Jei iki šiol manyta, jog prie daugiafunkcinės sporto ir kultūros arenos statybų išlaidų rajono savivaldybei teks prisidėti tik 20-čia procentų, posėdžiavusi taryba pritarė sprendimui finansavimo procentą gerokai padidinti. Nepaisant priešpriešos tarp opozicijos ir valdančiųjų, kuri buvo juntama viso svarstymo metu, o kai kurie pasisakė nebalsuosią, rajono merui prabilus, jog vieningas balsavimas padidins tikimybę gauti valstybės finansavimą, Tarybos nariai galiausiai susivienijo.
Daugiau nei trečdalis – iš biudžeto
Pasak rajono tarybos sprendimą pristačiusios Genovaitės Pukelytės, Plėtros, turto ir investicijų skyriaus vedėjos, paskutinioji 6,6 mln. Eur vertės paraiška finansuoti projektą 2019 m. buvo teikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
– Vertinimo komisija atliko vertinimą. Tam, kad mes būtume įtraukti į valstybinę 2020–2024 m. investicijų programą turi būti padidintas savivaldybės finansavimo procentas vietoj 20 iki 35 proc., – pirmadienį vykusio bendro tarybos komitetų posėdžio metu dėstė G. Pukelytė.
Anot jos, tikimasi, kad objekto finansavimas bus įtrauktas į Valstybės investicijų programą jau planuojant 2020 m. valstybės biudžeto išlaidas. Parengtame investiciniame projekte atsirado pakeitimas: iki šiol vadinamoji sporto arena vadinsis sporto ir kultūros kompleksu.
Opozicija baiminosi, jog arenos sąmatai augant, prisidėjimo suma gali kilti ir tapti nebepakeliama našta savivaldybės biudžetui. Tarybos narys Sigitas Mičiulis pasisakė, jog objekto finansavimui galima gauti papildomų lėšų.
– Praėjusioje kadencijoje rajono savivaldybės administracija surado apie 6 mln. Eur lėšų įvairiems projektams, tarp jų ir pinigų baseinui. Jei tarybos nariai ir visuomenė dirbs, kad ateitų investicijos, kils mokestinė bazė, pinigų tikrai bus. Nuo 2020 m. jau „nebenuims“ virš plano sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Leidome tvirtinti du specialiuosius planus, į kuriuos gali ateiti iki 150 mln. eurų investicijų. Iš nekilnojamojo turto mokesčio mes gautume ne mažiau kaip 3 mln. eurų. Čia ne tik areną galime pastatyti, – kalbėjo S. Mičiulis.
Buvęs meras vėliau paaiškino turėjęs galvoje nekilnojamojo turto mokestį, kurį mokės aplink Žygaičius projektuojamų vėjo jėgainių parko projekto vystytojai. Kaip argumentas įtikinti ministerijai buvo minima ir tai, kad baseiną Tauragė pasistatė savo lėšomis, o žodžiu esą jau buvo sutarta, kad regione tokio komplekso reikia.
Ne 5000, o 1500
Kilo klausimų, kiek žiūrovų turėtų tilpti arenoje – 5000 ar 1500? Projektą pristačiusi G. Pukelytė teigė, jog skaičius 5000 figūravo tik kalbant apie maksimalų žmonių skaičių, kurį gali talpinti objektas. Mat jį reikia nurodyti projektuojant pakankamo pločio duris, kad jos atitiktų masiniams renginiams taikomus saugos reikalavimus. Sėdimųjų vietų realiai planuojama 1500. Šis skaičius užtikrintų galimybę rengti net LKL varžybas. Jei miesto krepšinio komanda žaistų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), varžyboms sėdimųjų vietų skaičius turėtų būti ne mažesnis nei 1500. Klausta, kiek galėtų kainuoti arenos išlaikymas. Visų šių klausimų aptarimą nutarta nukelti susitikimui, kurio metu dalyvaus ir arenos projektuotojai.
„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie numatomą sporto arenos išplanavimą. Pirmajame aukšte planuojama įrengti didžiulę salę su išstumiamomis žiūrovų tribūnomis, mobiliąja pertvara. Šiemet vykusio sporto atstovų susitikimo metu išsakyta pastebėjimų apie kiekvieną arenos patalpą. Sporto ir kultūros atstovai norėtų kuo didesnių erdvių. Deja, kaip aiškino projektuotojai, net mažytis pastato tūrio didinimas projekto kainą didina milijonais eurų. Arenos techninį projektą rengia UAB „Synergy Solutions“.
Staiga susivienijo
Trečiadienį vykusio tarybos posėdžio metu svarstant Sporto ir kultūros arenos projektą, kilo aršios diskusijos. Vienas tarybos narių, Viktoras Kovšovas, pasisakė apskritai nebalsuosiąs, nes ekonomistams prognozuojant ekonominę krizę milijoninis projektas būtų per didelis įsipareigojimas net ateities valdžios kadencijoms.
– Ar mes galime suremti pečius dėl šito projekto ir įrodyti, kad visa taryba jo nori, ar negalime? Jei visi tarybos nariai sutartų vieningai dėl šio projekto... Man tai būtų didžiulis argumentas kalbant dėl prisidėjimo iš vyriausybės, – pasibaigus Tarybos narių pasisakymams prabilo rajono meras Dovydas Kaminskas.
Sprendimui didinti savivaldybės prisidėjimo prie projekto procentą, tikintis kuo greičiau sulaukti paramos iš valstybės investicijų programos, vienbalsiai pritarė visi tarybos nariai.
