Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra neįgalus. Daugumos jų gyvenimo kokybė nepavydėtina. Šiek tiek geriau verčiasi tik iniciatyvūs, išsilavinę, darbą turintys neįgalieji. Per pastaruosius metus Lietuvoje padaryta nemenka pažanga gerinant neįgaliųjų gyvenimo kokybę. Tačiau visuomenės požiūris į juos keičiasi lėtai. Šiandien visuomenės gyvenime aktyviai dalyvauja tik nedidelė dalis neįgaliųjų, o dirba dar mažiau. Tauragės rajono Adakavo socialinės globos namai ryžosi laužyti stereotipus: stipresnieji jų gyventojai aktyviai leidžia laisvalaikį: keliauja, dalyvauja varžybose ir net teatrų festivaliuose užsienyje. O neilgai trukus turėtų imti pildytis ir jų svajonės būti naudingiems.
Kelionės ir pramogos
Tiek sveikam, tiek ir neįgaliam žmogui svarbu nuolat sužinoti ką nors naujo, plėsti akiratį. Ir Adakavo socialinių globos namų Tauragės padalinyje, ir grupinio gyvenimo namuose gyvenantys neįgalieji nesėdi rankų sudėję: nuolat mokosi ko nors naujo, sportuoja, vaidina, keliauja. Kaip aktyviai jie leidžia laisvalaikį, atsispindi globos namų interneto puslapyje pateikta informacija. Antai rugsėjo pabaigoje jie smagiai leido laiką Lakštingalų slėnyje, o rugsėjo 4-ąją, pasak užimtumo specialistės Silvijos Žukauskienės, vijosi vasarą – važiavo į pilną dvasingumo, grožio, saldumynų ir gerų emocijų kelionę: aplankė pranciškonų vienuolyną, Tiškevičių dvarą, žiemos sodą, patys gamino saldainius, pabuvojo „Vienkiemio“ sodyboje. Lankėsi jie ir Taurų parke, Tauragės pilies kiemelyje.
Štai neseniai septyni Adakavo socialinių paslaugos namų gyventojai ir du darbuotojai dalyvavo VŠĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ organizuotose asmenų su proto negalia tradicinėse „Sportinėse rudens varžytuvėse su draugais“ – mėtė baudas į krepšinį, svaidė pupmaišius, žaidė smiginį, dalyvavo estafetėse, o socialinių paslaugų namų dviratininkų komanda: dalyvavo dviračių žygyje Trakuose.
Neįgalieji – unikaliame festivalyje
Rugsėjo viduryje, Lenkijoje, Tčevo mieste, tradiciškai vyko XVII–asis tarptautinis specialiųjų poreikių asmenų „Nuostabiųjų teatrų festivalis“. Šio unikalaus festivalio metu Adakavo socialinių paslaugų gyventojai ir darbuotojai turėjo galimybę pasirodyti profesionalioje scenoje, pantomimos pagalba perteikti emocijas, džiaugsmus ir rūpesčius. Renginys kasmet sukviečia kompleksinę negalią turinčių žmonių grupes su pasirodymais iš įvairių pasaulio šalių. Šiemet festivalyje dalyvavo 28 kolektyvai.
Adakavo socialinių paslaugų pantomimos teatro grupė „Skudurinė Onutė“ festivalyje pristatė spektaklį „Meilės simfonija“, kuriuo jie norėjo atkreipti žiūrovų dėmesį į XXI amžiaus problemą – gyvenimą virtualiame pasaulyje.
Nori būti naudingi visuomenei
Vis dėlto ir neįgalieji, kaip ir sveikieji, nori realizuoti save, būti naudingi visuomenei. Įgyvendinti šią svajonę padėtų neįgaliųjų socialinės dirbtuvės. Kaip tai turėtų veikti, pasakoja VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė, kurios vadovaujama įstaiga jau ruošiasi tai įgyvendinti:
– Neįgaliųjų socialinės dirbtuvės – tai darbinio užimtumo veikla, kuri nėra susijusi su darbo santykiais ir siekianti pagaminti rinkai paklausius produktus ir (ar) teikti paslaugas. Socialinių dirbtuvių veikla organizuojama pradedant nuo darbinių įgūdžių (operacijų) mokymo, vėliau vykdant darbinį užimtumą, atliekant konkrečias veiklas siekiant pajamų ir parengiant asmenis darbui darbo rinkoje.
