Tauragėje dienos pietus siūlančios maitinimo įstaigos pripažįsta patiriančios didžiulę tarpusavio konkurenciją. Ne tik dėl didelio šioje srityje dirbančių įstaigų skaičiaus, bet ir dėl didėjančio klientų reiklumo. „Tauragės žinios“ toliau nagrinėja, ko užsukę pietų ieško klientai ir kuo juos sumasinti stengiasi maitintojai.
Keitė kolektyvą
Kaip trumpai žmogaus poreikius nusako rajono savivaldybės pastato Respublikos g. 2 rūsyje veikiančios „Pietainės“ viena savininkių Ramutė Juškienė, žmogui visuomet reikalingas maistas ir grožis. Panašaus požiūrio vedamas dirba ir šios valgyklos kolektyvas. Konkursą dirbti rajono savivaldybės patalpose įmonė „Juraja“ laimėjo prieš trejus metus. Iškart ėmėsi patalpų remonto. Anksčiau sovietinę valgyklą priminusios sienos pražydo šviesiomis spalvomis, pakeisti baldai, kiekvienam prie stalo prisėdusiam klientui nemokamai patiekiamas vanduo su citrina.
– Pirmieji metai buvo išties sunkūs. Kol atradome savo klientų ratą, kol supratome, ko jiems reikia labiausiai. Neprekiaujame alkoholiu, išgyvename tik iš pietų, be to, dirbame gana trumpai: nuo 10 iki 15 val. Šeštadieniais, sekmadieniais nedirbame, – kalbėjo R. Juškienė.
Anot moters, po metų pakeistas kolektyvas davė vaisių. Valgykla ėmė dirbti pelningai. Dabar jį sudaro trys, kaip pašnekovė sako, puikiai besikeičiančią maisto kultūrą jaučiančios ir suprantančios moterys.
– Vien cepelinais ir kugeliu nemaitinsi. Klientai domisi sveika mityba, tad stengiamės patiekalų gamybai naudoti kuo mažiau riebalų, pasiūlyti daugiau sveikatą tausojančio maisto. Klientūra labai įvairi. Pas mus atvyksta tie, kurie nevažinėja automobiliais, jį ir pasistatyti tokioje vietoje nelabai yra kur. Daug kas maistą užsisako ir nešasi į namus, – darbo ypatumais dalijosi R. Juškienė.
Turi savo šiltnamį
Ir pakilimų, ir nuosmukių teko patirti ir Vytauto gatvėje veikiančiai valgyklai „Svetainė“. „Šeškynu“ praminto daugiabučio patalpose įsikūrusi maitinimo įstaiga čia dirba jau trylika metų. Jos savininkė Algimanta Kovalčiuk atvirauja: buvo mėnesių, kai pinigų pakakdavo tik mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams – pati dirbo be uždarbio.
– Buvo žiemų, kai remontavo gatvę. Sumažėjo klientų. Laimei, tokiais sunkiais momentais, kai yra tekę dirbti ir be atlyginimo sau, mane palaikė ir rėmė namiškiai: draugas, tėvai, – dėsto pašnekovė. – Valgykla pareikalauja ir viršvalandžių, ir savaitgalių. Turiu šiltnamį, užaugintas daržoves pristatau į valgyklą. Tenka atvykti ir savaitgaliais nuskusti bulvių, kad pirmadienį galėtum nuo ryto imtis maisto ruošos.
Tačiau sėkmė moterį lydi, vienas jos rodiklių – vasarą priimta nauja darbuotoja. Dabar kolektyve dirba keturios moterys, kartu skaičiuojant ir pašnekovę. Anot „Svetainės“ savininkės, versle didžiausią sėkmę lemia darnus kolektyvas: moterys ne tik skaniai gamina, bet ir puikiai sutaria tarpusavy bei maloniai aptarnauja klientus.
Kartais šioje valgykloje apsilankau ir aš, šių eilučių autorė. Darbuotojos dirba be įtampos, atsako į klientų klausimus apie patiekalo sudėtį, pajuokauja. Per dvidešimties minučių girdėjau ne vieną iš valgyklos išeinančio lankytojo „ačiū“ ir „buvo skanu“.
Nenuleidžia rankų
Gerokai liūdnesnis to paties daugiabučio patalpose šiemet veikusios valgyklos „Lietuviška virtuvė“ likimas. Vasario pradžioje atidaryta valgykla veiklą baigė po penkių mėnesių. Savininkė Ana Valčiukienė pripažįsta neatlaikiusi greta veikusios valgyklos „Svetainė“ konkurencijos.
