnavimas laukia atvykusiųjų.

Tauragiškių pamėgtoje Meižio poilsiavietėje vyksta kapitalinio remonto darbai. Atnaujinamas vienas medinių namelių, greta jo „įsitaisė“ medinis Geltonskruostis žaltys.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vyksta jau ne vienus metus ir Aplinkos ministerija jau septintą kartą kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučio renovacijai. Butų savininkai apsisprendę modernizuoti savo būstą klausia, kaip pasiruošti šiam procesui.

Pamiškių gatve vyras ėjo pasivaikščioti po Oko mišką. Aptikęs palaikus iškvietė pareigūnus. Mirusiosios kūnas jau buvo pradėjęs irti.

Žvilgtelėkime į Tauragės miestą iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų, progimnaziją ir kitas įstaigas. Miestas buvo puošnus ir turtingas. Tauragės dalis nuo bažnyčios iki dvaro buvo vadinama senmiesčiu. Vyravo labai archajiškos, senosios trobos. Jokio plento iki pat devyniolikto šimtmečio išvis nebuvo. Per senmiestį ėjo tik vieškelis link dvaro per mišką į Lauksargius.

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, energija jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Tarptautinės mokytojo dienos proga „Tauragės žinios“ paprašė kelių mokytojų pasidalinti mintimis, kas juos motyvuoja darbe, kokia turėtų būti mokykla, kokius mitus apie mokytojo darbą jie norėtų paneigti.

Naujovės ir kaime sparčiai skinasi kelią – jau visai netrukus rajonuose visai nebeliks paštų, tik centriniai miestų skyriai, o pašto paslaugas teiks mobilieji laiškininkai. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė įsitikinusi, kad tai vienas geriausių pašto modelių, nes žmonėms nebereikės vykti į pašto skyrių, laiškininkas atvyks į namus. Vis dėlto ne visi permainas sutinka džiaugsmingai. Kalbintos visą gyvenimą dirbusios paštininkės atviros – pagal naują modelį dirbti neketina, apsisprendė darbą pašte palikti. Plačiau skaitykite laikraščio vedamajame.

Papušynės kapinėse kasdamas duobę susmuko vyras. Atvykę medikai bandė gaivinti, tačiau vyras neišgyveno.

Pirmąją spalio savaitę vainikuos žymesnis orų atvėsimas. Jau penktadienio naktį vietomis numatomos šalnos, kurios savaitgalio naktimis sustiprės, kai kur temperatūra nukris ir žemiau nulio. Dienomis teliks kukli šiluma, termometrų stulpeliai jau neperkops 10 laipsnių. Tamsiuoju paros metu teks pasisaugoti ne tik vietomis tvyrančio rūko, bet ir slidesnių kelių.

Šiandien visoje šalyje bus laikomas Konstitucijos egzaminas. Tauragėje pirmasis jo etapas vyks rajono savivaldybės didžiojoje salėje (4 aukšte).

Sekmadienį į policiją dėl patirtos vagystės kreipėsi du vyrai. Iš jų sodybos Vaidilų kaime dingo Balskų tvenkiny prie liepto pririštas kateris. Apie vandens transporto priemonės dingimą jo savininkams pranešė po apylinkes skraidęs ultralengvojo orlaivio pilotas.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ paruošė išskirtinius interneto namams pasiūlymus klientams, savo vardu turintiems bent 3 numerius „Tele2“ tinkle. Jie sau ir savo šeimoms gali pasirinkti jų poreikius labiausiai atitinkantį „Tele2 Laisvo interneto“ planą tik nuo 2 Eur/mėn., o modemą gauti dovanų vos už 1 ct!

Šiandien minima Angelų sargų diena, kitaip, policijos pareigūnų profesinė šventė. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai šiemet vyks į Šilutę, kur vyks iškilmingas minėjimas. 

Pernai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga miestelėnai ir visuomenininkai išrinko 100 iškiliausių tauragiškių. Dėl to, kur bus įamžintas jų atminimas, kilo nemažai diskusijų, kol galiausiai nuspręsta iš lentelių su pavardėmis išdėliotus žodžius „Atkurtai Lietuvai 100“ patalpinti ant verslo centro „Šimtmetis“ sklypo atraminės sienos. Projektas iki šiol buvo įstrigęs, tačiau trečiadienį pranešta, jog jau pasirašyta puošmenos įrengimo sutartis. Šimtmečio tauragiškių pavardės numatytoje vietoje nuguls per du mėnesius.

Spalio 1 d. į Tauragės kultūros centrą susirinko visų Tauragės KC padalinių ir skyrių darbuotojai, svečiai – minint Tarptautinę muzikos dieną, pagerbti ir apdovanoti kūrybingiausi, darbščiausi, aktyviausiai praėjusių metų laikotarpiu prie kultūros vyksmo prisidėję kultūros darbuotojai.

Jei tenka montuoti naujo pastato stogą, gana dažnais atvejais pirmiausia yra įvertinami du svarbiausi kriterijai: kiek tai truks, ir kokios kainos galima tikėtis. Vyrauja nuostata, kad geriausios kokybės bus galima tikėtis tik tuomet, jei darbai bus atliekami tik arba greitai, arba ganėtinai pigiai, o išpildyti šias dvi sąlygas bus paprasčiausiai neįmanoma. Vis dėlto, tai tikrai nėra tiesa: tuo atveju, jei yra pasirenkamos stogo santvaros, bus galima tikėtis ir puikios kokybės, ir pakankamai greito projekto įgyvendinimo, ir, žinoma, ganėtinai nedidelės kainos. Tai tėra vienos iš daugybės priežasčių, kodėl verta pagalvoti apie medinių stogo santvarų pasirinkimą, taigi, pravartu apžvelgti ir kitas svarbias šio pasirinkimo savybes.

Dar vakar Atgimimo aikštėje Stasio Povilaičio „Švieski man vėl“ šiemet skambėjo paskutinį kartą. Užgeso grojančio fontano šviesos. Šiandien miesto fontanus prižiūrinti bendrovė išleis iš jų vandenį ir paruoš įrenginius žiemai.

Šiandien visame pasaulyje minima Muzikos diena. Žvelgiant į Tauragės kultūrinį gyvenimą – šie metai išskirtiniai. Tauragiškiai tapo ne vieno grandiozinio muzikos renginio dalyviais.