Dirbtuvės padės asmenims atlikti darbines užduotis, pritaikytas prie jų poreikių ir galimybių. Veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų lėšų, o nuo 5 iki 10 procentų viso dirbtuvių metinio biudžeto turi sudaryti pajamos, gautos iš parduotos produkcijos ar teikiamų paslaugų. Nauja socialinių paslaugų neįgaliesiems srityje – veikla orientuojama į darbo rinką, socialinį verslumą, t. y., keičiasi dienos užimtumo koncepcija.
A. Balčiūnienė įsitikinusi, kad tokia veikla yra kelias į darbinę rinką įgyjant praktinius įgūdžius. Mažiau savaranki neįgalieji rinksis dienos užimtumą, kita dalis, savarankiškesni, rinksis darbinį ugdymą. Svarbiausia, paslaugos procesas bus pritaikytas asmenų gebėjimams ir specialiesiems poreikiams patenkinti. Dalies globos namų gyventojų, dienos centrų lankytojų ar savo šeimose gyvenančių veikla ir užimtumas taptų žymiai įvairesni ir prasmingesni. Tai stiprins neįgaliųjų motyvaciją lavinti turimus ir ugdyti naujus gebėjimus bei sudarys galimybę ateityje dalyvauti darbo rinkoje.
Pasak A. Balčiūnienės, asmuo tampa ne tik paslaugos gavėju, bet ir teikėju su atsakomybe, vertinimu, didesniu savarankiškumu.
Į klausimą, kokių profesijų pagal šį projektą galėtų išmokti neįgalieji, pašnekovė atsakė, kad profesijų kategorijomis to įvardinti negalima – tikslingiau kalbėti apie gebėjimus ir veiklą, kurią neįgalusis galės savarankiškai ar prižiūrimas (su asistento pagalba) atlikti.
Įrengtas agrokultūrinis sodas
– Šiuo metu žengiame nedideliais žingsneliais link socialinių dirbtuvių modelio – įrengtas agrokultūrinis sodas, kur auginami vaismedžiai ir vaistažolės. VVG Jurbarkas projekto pagalba tikimės plėtoti dienos užimtumo socialines paslaugas mokant daržininkystės, siuvimo pagrindų (nesudėtingų operacijų, kaip apmėtymas, maišelių siuvimas ir pan.) ir ruošiant įvairius produktus (kvapieji maišeliai, arbatos ir pan.). Planuojame ir skalbyklos paslaugų išplėtimą, t. y. pritaikyti socialinių dirbtuvių modeliui. Skalbykloje reikalinga gebėti priimti ir išduoti skalbinius, juos rūšiuoti, parinkti tinkamą skalbimą, džiovinimo programą, lyginti, lankstyti ir prieš atiduodant klientui juos tinkamai supakuoti, – pasakojo A. Balčiūnienė.
Pasak jos, socialinėse dirbtuvėse bus ugdomi bendri socialiniai įgūdžiai ir tam tikroms darbo funkcijoms atlikti reikalingi darbiniai įgūdžiai. Vienų gebėjimai bus didesni, t. y. gebės atlikti keletą darbinių funkcijų, kitų siauresni – viena funkcija, pvz. skalbinių lankstymas. Toks ir socialinių dirbtuvių tikslas – įgalinti asmenį pagal jo individualumą ir nuolat vertinti jo gebėjimus.
– Viena krypčių – dienos užimtumo išplėtimas į darbinių įgūdžių ugdymą ir produkcijos realizavimą mugėse, įvairios šventėse, užsukant į įstaigą ar pateikiant užsakymą. O perspektyvoje esame numatę higienos paslaugų teikimą pritaikyti socialinių dirbtuvių modeliui, – ateities planus dėstė A. Balčiūnienė.
Panašių planų įrengti socialines dirbtuves turi ir Adakavo socialiniai globos namai. Pasak jų direktorės Kristinos Anulienės, yra pateikti projektai socialinėse dirbtuvėse mokytis sodų ir kapų priežiūros, o vėliau ir teikti tokias paslaugas.
Direktorė pasakojo ir apie dar vieną paslaugą neįgaliesiems – pagalbą įsidarbinant, kuri apims tiek į darbdavius ir bendruomenę, tiek į individualų asmens įdarbinimą nukreiptas paslaugas. Ji bus išbandoma visose regiono savivaldybėse, taip pat dar 6 regionuose tarp kurių yra ir Tauragė. Partnerių konkursas šiai paslaugai teikti jau įvyko.
XVII–ajame tarptautiniame specialiųjų poreikių asmenų „Nuostabiųjų teatrų festivalyje “ – aktoriai iš Adakavo socialinių globos namų
Užs. Nr. 130