– Mūsų patalpos ribojosi siena. Ir vieta ten nedėkinga. Džiugina tik tai, jog buvome surinkę apie trisdešimties pastovių klientų ratą. Nors klientai prašė neužsidaryti, ilgiau dirbti nebenorėjau. Penkis mėnesius dirbau be atlyginimo, – kalbėjo moteris.
Jos pasakojimu, uždarbio užtekdavo tik trijų virtuvėje dirbusių virėjų algoms ir mokesčiams. Tiesa, moteris rankų nenuleis ir nuo spalio prie stoties atidarys užkandinę-kavinę „Ponas koldūnas“. Šioje vietoje tuo pačiu pavadinimu jau yra veikusi valgykla. A. Valčiukienė tiki kelią į klientų skrandį atrasianti lietuviškais ir greitojo maisto patiekalais.
Išklauso pastabas
Panašiai, kaip ir „Lietuviška virtuvė“, Vytauto gatvėje veikianti valgykla „Ve, Daliux“ įsitaisė visai greta konkurento – gigantės kavinės-valgyklos „Viva VIP“ pašonėje. Nepaisant to, jau trečius metus veikiančiai „Ve, Daliux“ sekasi puikiai. Valgykla net praplėtė salės erdvę – buvo iškirsta siena, užimta dalis už sienos buvusios patalpos. Maitinimo įstaigoje dirba penki darbuotojai. Kas padėjo atlaikyti didžiulę iki tol nuolatinę klientūrą užsitikrinusių maitinimo įstaigų konkurenciją? „Ve, Daliux“ savininkas Antanas Jurkauskis įvardija lankstumą.
– Padėjo išlikti nuoširdus bendravimas su klientu. Žmona – už prekystalio, o patiekalus lankytojams ant stalų patiekiu aš. Kodėl? Turiu galimybę pabendrauti su lankytojais, išgirsti pastabų. Pavyzdžiui, matau, žmogus jau pavalgė, ruošiasi išeiti, o lėkštėje dar likę du trečdaliai maisto. Klausiu, kas nepatiko, – pasakoja A. Jurkauskis.
Anot jo, taip atsiranda galimybė nuolat tobulinti meniu. Valgyklos meniu pora siekia turėti tokių patiekalų, kurie primintų namuose ruoštą maistą. Pavyzdžiui, valgykla turėjo „firminį“ patiekalą „Gabaliux“ – marinuotą ir orkaitėje keptą sprandinės kepsnį.
– Po kurio laiko pastebėjom, jog sumažėjo juo susidomėjusiųjų, tai pakeitėme sprandinės pjausniu. Žinoma, siekiant skonio įvairovės svarbu nepersistengti. Klientai pietų metu atskuba tiesiog pavalgyti, o ne eksperimentuoti, – apie prisitaikymą prie klientų poreikių pasakojo A. Jurkauskis.
Mažino kainas
Lankstumas puikiai pravertė ir iki šiol dėl savo aukštų kainų garsėjusiam restoranui Prezidento gatvėje. Anksčiau pavadinimu „Prezidento 50“ veikusi maitinimo įstaiga dabar vadinasi „Holivudas“. Renkantis iš dienos meniu, šiame restorane pietų metu galima pavalgyti už keletą eurų. Pigiausias dienos meniu patiekalas – pusė porcijos lietinių blynelių su varške arba žemaičių blynų. Kaina – 3,1 Eur.
Gegužės mėnesį restoranas keitė veiklos konceptą, mažino meniu kainas. Kaip laikraščiui tada aiškino jo savininkė Justė Varškienė, norėta, kad maitinimo įstaiga taptų vieta, tinkama pavalgyti už prieinamą kainą kiekvieną dieną.
Šių eilučių autorei vieną penktadienį perpiet restorane teko išvysti Seimo narę bei keletą kitų politikų, verslo atstovų. Kai kuriuos jų anksčiau tekdavo matyti pietaujančius „Skonio džiaze“. Žmonių pietų metu šiame Bažnyčių gatvėje įsikūrusiame restorane – vos vienas kitas. Ar gali būti, jog kainas susimažinęs „Holivudas“ tampa itin stipriu konkurentu Bažnyčių gatvėje veikiančiam „Skonio džiazui“?
„Klientų padidėjimą ar sumažėjimą gali sąlygoti įvairūs veiksniai, todėl be išsamios analizės negalime atsakyti, koks yra klientų pokytis šiuo metu. Džiaugiamės, kad Tauragėje gyvenantys žmonės turi pasirinkimo laisvę nuo azijietiškos iki turkiškos virtuvės, tai motyvuoja ir verčia pasitempti“, – į klausimą, ar jaučiamas lankytojų sumažėjimas restorane, atsakė jo savininkė Lijana Stasiulienė.